Daugelio šalių centriniai bankai ruošiasi Graikijos kapituliacijai.
Jungtinių Valstijų spauda šią savaitę toliau narsto Atėnų finansinės padėties beviltiškumą. Graikijos ekonomika žlugo, šalies bankrotas neišvengiamas – tokius nuosprendžius skelbia keli JAV leidiniai. Dar viena tema – Palestinos valstybingumo klausimas, kuris ir vėl parodė Europos ir JAV politikos skirtumus. Tačiau vargu ar galima tikėtis greitų ir radikalių pokyčių, kurių siekia palestiniečiai.
Kaip baigsis graikiškoji tragedija?
Atėnų bankrotas, ko gero, neišvengiamas, tad pasauliui vertėtų deramai pasiruošti, įspėja žurnalas „Newsweek“.
Europos bankų akcijos krenta. Maža to, agentūra „Moody‘s“ nurėžė dviejų didžiausių Prancūzijos bankų reitingus. Visa tai galima vertinti kaip makabriškos politikos, kuri buvo vykdoma pastaruosius 18 mėnesių, rezultatą. Reaguodami į susidariusią situaciją, daugelio šalių centriniai bankai ruošiasi Graikijos kapituliacijai, nors nepataisomi optimistai, kaip Angela Merkel, Nikolas Sarkozy ir George’as Papandreou, vis dar tikisi stebuklo.
Anot „Newsweek“, laikas pažvelgti tiesai į akis. Pusantrų metų buvo tikimasi, kad fiskalinės drausmės neišmokusi šalis sugebės susitvarkyti, tačiau iš šalies atrodo, kad Graikijos žmonės nėra pasiruošę taupyti. Dėl to kenčia ne tik graikai, bet ir kitos skolose skęstančios valstybės, kaip Airija ar Portugalija, o kartu – ir visa Europos politika.
„Nuolaidžiavimas ir Europos mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas privertė virpėti Vokietijos ir Prancūzijos politikos pamatus, mat minėtų šalių mokesčių mokėtojai prarado pasitikėjimą politikais, kurie bando spręsti problemas šalies, kuri, panašu nenori būti gelbėjama“, – teigiama žurnale.
Graikijos skolų nurašymas smarkiai supurtytų Europos bankų pamatus.
Didžiausių Senojo žemyno ekonomikų vadovų noras nukreipti ugnį nuo šlubuojančių Italijos ir Ispanijos ekonomikų davė priešingą reakciją. Rinkos dalyviai nebetiki politikų pažadais ir vis aktyviau palieka Europą. Kuo dažniau A. Merkel ir N. Sarkozy kartoja, kad Graikijos ateitis yra euro zonoje, tuo blogiau eurui.
„Newsweek“ priėjo išvados – Graikijos ekonomika žlugo. Vien augančioms palūkanoms padengti kitąmet reikėtų 25 proc. biudžeto įplaukų, tuo tarpu asmenys, turintys rinkti padidintus mokesčius, streikuoja. Valstybės turto privatizavimo planai taip ir liko planais – nebent ES ir Tarptautinis valiutos fondas surinks 8 mlrd. eurų, nes jau spalį Atėnams nepakas lėšų finansuoti viešąjį sektorių, mokėti algas.
„Graikijos skolų nurašymas smarkiai supurtytų Europos bankų pamatus, o labiausiai kentėtų stambūs Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Rumunijos ir Bulgarijos bankai“, – įspėjo leidinys.
Tačiau JAV iždo sekretorius Timtohy Geithneris pastebėjo, kad Europos šalims turėtų užtekti lėšų padengti į keblią padėtį patekusių bankų įsipareigojimus. Jo teigimu, didesnis iššūkis bus nuraminti rinkos dalyvius, kurie paniškai palikdami Senąjį žemyną, gali pabloginti situaciją kitose pietų Europos šalyse.
