Darbas dar nebaigtas.
Šios savaitės pagrindinė aktualija JAV spaudoje – pagaliau pasiektas susitarimas padidinti valstybės skolą. Su tuo susijusi ir kita problema – išlaidų gynybai mažinimas. Šias išlaidas mažina ir britai, todėl svarstoma, ar Didžioji Britanija išliks pilnavertė JAV sąjungininkė. JAV spauda skiria dėmesio ir Europai – aptariamos jaunimo nedarbo problemos ir svarstoma, kas arčiau krizės slenksčio – Italija ar Ispanija.
Sprendimo dėl skolos „lubų“ nepakaks
Išvengę krizės prezidentas Barackas Obama ir Kongreso lyderiai suskubo galvoti apie ateities iššūkius ir nusprendė įsteigti naują komitetą, kuris kurs platesnį skolos tramdymo planą, teigia „The Washington Post“.
Užsienio investuotojai ir ekonomikos specialistai tikina, kad tolimesni veiksmai yra būtini norint sugrąžinti JAV finansinę reputaciją. Antradienį Vašingtonas susilaukė kritikos iš Kinijos, kurios analitikai tvirtina, kad planas, pagal kurį ketinama sumažinti išlaidas 1 trilijonu dolerių per 10 metų, yra pernelyg kuklus. Kritikos pažerta ir dėl sveikatos apsaugos bei pensijų programų, kurios kelia potencialią grėsmę ilgalaikei JAV fiskalinei raidai.
Dienraštyje teigiama, kad ilgalaikių problemų ignoravimas atbaidė kai kuriuos investuotojus, ypač dėl to, kad Vašingtonas ilgą laiką signalizavo, jog minėtos problemos bus sprendžiamos.
Po sėkmingo balsavimo dėl skolos limito B. Obama teigė, kad tai tėra „svarbus pirmasis žingsnis“ kovoje su išlaidavimu. „Norint pasiekti kompromisą svarbu, kad abi partijos dirbtų išvien. Kadangi deficito neįmanoma panaikinti vien mažinant išlaidas, reikia konstruktyvaus požiūrio“, – tolimesnius veiksmus komentavo JAV prezidentas. B. Obama pridūrė, kad įgyvendinant skolos mažinimo planą bus vengiama sukrėtimų, kurie galėtų neigiamai paveikti sunkiai atsigaunančia ekonomiką. Taip pat buvo minima, kad reikia kuo greičiau mažinti nedarbo lygį, kuris niekaip nekrenta žemiau 9 proc.
„Svarbu, kad žmonės suprastų, jog šis planas tėra pirmoji fazė. Mes dar nenukeliavome į Pažadėtąją žemę, dar reikia labai daug darbo ir valios, – teigė buvęs Billo Clintono aplinkos pareigūnas ir dabartinio prezidento patarėjas Erskine‘as Bowlesas. – Šis planas nestabilizuos skolos ir nereformuos mokesčių sistemos bei nesumažins sveikatos sistemos apsaugos išlaidų augimo“.
Dienraštis „The New York Times“ skelbia, kad Pentagonui teks susidurti su rimtais išbandymais, kai gynybos biudžetas bus sumažintas keliais šimtais milijardų dolerių. Nors antradienį priimtame skolos mažinimo plane apie išlaidas gynybai kalbama labai abstrakčiai, tampa aišku, kad mažinant išlaidas kentės ir Pentagonas. Karinių išlaidų analitikai teigia, kad yra rimta galimybė, jog per artimiausius 10 metų išlaidos gynybai bus sumažintos 550 milijardų dolerių, 150 milijardų daugiau nei buvo numatyta anksčiau.
Šiuo metu numatyta sutaupyti trilijoną dolerių per 10 metų, tačiau Kongresas turi sugalvoti iš kur dar galima nukirpti papildomus 1,2 trilijono. Teigiama, kad pusė visų karpymų sumos teks kariniam biudžetui.
Tačiau, politikos analitikų nuomonę, grasinimai mažinti gynybai skiriamas lėšas yra demokratų ginklas prieš respublikonus, kurie aršiai pasisako prieš bet kokių mokesčių didinimą. Vienas respublikonų kandidatų į prezidentus Mittas Romney teigė, kad toks planas atveria duris aukštesniems mokesčiams, tad akivaizdu, kad reikės dirbti petys petin.
