Oficialiuose susitikimuose (iš kairės) Graikijos premjeras G. Papandreou, Europos Tarybos prezidentas H. Van Rompuy, Europos Komisijos pirmininkas J. M. Barroso, kaip ir dauguma kitų politikų, demonstruoja vienybę, tačiau realiai jos trūksta.
Šią savaitę JAV žiniasklaida daug dėmesio skiria Europai. „Newsweek“ aiškinasi, kodėl Europa nesusitvarko su skolų krize, o „The Wall Street Journal“ nagrinėja Italijos planus nuo 2013 metų gyventi pagal išgales. Šis dienraštis taip pat išskiria Lenkiją, kurios ūkis, palyginti su aplinkinėmis valstybėmis, demonstruoja savo stiprybę. „The New York Times“ aprašo Prancūzijos prezidento liaupses Europos veiksmams Libijoje. „The Washington Post“ savo žvilgsnį nukreipė į Aziją – Šiaurės Korėja stiprina savo pajėgas, skirtas kompiuteriniams išpuoliams.
Drebant Europos pamatams nesunku suprasti, jog to priežastis yra įsisenėjęs europiečių užsispyrimas, rašo žurnalas „Newsweek“. Norint sėkmingos valiutos sąjungos reikia užtikrinti paprastumą. Vieningas centrinis bankas, adekvati valiutos priežiūra ir vieninga vertybinių popierių rinka yra būtini faktoriai norint stabilios tarptautinės valiutos.
„Newsweek“ rekomenduoja Europos politikams pasinaudoti JAV dolerio pavyzdžiu, nes šiuo metu Europai trūksta būtiniausių stabilumą užtikrinančių institucijų. Nors Europa turi centrinį banką, negalima to paties pasakyti apie vieningą vertybinių popierių rinką ar vieną koordinuojančią instituciją. Bandymai išlaikyti deficitą mažesnį nei 3 proc. BVP žlugo vos tik prasidėjus recesijai.
Europietiškos vertybinių popierių rinkos nebuvimas verčia pirkti patikimesnių valstybių obligacijas. Kam rizikuoti perkant Graikijos obligacijas, kai galima įsigyti saugesnių vokiškų?
Euro zonoje nėra efektyvaus mechanizmo, kuris leistų perskirstyti pajamas ir taip palengvinti silpnesnių narių padėtį. Augimas mažiau konkurencingose šalyse gali būti palaikomas tik papildomomis paskolomis.
Žurnale teigiama, kad euro zonos šalys nesugebėjo atlaikyti net mažo šoko, o puikiausias to pavyzdys yra Graikija. Tokia situacija Jungtinėse Valstijose reikštų, kad viso dolerio ateitis priklauso nuo Vakarų Virdžinijos fiskalinių problemų, mat Graikijos, Portugalijos ir Airijos skolos sudaro mažiau nei 5% visų bloko šalių skolos.
Tiesa, euro išnykimo numanomos katastrofiškos pasekmės mažina tokio įvykio tikimybę. Vis dėlto „Newsweek“ prieina prie išvados, kad iki tvarkingos ir vieningos fiskalinės politikos Europoje dar toli. Tačiau po kelerių metų, atsiradus užtektinai politinės valios, situacija turėtų pagerėti. Esą tuo metu euras bus tiek pat vertinamas ir paklausys, kaip JAV doleris.
Italijos ministro pirmininko Silvio Berlusconi vadovaujama konservatorių partija planuoja taupymo planą papildyti diržų veržimu vietos valdžiai ir pensinio amžiaus vėlinimu, praneša „The Wall Street Journal“.
S. Berlusconi siūlo papildomas taupymo priemones.
Pastaruosius 10 metų vietoje stovinti ekonomika paskatino verslininkus, Europos centrinį banką ir reitingų agentūras reikalauti greito ir efektyvaus problemos sprendimo. Tačiau iki šiol nepasiūlytos jokios priemonės, galinčios užgydyti įsisenėjusias Italijos žaizdas – aukštą jaunimo nedarbą ir nepakeliamus mokesčius.