„The New York Times“ taip pat rašo, kad bijodama nemokumo, Graikijos valdžia paniškai ieško naujų taupymo būdų, kurie leistų šaliai gauti dar vieną Europos pinigų injekciją.
Graikai nenori girdėti savo politikų ir viso pasaulio raginimų taupyti.
Vis dėlto daugelio ekonomistų manymu, Graikijos bankrotas yra neišvengiamas. Vis dažniau pasigirsta nuomonės, kad net jei dalis skolų būtų nurašyta, situacija nepagerėtų. Graikijos skola šiuo metu siekia nuo 370 iki 500 mlrd. dolerių. Dienraštis pastebi, kad nė viena per pastaruosius dvidešimt metų nemokumą paskelbusį šalis neturėjo tokio dydžio skolų. 2001 metais nemokia tapusios Argentinos skola siekė 82 mlrd. dolerių, o 1998 metais nemokumą paskelbusi Rusija turėjo sukaupusi 79 mlrd. dolerių neįvykdytų įsipareigojimų.
Papildomo nerimo prideda nežinia, kaip Graikijos nemokumas paveiktų trečiąją pagal ekonomikos dydį Europos šalį – Italiją. Nors ši pietų šalis vis dar gali susidoroti su savo bėdomis be užsienio pagalbos, būtini taupymo planai kol kas stovi vietoje.
„Mes neturime žalio supratimo, kaip graikų problemos gali paveikti Italiją, – dienraščiui teigė Vokietijos finansų ministerijos patarėjas ekonomikos klausimais Peteris Bofingeris. – Jeigu yra nors 5 proc. tikimybė, kad Italija bus paveikta, negalime leisti Graikijai paskelbti esant nemokia“.
Finansų gigantės „Merrill Lynch“ pateiktoje ataskaitoje prognozuojama, kad Graikijos skolos restruktūrizavimas Europos bankams kainuotų 543 mlrd. dolerių.
„Skolos restruktūrizacija būtų naudinga Graikijai, nes jau dabar aišku, kad ši šalis nebus pajėgi įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Jei Atėnai suvokia bankroto neišvengiamumą, būtų geriau, kad veiksmų būtų imamasi dabar“, – padėtį komentavo buvęs Tarptautinio valiutos fondo ekonomistas Desmondas Lachmanas.
Vis dėlto patys graikai nemano, kad jiems nepavyks susidoroti su vis gilėjančia krize. Savo tapatybės nepanoręs atskleisti Graikijos finansų ministerijos darbuotojas dienraščiui pažadėjo dėžę brangaus „Dom Perigon“ šampano, jei jo šalis taptų nemokia.
B. Obama nepritarė Palestinos valstybės idėjai
„JAV prezidentas Barackas Obama, sakydamas kalbą Jungtinių Tautų asamblėjoje, parėmė Izraelį, taip atmesdamas Palestinos valstybingumo pripažinimo galimybę“, – bene svarbiausią pastarųjų dienų aktualiją analizuoja ir dienraštis „The Washington Post“.
B.Obama lieka Izraelio pusėje.
Iki šiol B. Obama neretai susilaukdavo kritikos dėl savo pozicijos Izraelio atžvilgiu, tačiau trečiadienio kalboje jis priminė Holokausto žiaurumus ir pabrėžė žydų valstybės saugumo svarbą. Dienraštyje pastebima, kad nė žodžiu nebuvo užsiminta apie Izraelio gyvenviečių statybas okupuotose Vakarų Kranto teritorijose.
Palestinos klausimas dar kartą parodė Europos ir JAV politikos skirtumus. Prancūzijos prezidentas Nicholas Sarkozy siūlė suteikti Palestinai stebėtojos statusą, nors tam ir priešinasi Izraelis. „Šešiasdešimt metų stovima vietoje – ar ne laikas imtis kažko naujo?“ – retoriškai klausė N. Sarkozy.