Šiais metais karinėms išlaidoms skirta 689 milijardai dolerių, iš kurių 529 teko Pentagonui. 2012 numatoma biudžetą mažinti 5 milijardais dolerių, tačiau bijoma, kad visi apkarpymai teks Pentagonui.
Baltųjų rūmų analitikai apskaičiavo, kad įvedus limitą visų biudžetinių įstaigų išlaidoms, per 10 metų bus galima sutaupyti trilijoną dolerių. Iš planuojamų sutaupyti lėšų beveik 350 milijardų tikimasi nurėžti nuo Pentagono biudžeto. Vis dėlto analitikai nepaaiškina, kuo grindžiami tokie skaičiavimai.
„Kaip ir visi kiti, mes laukiame, ką nuspręs prezidentas, o tada galėsime peržiūrėti finansus ir atlikti detalesnę analizę“, – aiškino Pentagono atstovas Douglas Wilsonas.
Didžioji Britanija mažina karinius raumenis
Didžiosios Britanijos parlamento gynybos komitetas padarė išvadą, kad smarkus karinio biudžeto apkarpymas ryškiai įtakos galimybes išlikti pilnaverte JAV sąjungininke, teigia dienraštis „The Wall Street Journal“.
Gynybos komiteto ataskaitoje teigiama, kad Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos gali susidurti su sunkumais vykdydamos dabartinius įsipareigojimus ir patirs rimtų sunkumų nuo 2015 metų, kai biudžeto mažinimas pradės duoti vaisių. Premjeras Davidas Cameronas pristatydamas strategines valstybės gaires tvirtino, kad bus atleista 10 proc. armijos darbuotojų, išmontuota 40 proc. tankų ir dešimčiai metų atsisakyta visų lėktuvnešių.
„Tai puikus pavyzdys, kaip noras taupyti užgožia strateginius klausimus, – planuojamus biudžeto karpymus komentavo gynybos komiteto narys Jamesas Arbuthnotas. – Panašu, kad kai kurie politikai mano, jog mums pavyks išlaikyti įtaką mažinant išlaidas gynybai ir tarptautiniams santykiams. Mes visiškai su tuo nesutinkame“.
Tuo tarpu J. Cameronas teigia, kad net ir apkarpius karinį biudžetą Jungtinė Karalystė bus ketvirta pasaulyje pagal gynybai skiriamas lėšas. Premjeras taip pat tvirtino, kad britų pajėgos bus visiškai pajėgios kovoti su sukilėliais ir atremti bet kurios šalies agresiją.
Išlaidų gynybai mažinimas neliko nepastebėtas Pentagono. Kai kurie JAV pareigūnai išreiškė susirūpinimą Jungtinės Karalystės galimybėmis prisidėti prie JAV vykdomų operacijų. „The Wall Street Journal“ teigimu, pastaruosius dešimtmečius Londonas buvo ištikimiausias Vašingtono sąjungininkas, ypač vertinamas dėl noro prisidėti prie misijų Artimuosiuose Rytuose.
Britų gynybos sekretoriaus Liamo Foxo teigimu, norint panaikinti deficitą, atsiradusį dėl gausaus išlaidavimo, neišvengiamai reikės mažinti išlaidas gynybai. „Karinės išlaidos milijardais viršija numatytus planus, tad reikalingi sprendimai, nors ir sunkūs, buvo priimti“, – dienraščiui pasakojo L. Foxas. Jis taip pat pridūrė, kad Jungtinės Valstijos taip pat mažins savo karinį biudžetą, tad nėra jokio pagrindo abejoti D. Britanijos pajėgumu.
Europos jaunimas negali susirasti darbo
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, nedarbas tarp 15–24 metų amžiaus jaunuolių siekia 20,3 proc., nors ekonomikos atsigavimas statistiškai prasidėjo 2009 metų antrame ketvirtyje, rašo „The Wall Street Journal“.
Nors didžiausias jaunimo nedarbo rodiklis buvo pasiektas prieš 20 mėnesių ir sudarė 21,2 proc., analitikai prognozuoja, kad nedarbo lygis didės dėl visoje Europoje įgyvendinamų taupymo planų. „Jaunimo nedarbas pasieks rekordines aukštumas dar kartą“, – teigė darbo rinkos reformų agentūros Europos Komisijoje vadovas Alessandro Turrini.
„Nekalbant apie mažą atlyginimą ir niūrias ateities perspektyvas, ilgalaikis nedarbas jauname amžiuje gali turėti rimtų pasekmių žmogaus psichikai ir gebėjimui orientuotis darbo rinkoje“, – teigiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktoje ataskaitoje.