„Situacija yra sudėtinga. Greit pamatysime, kuriose srityse bus įgyvendinamos taupymo priemonės“, – situaciją komentavo Bocconi Univeristeto procesorius Francesco Giavazzi.
Italijos vyriausybės teigimu, ir toliau bus įgyvendinamas taupymo planas, pagal kurį tikimasi subalansuoti biudžetą jau 2013 metais. Šiuo metu diskutuojama ir apie naują solidarumo mokestį, kurį mokėti turės visi, uždirbantys daugiau nei 90 tūkst. eurų per metus. Toks vyriausybės žingsnis analitikams buvo kiek netikėtas, nes S. Berlusconio partija ilgai teigė pasisakanti už mokesčių mažinimą. Manoma, kad tokie veiksmai sukels nemažą pasipiktinimo bangą premjero šalininku gretose.
Dienraščio teigimu, naujasis mokestis bus privalomas ir Italijos parlamento nariams. Tačiau pastarieji ketina savo atlyginimus kitąmet susimažinti perpus – iki 70 tūkst. eurų per metus. Dabartinės parlamentarų algos yra beveik dvigubai didesnės nei Didžiojoje Britanijoje.
Vyriausybė taip pat ketina peržiūrėti pensijų įstatymą, kuriame dabar numatyta, kad Italijos piliečiai gali išeiti užtarnauto poilsio po 40 metų darbo, į kuriuos įskaičiuojami studijų metai ir karinė tarnyba. Jei S. Berlusconio pasiūlymai bus priimti, metai, praleisti studijuojant ir tarnaujant kariuomenėje, į darbo stažą nebebus įskaičiuojami.
Lenkų ekonomika nepaiso Europos bėdų
Lenkijos ekonomikos augimas toliau išlieka stabilus ir pranoksta kaimynines šalis, labiau priklausomas nuo eksporto į Vokietiją, teigiama „The Wall Street Journal“. Ekonomistų teigimu, lenkų ekonomika gali stabtelėti metų pabaigoje, tačiau prognozuojama, kad rezultatai bus geresni nei Rumunijoje, Čekijoje ir Vengrijoje.
Lenkija yra didesnė ir mažiau priklausoma nuo eksporto, nei jos kaimynės. Šiuo metu eksportas sudaro mažiau nei pusę Lenkijos BVP, tad euro zonos lėtėjimo įtaka yra mažesnė.
Dėl vyriausybės skiriamų lėšų infrastruktūrai atnaujinti vidaus vartojimas Lenkijoje, palyginti su 2010 metais, paaugo kone 5 proc. „Lenkijos augimo šaltiniai yra gerai subalansuoti“, – dienraščiui teigė konsultacijų bendrovės „Capital Economics“ ekspertas Darrenas Middeditchas. Vis dėlto, ekonomisto manymu, Europos augimo lėtėjimas neišvengiamai pristabdys ir Lenkijos ekonomikos plėtrą.
Pagrindinis lenkų stiprybės šaltinis yra vyriausybės išlaidos ir Europos Sąjungos subsidijos. Šiuo metu lenkai intensyviai atnaujina kelius ir geležinkelius. Prie teigiamų rodiklių prisideda ir pasiruošimas kitų metų Europos futbolo čempionatui, kurį Lenkija rengia kartu su Ukraina.
Tačiau kylanti Šveicarijos franko vertė prislopino namų ūkių perkamąją galią. Didelė dalis Lenkijos būsto savininkų turi paskolas brangstančiais frankais, tad didėjančios įmokos bankui verčia mažinti vartojimą.
N. Sarkozy liaupsės NATO ir Prancūzijai
N. Sarkozy patenkintas Prancūzijos ir Europos indėliu Libijoje.
Konferencijos apie paramą Libijai atstatyti išvakarėse Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy gyrė NATO paramą Libijos sukilėliams, vadindamas aljansą „nepakeičiamu įrankiu“, nepaisant Vašingtono sprendimo laikytis nuošalyje, rašo „The New York Times“.
