Kinijoje besipučiantis nekilnojamojo turto burbulas kelia nerima investuotojams pasaulyje.
Šią savaitę JAV žiniasklaida žvilgsnį nuo šlubuojančios JAV ir Europos ekonomikos kreipia į Kiniją, kurios ūkio sveikata irgi nėra ideali. Problemų netrūksta JAV viduje: naujausi tyrimai rodo, kad namų ūkių pajamos nuo 2009 metų sumažėjo 6,7 proc. Spaudoje komentuojamas Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko teismas ir negailima kritikos Slovakijai, „mažai šaliai, kuri nepakluso galingiems kaimynams“ ir nepritarė Europos finansinio stabilumo fondo stiprinimui.
Pasauliui grasina kiniškosios bėdos
Nors pasaulio dėmesys prikaustytas prie Europos ir JAV ekonominių sunkumų, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Kinija irgi gali įšokti į skęstantį Vakarų laivą, rašo žurnalas „Time“.
Vakarų pasaulio gyventojams kalbos apie gresiančią Kinijos ekonomikos stagnaciją gali atrodyti kiek naivios, tačiau Kinijos komunistų partija visomis išgalėmis stengiasi užkirsti kelią šalies nekilnojamojo turto burbulo sprogimui. Jei Kinijos valdantiesiems nepavyks susitvarkyti su esama situacija, būsto kainos šioje šalyje gali smarkiai kristi, taip smogdamos tarptautinėms Vakarų korporacijoms, investavusioms Azijoje. Labiausiai toks scenarijus paveiktų Jungtines Valstijas.
Kinija – svarbus pasaulio ekonomikos variklio elementas. Pernai Azijos milžinės ekonomikos augimas sudarė 19 proc. viso pasaulio ekonomikos augimo, o šiemet tikimasi, kad ši dalis išaugs iki 24 proc., tad kinų situacija labai svarbi ir Europos bei JAV ekonominiam augimui.
Pekino lyderiai puikiai supranta, kad reikia keisti dabartinę strategiją. Komunistų partijos penkmečio plane numatyta, kad Kinijos augimas ateityje turėtų būti grindžiamas vidaus vartojimu ir paslaugų sektoriumi.
Vien pernai Jungtinės Valstijos pardavė Kinijai prekių už daugiau nei 92 milijardus dolerių. Jei Pekinas sklandžiai įgyvendins reformas, niekas net nepajus pokyčių, tačiau jei nebus išvengta klaidų, galima tikėtis, kad Kinijoje kris nekilnojamojo turto kainos, sumažės žaliavų poreikis, o pasaulio ekonomika praras labai svarbią vartojimo prekių pirkėją.
Žurnalo teigimu, tokie įvykiai padidintų ir taip aukštus nedarbo rodiklius Vakaruose. Šiuo metu stambaus kapitalo įmonės JAV nesamdo naujų darbuotojų, tad ko būtų galima tikėtis, jei sumažėtų vienos pagrindinių prekybos partnerių perkamoji galia.
Naujausi tyrimai rodo, kad vidutinio Jungtinių Valstijų namų ūkių pajamos nuo 2009 metų sumažėjo 6,7 proc., tuo tarpu per patį recesijos įkarštį nuo 2008 pradžios iki 2009 vidurio amerikiečių pajamos buvo sumenkusios tik 3,2 proc., pastebi dienraštis „The New York Times“.
Tokie skaičiai paaiškina neigiamą Jungtinių Valstijų gyventojų požiūrį į ekonominę situaciją. Nors buvo skelbta, kad recesija baigėsi dar 2009 metais, darosi aišku, kad esama situacija netenkina JAV piliečių, o tai gali smarkiai paveikti ir 2012 metų prezidento rinkimus.
JAV surašymo biuro duomenimis, Amerikos gyventojų pajamų mažėjimas yra vienas didžiausių per kelis pastaruosius dešimtmečius. Tyrimo autoriai Gordonas Greenas ir Johnas Coderis tokį mažėjimą vadina „ryškių JAV gyventojų gyvenimo kokybės sumažėjimu“.
Pagrindinės tokio reiškinio priežastys yra asmenų, praradusių viltį susirasti darbą, skaičiaus augimas ir paskui augančias maisto ir degalų kainas nespėjantis darbo užmokestis.
G. Greenas ir J. Coderis savo tyrime pabrėžia, kad didžiausią pajamų nuosmukį išgyvena patys neturtingiausieji, taigi didėja finansinė nelygybė.
„Kaip darbo rinkos ekspertas nemanau, kad recesija baigėsi. Asmenys, netekę darbo, susiduria ne tik su praradimo kartėliu, bet ir su miglotomis galimybėmis įsidarbinti kitur“, – teigė Princtono universiteto ekonomikos profesorius Henry Farberis. Profesoriaus teigimu, pastaroji pasaulinė krizė išsiskira tuo, kad statistiškai ji truko labai neilgai ir nesukėlė tiek problemų, kiek ankstesnės krizės.
Ukrainą slegią Stalino šešėlis
Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko teismas primena gūdžias Stalino valdomos Sovietų Sąjungos dienas, savaitraštyje „Newsweek“ rašo Nikitos Chruščiovo proanūkė.
