A. Moussa (viduryje) – ne naujokas politikoje.
JAV spauda šią savaitę aptarinėja JAV jungtinių pajėgų vado Mike‘o Mulleno ir Kinijos armijos generolo Cheno Bingde‘o sutikimą, kuris apsiribojo mandagiomis frazėmis, bet į esminius klausimus nebuvo atsakyta. Taip pat aprašytas realiausias kandidatas tapti Egipto prezidentu Amr Moussa, kurį į populiarumo aukštumas užkėlė priešiškumas Izraeliui. Beveik tradicinė tema JAV žiniasklaidoje – valstybės skola.
„Newsweek“
Naujas politikos žaidėjas Egipte
Norinčiųjų užimti Egipto prezidento postą šiuo metu netrūksta, o beveik visi kandidatai griežtai atsiriboja nuo buvusio prezidento Hosnio Mubarako. Ironiška, tačiau populiariausias kandidatas Amr Moussa iki 2001 metų tarnavo nuverstajam prezidentuim, rašoma savaitraštyje „Newsweek“.
Manoma, kad šio kandidato sėkmė paremta priešiškumu Izraeliui. Šio priešiškumo A. Moussa neslėpė ir interviu žurnalui „Newsweek“ metu: „Taikos procesas tapo tabu po to, kai išsiaiškinome, kad viskas tėra paradas žiniasklaidai. Daugiau nesileisime mulkinami. Niekada“.
Populiariojo kandidato į prezidentus retorika Izraelio atžvilgiu visada buvo griežta. Žymi Egipto popmuzikos grupė 2000 metais sukūrė dainą „Nekenčiu Izraelio ir myliu Amr Moussa“. Panašu, kad tokia retorika padės minėtam kandidatui tapti prezidentu. Balandžio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, 54 proc. egiptiečių palaiko taikos sutarties su Izraeliu nutraukimą. „Jo populiarumos šaltinis yra arabiško nacionalisto, nebijančio Izraelio, įvaizdis“, – teigė vienas Vakarų diplomatas, kuriam teko bendrauti su A. Moussa.
„Newsweek“ teigimu, pats kandidatas atsiriboja nuo tokių kalbų ir teigia, kad dabar svarbiausia atstatyti šalį ir nesivaikyti „tarptautinių nuotykių“.
A. Moussa sulaukia kritikos dėl santykių su buvusiu Egipto prezidentu H. Mubaraku. „Mūsų santykiai pasidarė labai komplikuoti. Tiek dalykiniai, tiek asmeniniai“, – teigė A. Moussa. Tačiau su tokiais jo žodžiais nedera parama buvusiam prezidentui. 2010 metais jis rėmė H. Mubaraką ir per nacionalinė televiziją teigė: „Aš žinau prezidento Mubarako darbo metodus, todėl balsuosiu už jį“. Vis dėlto apklausų duomenys rodo, kad egiptiečiai linkę atlaidžiai žiūrėti į A. Moussa praeitį.
„The New York Times“
Kinų ir JAV kariškiai pasikeitė mandagiomis frazėmis
Pirmadienį Pekine vykusio susitikimo tarp JAV jungtinių pajėgų vado Mike‘o Mulleno ir Kinijos armijos generolo Cheno Bingde‘o metu nebuvo atsakyta į esminius klausimus, teigia dienraštis „The New York Times“.
Konferencijos metu kalbėta apie bendradarbiavimo galimybės ir sutarta dėl bendrų pajėgų kovoje su piratais Adeno įlankoje. M. Mullenas negailėjo šiltų žodžių ir teigė, kad JAV ir Kinija eina teisingu keliu gerindamos santykius ir siekdamos platesnio bendradarbiavimo. Ch. Bingde‘as taip pat pabrėžė, kad šis vizitas siunčia reikiamą žinią tarptautinei bendruomenei ir kad abiejų šalių pajėgos yra pasiryžusios siektų bendrų tikslų.
Tačiau dienraštyje pastebima, kad, nepaisant gražių žodžių, abiejų šalių karinių pajėgų atstovai toli gražu nebuvo tokie draugiški kalbai pasisukus apie rimtesnes problemas. Kinijos liaudies armijos generolas išreiškė susirūpinimą dėl Dalai Lamos vizitų JAV bei dėl laivyno pratybų prie pat Kinijos sienos. Generolas kelis kartus išreiškė nepasitenkinimą dėl JAV, Japonijos ir Filipinų laivyno vykdomų pratybų.
Ch. Bindge‘as taip pat užsiminė, kad pratybos pradėjo vykti kaip tik tuo metu, kai tarp Kinijos, Vietnamo ir Filipinų atsirado teritorinių nesutarimų. „Pratybos buvo planuotos gerokai anksčiau ir generolo Chen pastebėti įvykiai tėra sutapimas“, – situaciją komentavo M. Mullenas.
