Kašmyro regionas – nesutarimų tarp Indijos ir Pakistano priežastis.
Šią savaitę JAV žiniasklaida nagrinėja istoriją apie tai, kaip Pakistano slaptosios tarnybos siekė pakeisti JAV politikų požiūrį į Kašmyro regioną. Taip pat aiškinamasi, ar po revoliucijų Arabų valstybėse išauš nuosaikaus islamo aušra. Nepamirštos ir JAV euro zonos skolų problemos.
„The New York Times“
Pakistanas siekė daryti įtaką JAV politikams
Federalinis tyrimų biuras (FTB) išsiaiškino, kad Pakistano slaptosios tarnybos per du dešimtmečius išleido 4 milijonus dolerių siekdamos pakeisti JAV politiką Kašmyro regiono atžvilgiu. Neretai pinigai paramos pavidalu buvo siunčiami Kongreso nariams, teigiama dienraštyje „The New York Times“.
Kašmyro amerikiečių tarybos direktorius Syedas Fai buvo pagrindinis Pakistano įrankis. S. Fai buvo laikomas nepriklausomu Kašmyro lobistu, siekiančiu įtikinti pasaulį, kad dėl regiono ateities turi spręsti patys gyventojai. Minėta taryba dosniai aukodavo politikų kampanijoms. FTB teigimu, sumos svyravo nuo 10 000 iki 100 000 JAV dolerių. Jungtinių Valstijų įstatymai griežtai draudžia politines kampanijas finansuoti užsienio valstybių lėšomis, tad aukodamas Pakistano pinigus S. Fai pažeidė šiuos įstatymus.
„Ponas Fai kaltinamas kelis dešimtmečius vykdęs užsienio vyriausybės nurodymus ir bandęs slėpti Pakistano rolę bandant paveikti JAV vyriausybės nuomonę Kašmyro klausimu, – situaciją komentavo bylos prokuroras Neilas MacBride‘as. – S. Fai už gautas lėšas rengė prabangias konferencijas ir finansavo Kongreso narius, taip siekdamas atkreipti dėmesį į Kašmyro problemą.
FTB tyrėjai pasakojo dienraščiui, kad minėtomis priemonėmis buvo siekiama sulaukti Kongreso palankumo. Juo pasinaudojus būtų buvę įmanoma įtikinti Indijos atstovus, kad šie pakeistų savo nuomonę dėl probleminio regiono.
FTB atstovai teigė, jog nėra įrodymų, kad Kongreso nariai būtų žinoję apie aukojamų pinigų kilmę. Taip pat minima, kad pinigai buvo mokami tiek respublikonams, tiek demokratams.
„Time“
Nuosaikaus Islamo aušra?
Žurnale „Time“ nagrinėjama situacija Arabų šalyse po revoliucijų. Savaitraščio korespondentai bendravo su didžiausių Egipto ir Tuniso partijų lyderiais.
Nors Vakarų šalys baiminasi greito demokratijos perkaitimo Arabų šalyse, atrodo, kad viskas klostosi tinkama linkme. „Mes nebegalime būti partija, kuri kalba apie radikalius draudimus, – teigia Egipto partijos „Islamo brolija“ vadovas Essamas el Erianas. – Mūsų pagrindinis priešas dingo, tad turime apsvarstyti, už kokias vertybes kovosime toliau“. Ši partija anksčiau buvo laikoma viena radikaliausių regiono bendruomenių ir neretai siejama su ekstremistiniais judėjimais. Vis dėlto partijos lyderių tonas akivaizdžiai keičiasi supratus revoliucingo jaunimo galią.
„Islamo brolija“ jau nuo seno turi palaikymą mažesnes pajamas gaunančių gyventojų tarpe. Nors liberalių pažiūrų politikai skeptiškai žiūri į buvusių radikalų kalbas apie centristines pažiūras, svarbu suprasti, kad radikalai Arabų šalyse nebeturi ateities. Jaunimas užaugo globaliame pasaulyje ir radikalūs islamistiniai pareiškimai neretai sutinkami skeptiškai. „Mes suprantame, kad radikalios mintys kelia baimę, o jos nebuvimas naudingas tiek mums, tiek ir visam Egiptui“, – teigė radikalia laikomos partijos lyderis E. el Erianas.