JAV vadovas savo kalboje taip pat neužsiminė apie galimybę vetuoti Palestinos valstybės įkūrimą, jei šis klausimas pasiektų Saugumo tarybą, nors anksčiau prezidentas buvo minėjęs, kad taryba kažin ar padėtų išspręsti susidariusią padėtį.
„Taika nebus pasiekta nutarimai ir rezoliucijomis Jungtinėse Tautose. Juk galiausiai izraelitams ir palestiniečiams teks gyventi greta, tad šį klausimą turi spręsti jie, o ne mes“, – kalbėjo B. Obama.
Nors JAV prezidentas dar visai neseniai tikėjosi išspręsti konfliktą Artimuosiuose Rytuose, jo planai žlugo Palestinos ir Izraelio atstovams nesutikus pradėti derybų.
„Man atrodo, kad nors Palestina ir siekia tarptautinio pripažinimo, ji nėra pasiryžusi gyventi taikiai su Izraeliu“, – teigė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.
„Prezidento kalboje pasigedau nuoseklumo, nes buvo kalbama apie Arabų pavasarį ir kitus įvykius regione, tuo tarpu Palestinos ir Izraelio konfliktas buvo tapomas taip, lyg tai vyktų kitoje planetoje, – savo pasipiktinimą dėstė vienas viešosios politikos konsultacijos bendrovės „New America Foundation“ vadovų Danielis Levy. – Panašu, kad palestiniečių laisvės klausimas Vašingtone nėra siejamas su tarptautinės teisės ir tarptautinės paramos veiksniais“.
Palestinai siekiant nepriklausomybės didėja Izraelio izoliacija
Kol 193 šalių atstovai renkasi į kasmetinę Jungtinių Tautų asamblėją Niujorke, Palestinos lyderiai rengia pasiūlymą, kuris gali fundamentaliai pakeisti situaciją Artimuosiuose Rytuose, rašo žurnalas „Time“. Tikimasi, kad Palestina įgys tokį pat teisinį statusą, kaip ir Izraelis.
Palestina siekia tapti 194-ąja Jungtinių Tautų nare.
Izraelis šiuo metu išgyvena sunkią diplomatinę krizę. Pašliję santykiai su JAV, prarastas Egipto palaikymas ir nesutarimai su Turkija palieka šią šalį vieną kovos lauke. Vis dėlto Izraelis nemato problemos ir kritikuoja aplinkinius.
„Jungtinės Tautos mums nekelia pasitikėjimo. Jų požiūris į Palestiną yra per daug šališkas“, – teigia derybininkas ir tarptautinės teisės specialistas Danielis Reisneris.
„Bent jau kol kas Izraelis ne tik kad nestabdo naujų gyvenviečių statybos Vakarų Krante, bet jas aktyvina, – žurnalui pasakojo organizacijos „Peace Now“ narė Hagit Ofran. – Susidaro įspūdis, kad žydai nenori taikos“.
Palestinos lyderis Mahmoudas Abbasas dalyvavo susitikime su Europos Sąjungos užsienio politikos atstovais ir tarėsi, kaip Saugumo tarybos posėdžio metu išvengti JAV veto. Europos atstovai Palestinai siūlo prisiimti stebėtojo statusą, kuris gali būti suteikiamas be Saugumo tarybos įsikišimo. Žurnalo teigimu, net toks Palestinos statusas netenkintų Izraelio, mat žydai, ko gero, būtų apkaltinti karo nusikaltimais dėl gyvenviečių statymo okupuotoje teritorijoje.
Apklausų duomenimis, Palestinos gyventojai remia Jungtinių Tautų siūlymą suteikti šiai teritorijai teisinį statusą, tačiau jie nėra tikri, kokie pokyčiai laukia ateityje. Vis dėlto, tikėtina, kad Palestinos gyventojai norės greitų ir radikalių pokyčių, kurie kažin ar yra realūs.