Ekonomistų nuomone, nereikia laukti greito atsigavimo. Dėl sipno vidaus vartojimo nepasiteisino ekonomikos augimo prognozės. „Tikėtina, kad nedarbo lygis augs visose amžiaus grupėse“, – situaciją komentavo „Barclays“ banko ekonomikos specialistas Garcia Pascualis.
Nors vidutinis Europos Sąjungos jaunimo nedarbo lygis aukštas, jis smarkiai skiriasi skirtingose šalyse. Mažiausiai bedarbių jaunuolių Nyderlanduose – 7,2 proc., Austrijoje – 8,2, Vokietijoje – 9,1 proc. Daugiausia jų – Ispanijoje – 45,7 proc. ir Graikijoje – 38,5 proc.
Dienraštyje teigiama, kad normaliomis sąlygomis valstybių vyriausybės stengtųsi vykdyti daugiau skatinamųjų programų, tačiau jos susiduria su finansiniais sunkumais, todėl sunku rasti reikalingų lėšų. „Kadangi disponuojama vis mažėjančiu biudžetu, negalima iš esmės išspręsti problemos. Jauni žmonės gali gauti subsidijas, tačiau joms pasibaigus jie priversti grįžti į merdinčią darbo rinką“, – situaciją komentavo EBPO specialistė Anne Sonnet.
Šalys, kuriose jaunimo nedarbo lygis mažas, kovoja su šia problema tenkindamos vietinių rinkų poreikius. Kuriamos specialios mokymo programos, kurios paruošia specialistus pagal poreikius. Vis dėlto, kai kurių ekspertų nuomone, prie nedidelio nedarbo lygio Austrijoje ar Nyderlanduose prisideda greitas šių šalių atsigavimas ir didėjantis laisvų darbo vietų skaičius.
Nors tarptautinės rinkos nerimauja dėl situacijos Pietų Europoje, reikia suprasti, kad Ispanija, o ne Italija yra arčiau realios krizės, teigia žurnalas „Newsweek“.
Nors Italijos biudžeto deficitas yra labai didelis, jis nėra didesnis nei buvo pastaruosius 10 metų. Tuo labiau kad daugiau nei 50 proc . sumos valstybė skolinga kreditoriams šalies viduje. Itališkų bankų kapitalo kokybė yra geresnė nei Ispanijoje. Italijoje nėra nekilnojamojo turto burbulo ir nedarbas šioje šalyje siekia 8 proc. – nedidelis skaičius, palyginti su 21 proc. Ispanijoje.
„Newsweek“ įvardija pagrindines Italijos problemas. Beveik 20 metų trunkantis lėtas ekonomikos augimas, nekonkurencinga ir brangi darbo jėga bei senstanti visuomenė. Neištaisius šių trūkumų neįmanoma galvoti apie gerėjantį produktyvumą ir mažėjančią skolą.
Vis dėlto italai nėra tokie neturtingi, kaip rodo statistika. Lėtą ekonomikos augimą nesunkiai galima paaiškinti dideliu šešėlinės ekonomikos mastu – 27 proc. Daugiausia šešėlyje dirba populiarios Italijoje šeimos įmonės, kurios turi galimybę deklaruoti minimalias pajamas ir nuslėpti realią apyvartą. „Newsweek” taip pat pabrėžia, kad Italijos darbuotojai yra labai produktyvūs privačiame sektoriuje. Tyrimai rodo, kad darbininkai greitai reaguoja į iškvietimus, atlieka darbą kokybiškai ir yra linkę dirbti viršvalandžius.
Visai kitokia situacija valstybės sektoriuje. Savaitraštyje teigiama, kad Romos biurokratinis aparatas yra vienas gremėzdiškiausių ir brangiausių Europoje. Valstybės tarnyboje dirba per 450 tūkstančių italų. Didžioji dalis biurokratų gali mėgautis dosniomis socialinėmis garantijomis ir privilegijomis. Pavyzdžiui, 30 tūkst. valstybės samdomų vairuotojų, kurių paslaugos, įskaičiavus automobilių nuomą, kainuoja 2 milijardus eurų per metus.
Vis dėlto Italijos problemas galima sutvarkyti keliomis nesudėtingomis reformomis. Šaliai reikia sumažinti gremėzdišką biurokratinį aparatą, supaprastinti mokesčių sistemą ir atsikovoti lėšas iš šešėlio, rašoma „Newsweek“.