Šiuo metu Arabų šalyse buvusios radikalios partijos rodo aukšto lygio politinę drausmę. Tuo tarpu Egipto liberalai susiskaldę, o kai kurie lyderiai, bijodami negauti pakankamai vietų parlamente, bando priešintis demokratiniams rinkimams.
Savaitraštyje teigiama, kad opiausias klausimas išlieka Izraelis. Jungtinėms Valstijoms ir Europai labai svarbu, kad regione įsivyrautų taika, tačiau abejojama, ar būsimieji Tuniso ir Egipto vadovai išdrįs pasipriešinti visuomenės nuomonei ir taikstytis su Izraeliu. Tačiau Vakarų politikos apžvalgininkai tikina, kad islamistai neblogins santykių su JAV ar Izraeliu, nes valdžios troškimą užgoš ekonominių sankcijų baimė.
„The Washington Post“
Byra euro zonos pamatai
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) tikina, kad euro zoną gaubia tamsus šešėlis, kuris gali pražudyti Europą, teigia „The Washington Post“. „Nėra jokios konkretaus plano, jokios galimybės net nėra svarstomos. Nacionalinės valdžios reaguoja pasyviai, netgi grasina pasitraukti. Situacijos keblumas grasina visai Sąjungai“, – euro zonos situaciją komentuoja TVF ekspertai.
Tuo tarpu Europos šalių vadovai neigia bet kokią euro išnykimo galimybę. Teigiama, kad tokiu atveju Europa nebeturės jokių galimybių pretenduoti į rezervinės valiutos titulą.
Kai kurių ekonomistų nuomone, euro zonos žlugimas yra neišvengiamas. Tikėtina, kad tokios šalys kaip Vokietija, norėdamos apsaugoti savo rinkas, nebesutiks finansuoti fiskalinės drausmės nesilaikančių narių. Taip pat pabrėžiama tikimybė, kad mažųjų šalių vyriausybės, norėdamos perimti valiutos kontrolę į savo rankas, atsisakys euro.
„Reikalingas labai tikslus ir išsamus planas, kurį būtų galima pritaikyti ne tik Graikijai, bet ir kitoms dėl finansinių problemų kenčiančioms šalims“, – situaciją komentavo „Capital Economics“ analitikas.
TVF kaip pagrindiną problemą įvardija eurą įsivedusių šalių baimę atsisakyti dalies vykdomosios valdžios. Esą reikia vieningos politikos bankų ir biudžeto planavimo klausimais. „Norint vieningos valiutos, galios perdavimas kokiai nors institucijai yra tiesiog neišvengiamas. Kaip kitaip įmanoma turėti vieningą ir saugią finansų politiką?“ – konferencijos metu sakė TVF euro zonos specialistas Lucas Everaertas.
TVF taip pat išreiškė susirūpinimą dėl problemų sprendimų nebuvimo. Teigiama, kad jei nebus tvarkomasi su mažomis šalimis, bėdos gali ištikti ir tokias šalis kaip Prancūzija, kas reikštų globalų finansų rinkos sukrėtimą.
„The Washington Post“ teigimu, JAV prezidentas Barackas Obama antradienio rytą kalbėjosi su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Baltųjų rūmų išplatintame pranešime nurodoma, kad šalių vadovai sutarė, jog efektyvi kova su krize svarbi ne tik Europos, bet ir viso pasaulio ekonomikos stabilumui.
„The Wall Street Journal“
B.Obama remia naująjį planą
JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė remiantis naują deficito mažinimo planą. Šešių žmonių grupės, kurią sudaro tiek demokratai, tiek respublikonai, paruoštas planas numato per 10 metų biudžeto deficitą sumažinti 3,7 trilijono dolerių.