Dėl Kinijos ginkluotės plėtros pastaruoju metu susirūpinusiems amerikiečiams Kinijos atstovai sakė, kad atnaujinti ginkluotę reikėjo prieš gerą dešimtmetį, tačiau tam reikalingos lėšos buvo skirtos tik dabar. Generolas Chen taip pat teigė, kad JAV neturėtų bijoti Kinijos, nes Pentagono technologijos daug pranašesnės. Vietoj to jis pasiūlė amerikiečiams mažinti savo karines išlaidas ir skirti daugiau lėšų ekonominėms problemoms spręsti.
„The Washington Post“
Senato atstovai siūlo „apeiti“ skolą
JAV Senato mažumos vadovas, demokratas Mitchas McConnellis pasiūlė suteikti prezidentui naujų įgaliojimų, kurių dėka Barackas Obama galėtų pats nuspręsti: kelti skolos lubas ar ne.
Pats M. McConnellis tikino, kad tokiu atveju būtų galima laimėti daugiau laiko ir kol kas nereikėtų karpyti biudžeto. Jo teigimu, tai yra „paskutinės galimybės atvejis“, esą kitu atveju rugpjūčio 2 dieną JAV gali tapti nemokios.
Toks pasiūlymas pasirodė po B. Obamos išreikšto susirūpinimo, kad tam tikros pašalpos gali būti neišmokėtos, jei abi partijos nespės susitarti. „Aš negaliu garantuoti, kad rugpjūčio 3 išmokos bus išmokėtos, jei skolos problema nebus išspręsta. Gali būti, kad tam tiesiog nebus lėšų“, – žurnalistams dėstė prezidentas.
Dienraščio „The Washington Post“ teigimu, Baltųjų Rūmų atsakas į M. McConnellio siūlymą buvo santūrus. Prezidento atstovas spaudai Jay‘us Carney‘us teigė, kad prezidentas yra labiau linkęs pasiekti abipusį susitarimą, kuris garantuotų ilgalaikį deficito mažinimą. Siūlymo iniciatoriaus teigimu, reikia turėti atsarginį planą, jei respublikonai ir demokratai nesusitars dėl tolimesnių veiksmų iki rugpjūčio 2 dienos.
Respublikonų partijos senatoriaus Lamaro Alexanderio nuomone, minėtas pasiūlymas sumažintų tvyrančia įtampą. „JAV istorijoje nebuvo nė vieno atvejo, kad Senatas atmestų prezidento siūlymą pakelti skolos limitą. Vienaip ar kitaip, jei M. McConnellio siūlymas bus patvirtintas, prezidentui teks 100 procentų atsakomybės naštos“, – dienraščiui teigė L. Alexanderis.
„The Wall Street Journal“
Italijos parlamentarai neskuba taupyti
„The Wall Street Journal“ teigimu, per pastaruosius metus daugumai italų teko susiveržti diržus, tačiau parlamento narių algos liko nepakitusios. Romos įstatymų leidėjų algos siekia 140 tūkst. eurų per metus – beveik dvigubai daugiau nei kolegų Londone. Be kita ko, Italijos parlamentarai naudojasi privilegijomis, tokiomis kaip nemokami skrydžiai ir valstybinė kirpykla.
Italijos ekonomikos ministras Giulio Tremonti subūrė komisiją, kuri turi užtikrinti, kad Italijos politikai neišleistų daugiau nei kitų didžiųjų Europos valstybių politikai. „Labai svarbu, kad politikai rodytų deramą pavyzdį“, – teigė ministras.
Milano Bocconi universiteto ekonomikos profesorius paskaičiavo, kad Italijos politikų algos kilo vidutiniškai po 9,8 proc. kasmet nuo 1948 metų. Tuo tarpu eilinių italų pajamos per tą patį laikotarpį augo 3 proc. per metus. 2010 metais abeji Italijos atstovų rūmai išleido 1,6 milijardo eurų.
„The Wall Street Journal“ atlikto tyrimo duomenimis, Italijos parlamentarai ne tik uždirba daugiau nei vokiečiai ar britai, bet ir gauna daugiau lėšų kanceliarinėms išlaidoms. Paskaičiuota, kad parlamentarai gauna vidutiniškai 8700 eurų per mėnesį ir neprivalo nurodyti, kokiems tikslams buvo panaudotos lėšos. Be to, Italijos politikams nuomojamos patalpos, esančios už parlamento ribų.
Italijos įstatymų leidėjai ne tik uždirba pakankamai solidžias sumas, bet ir gauna geresnę sveikatos apsaugą. Eiliniams italams valstybė apmoka tik būtinąsias išlaidas, tuo tarpu parlamentarai gali mėgautis stomatologo paslaugomis, masažais ir pirtimis.
Stefano Stefani, Šiaurės lygos partijos narys, praėjusį rudenį siūlė uždaryti kirpyklas, esančias parlamento pastate, tačiau jo pasiūlymas buvo daugumos atmestas. „Reikalai čia privalo keistis“, – teigė S.Stefani.