Nostalgija Sovietų Sąjungai nėra naujas reiškinys pokomunistinėse valstybėse, tačiau J. Tymošenko teismas byloja apie naują tamsų posūkį Ukrainoje. Buvusi sovietinė respublika sugrąžino vieną pagrindinių Sovietų Sąjungos reliktų – parodomąjį politinį teismą. Žurnalo teigimu, buvusios Ukrainos premjerės byla turi visus groteskiškų Stalino teismų požymius – isterišką prokurorą, sukalbamą teisėją ir vadovą, kuris greit nusiplovė rankas.
J. Tymošenko kaltinama pasipelniusi iš 2009 metais sudaryto dujų tiekimo kontrakto su Rusija. Prokurorų dėmesį atkreipė tai, kad iki tol pigias dujas naudojusi Ukraina dabar moka pilną europietišką dujų kainą. Buvusi premjerė kaltinama ėmusi kyšius iš Rusijos pareigūnų ir veikusi prieš šalies interesus.
„Newswwek“ rašoma, kad vienintelis skirtumas tarp šio teismo ir Stalino laikų baudžiamųjų bylų tas, kad kaltinamoji nėra fiziškai kankinama.
Kaltinimai J. Tymošenko nenuteikė ukrainiečių prieš ją. Atvirkščiai, susiskaldžiusi opozicija susivienijo kovai už buvusią premjerę, o dažniausiai pro pirštus į tokius skandalus žiūrinti ES pasmerkė Ukrainos teismus.
Europos lyderiai aiškiai pareiškė: laisvos prekybos sutartis, kurios siekia Ukraina, nebus patvirtinta visuose 27 narių parlamentuose, jei J. Tymošenko bus įkalinta. Prekybos suvaržymų panaikinimas yra svarbus prezidentą Viktorą Janukovyčių remiantiems oligarchams, mat patvirtinus sutartį nebebūtų draudimų investuoti užsienyje.
Skirtingai nei Sovietų Sąjunga ar Rusija, Ukraina yra demokratinė šalis, kad ir kokia chaotiška ta demokratija būtų. Tad skirtingai nuo Rusijos premjero Vladimiro Putino, V. Janukovyčius ateinančių rinkimų metu gali prarasti savo postą, todėl tikėtina, kad prezidentas stengsis neigti bet kokius ryšius su šia skandalinga byla, teigiama „Newsweek“.
Slovakijos veto drebina vyriausybės pamatus
Mažytė Slovakija nepakluso galingiems kaimynams ir atmetė pasiūlymą stiprinti Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF), taip pastatydama visą Europą į labai keblią padėtį, teigiama dienraštyje „The Washington Post“. Nors Slovakijos valdžia siekia kuo greičiau balsuoti pakartotinai, pirmojo balsavimo rezultatai suerzino investuotojus, kurie ir taip abejoja Europos galimybėmis išsikapanoti iš skolų krizės.
Svaiginanti mažos pokomunistinės respublikos įtaka didžiųjų kaimynių sukurtiems planams parodo donkichotišką Europos valdymo sistemą. Bet kokie veiksmų atidėliojimai artina dar vieną pasaulinę krizę, kuri gali pranokti 2008 metais pasaulį sukrėtusią recesiją, rašoma dienraštyje.
Vis dėlto Slovakijos politikų požiūris skiriasi nuo bendrų Europos interesų. „Aš geriau jausiu gėdą Briuselyje nei namie prieš savo vaikus“, – postringavo siūlymams didinti EFSF fondą prieštaravęs „Laisvės ir solidarumo“ partijos lyderis Richardas Sulikas. Politiko nuomone, išmokos krizės krečiamoms šalims tik dar labiau jas įkalins skolų liūne.
„Šis įvykis primena mums, kad euro zonos ateitis priklauso nuo atskirų valstybių, iškeliančių savo interesus aukščiau bendro gėrio, – dienraščiui sakė tarptautinių santykių instituto „Chatham House“ ekonomistė Paola Subacchi. – Turime atsiminti, kad Europa nėra federacinė valstybė ir viena populistinė partija gali sugriauti kelių šalių pastangas“.
Buvusios komunistinės šalies, kuri eurą įsivedė vos prieš dvejus metus, piliečiai neigiamai vertiną pagalbą turtingesniems kaimynams. Dienraščio teigimu, slovakai pyksta ne veltui: tuo metu, kai šios šalies gyventojai veržėsi diržus ir mažino socialines išmokas, graikai ir italai neatsakingai išlaidavo. Daugumos slovakų nuomone, Pietų Europos šalys yra tarsi išlepinti vaikai, norintys, kad jų sąskaitas apmokėtų kiti.
Tačiau fondo plėtimo plano atmetimas iš pagrindų sudrebino valdančiąją Slovakijos koaliciją. „Mes žinome tik tiek, kad vyriausybė po šio balsavimo griūva, – teigė politikos analitikas Grigorijus Masežnikovas. – Esu įsitikinęs, kad šis planas vis vien bus įvykdytas, tačiau slovakai už tai sumokės didelę kainą“.