Kol kas naujasis deficito mažinimo planas yra peržiūrimas, tačiau Kongreso nariai neslepia savo susidomėjimo. „Nors yra tam tikrų neaiškumų, kuriuos būtų galima detalizuoti, šis planas siūlo konstruktyvias idėjas skolos klausimui spręsti“, – teigė vienas aršiausių iki šiol pateiktų siūlymų kritikų Ericas Cantoras.
Dienraštyje teigiama, kad toks nuomonės pokytis gali būti įtakotas apklausų duomenų. „The Wall Street Journal“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad 38 proc. amerikiečių palaiko skolos „lubų“ kėlimą, kai prieš mėnesį tokių buvo 28 proc. Vis dėlto 31 proc. JAV piliečių nepalaikytų skolos limito didinimo, tačiau dabartiniai skaičiai 7 proc. punktais mažesni nei birželį.
Naujajame plane gerai suderinti respublikonų ir demokratų interesai. Respublikonams šis planas patrauklus tuo, kad mokesčių našta būtų sumažinta 1,5 trilijono dolerių per 10 metų. Tuo tarpu demokratai turėtų būti patenkinti tuo, kad per tą patį laikotarpį turėtų būti surinktas papildomas trilijonas JAV dolerių.
„The Wall Street Journal“ pastebi, kad B. Obamos parama naujajam planui nėra netikėta. Prezidentas esą nepraleido politinės galimybės. Baltųjų rūmų išplatintame pareiškime teigiama, kad B. Obama nuosekliai siekia, jog būtų priimtas ilgalaikis sprendimas, kurio pagalba būtų užtikrinta šviesi fiskalinė ateitis artimiausius 10 metų.
„Newsweek“
Šalin žmones
Didžiosios recesijos metu viena darbuotojų kategorija visiškai nenukentėjo – robotai. Žurnalo „Newsweek“ teigimu, spartėjanti technologinė raida atima vis daugiau darbo vietų. Niekas nebesistebi robotais sunkiosios pramonės gamyklose. Tačiau protingosios mašinos veržiasi net į teisinio konsultavimo įmones – robotai sugeba perskaityti ir išanalizuoti krūvas medžiagos, taip pašalindami dalį padėjėjų.
„Robotai okupavo pramonės gamyklas, o dabar kėsinasi į protinio darbo reikalaujančias pareigas“, – teigia Kalifornijos universiteto ekonomikos profesorius Edwardas Laemeras. Jo skaičiavimais, recesija panaikino 2,5 milijono darbo vietų, o bendras JAV vidaus produktas jau pasiekė iki krizinį lygį, o tai reiškia, kad sukuriama tiek pat su 6 proc. mažiau darbo jėgos. Vis dėlto profesorius priminė, kad didžiąją dalį darbo vietų atima ne robotai, o gamybos iškėlimas į kitas šalis.
Robotų technikos asociacijos prezidentas Jeffas Burnsteinas nesutinka su priekaištais robotams: „Robotai ne tik kad neatima darbo vietų, bet jas ir išsaugo. Žinoma, gamyklos praranda kelis darbuotojus dėl naujų technologijų, bet tai kur kas geriau, nei kapitalo perkėlimas į svečias šalis“.
Žurnalo teigimu, net chirurgų darbas papildomas robotais. Tačiau tokie pokyčiai vyksta tikrai ne dėl to, kad robotai pigesni. Visiškai priešingai. Robotai–chirurgai kainuoja 2,2 milijono dolerių, tačiau jų atliekami pjūviai yra kur kas tikslesni, o tai pastebimai sutrumpina paciento reabilitacijos laikotarpį. „Chirurgai neturėtų baimintis dėl savo darbo, nes robotai yra valdomi tų pačių chirurgų“, – žurnalui pasakojo medicinos prekes platinančios bendrovės „Intuitive Surgical“ vyriausioji specialistė Myriam Curet.
„Newsweek“ taip pat pastebi, kad net žurnalisto darbo vietos nėra saugios – esą jau sukurti robotai, galintys rinkti faktus ir dėlioti rišlius tekstus. Tereikia tikėtis, kad robotai nepaliks savo kūrėjų visiškame užribyje.