„Pirmą kartą NATO istorijoje aljansas yra vedamas dviejų ryžtingų Europos tautų – Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos“, – gausiam Prancūzijos diplomatų būriui sakė N. Sarkozy.
Prezidentas, kaip visada, buvo labai sužavėtas savo vyriausybės pasiekimais tiek padedant sukilėliams, tiek ieškant Muammaro Gaddafio. Jis taip pat kalbėjo apie būtinybe aktyviau kovoti su politiniais ir ekonominiais iššūkiais ateityje.
Veiksmai Libijoje yra Europos pasididžiavimas, nes, skirtingai nei Bosnijoje, oro atakos padėjo išvengti civilių žmonių skerdynių. Prancūzijos prezidento teigimu, tarp Libijos ir Balkanų karo yra didelis kontrastas, nes šį kartą Europos pajėgos sugebėjo sukontroliuoti pašonėje vykstančius neramumus.
N. Sarkozy taip pat kėlė Europos karinės galios klausimą. „Prezidentas Obama pristatė naują JAV karinių pajėgų viziją, kuri reiškia, kad Europos šalys turės prisiimti daugiau atsakomybės NATO veiksmuose, – dėstė Prancūzijos vadovas. – Jei mes nepadarysime tinkamų išvadų, Europa gali atsidurti visai kitokioje situacijoje, nei yra dabar“.
Kalbėdamas apie Sirijos problemą N. Sarkozy sakė esąs pasibjaurėjęs Sirijos vadovo veiksmais ir teigė, kad Prancūzija darys viską, kas įmanoma, kad užtikrintų Sirijos žmonių laisvę ir teisę į demokratiją.
„The New York Times“ teigimu, Prancūzija palaiko griežtesnių ekonominių sankcijų prieš autoritarinį Sirijos rėžimą įvedimą, tačiau priešinasi bet kokiems kariniams veiksmams be Jungtinių Tautų leidimo.
Šiaurės Korėja rikiuoja pajėgas kompiuteriniam išpuoliams
Balandžio mėnesį viename Pietų Korėjos banke nustojo veikti beveik pusė serverių. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Šiaurės Korėja jau pajėgi rengti aukšto lygio gerai koordinuotas kompiuterines atakas, teigiama dienraštyje „The Washington Post“.
Ekspertus labiausiai neramina tai, kad šiauriečiai sugebėjo įsilaužti į vienos geriausiai apsaugotų pasaulio šalių duomenų bazes. „Šie Šiaurės Korėjos veiksmai yra beprecedenčiai“, – savo nuostabą išreiškė Petų Korėjos prokuroras Kim Young-dae, kuris yra atsakingas už tyrimą. Tai pirmas kartas pasaulio istorijoje, kai viena valstybė naudodama kompiuterinę karybą bandė pakenkti kitos valstybės finansinėms institucijoms.
„Tokių atakų daroma žala yra milžiniška, tuo tarpu joms reikalingi resursai yra minimalūs“, – dienraščiui pasakojo Georgas Wicherskis, Jungtinių Valstijų analitikas, dalyvavęs analizuojant atakas. „The Washington Post“ teigimu, Šiaurės Korėja yra atspari kompiuterinėms atakoms dėl savo izoliuotumo, tad visi kompiuterinės karybos resursai skiriami puolimo strategijai.
Šiaurės Korėjos atstovai neigia bet kokį įsitraukimą į atakas prieš banką ir tvirtina, kad tai tėra dar viena kapitalistinės pusiasalio dalies provokacija.
Vis dėlto Pietų Korėjos pareigūnai nerimauja, kad ateityje galima sulaukti daug skaudesnių kompiuterinių smūgių. Žibalo pilimu į ugnį galima pavadinti ir pernykšti incidentą, kuomet buvo sulaikytas Šiaurės Korėjos šnipas, bandęs pavogti Seulo geležinkelio reguliavimo sistemos duomenis.
Kompiuterių saugumo bendrovės „McAfee Labs“ grėsmių tyrimų centro viceprezidentas Dmitrijus Alperovičius teigė manantis, jog pastarieji išpuoliai yra Pietų Korėjos gynybos sugebėjimų išbandymas.
