JAV akylai saugo, kad pro sieną neprasprūstų nė vienas nelegalus imigrantas.
JAV žiniasklaida diskutuoja apie tai, kad imigrantai ne tik kas neatimtų darbo vietų iš amerikiečių, bet priešingai – sukurtio naujų darbo vietų. Tuo tarpu Vašingtonas svarsto savo biudžetą papildyti mokesčiais iš interneto kazino. Tačiau neaišku, ar toks lošimų būdas būtų legalus. Amerikiečiai taip pat skaičiuoja, kiek kainuoja Europos Parlamentui kas mėnesį kraustytis iš Briuselio į Strasbūrą ir atgal.
„Newsweek“
Imigrantai = darbo vietos
Lengviausias būdas sukurti daugiau naujų darbo vietų JAV piliečiams – palengvinti atvykimo sąlygas talentingiems imigrantams ir leisti jiems dirbti, teigiama žurnale „Newsweek“.
Sunkiai atsigaunanti ekonomika priverčia net tiesmukiškumo vengiančius politikus prabilti apie tai, kad išeičių iš susidariusios situacijos darbo rinkoje lyg ir nebėra. Tačiau net ir turint omenyje sunkią Jungtinių Valstijų situaciją, reikia nepamiršti labai perspektyvios pagalbos priemonės – verslių imigrantų.
1996–2006 metais JAV buvo daugiausia verslo emigrantų pritraukianti pasaulio šalis. Ketvirtadalis technologijas ir inžinerines inovacijas kuriančių bendrovių yra įsteigtos imigrantų. Kažkada imigrantais buvę Sergėjus Brinas („Google“) ir Jerry Yangas („Yahoo!“) dabar pirmauja informacinių technologijų rinkoje ir samdo tūkstančius amerikiečių.
Imigrantų svarba neapsiriboja vien technologijomis. Remiantis tyrimais, atvykėliai iš svečių šalių du kartus labiau linkę kurti įmonę. Nauda ta, kad tose įmonėse amerikiečiai randa darbo ir atlygį.
„Newsweek“ teigia, kad jei Jungtinės Valstijos nori išlikti globalios ekonomikos centru, reikia skatinti kuo didesnį atvykstančių inovatyvių žmonių srautą. Tai padaryti esą nėra labai sunku, nes kol kas JAV turi gerą reputaciją, tad tereikia sutvarkyti migracijos įstatymų spragas.
„The Washington Post“
Vašingtono biudžetą pildys interneto kazino
Siekdama papildyti savo biudžetą JAV sostinė ketina atidaryti pirmąjį interneto kazino. Tikimasi vienu šūviu nušauti kelis zuikius – sukurti precedentą legalizuojant azartinius lošimus internete ir gauti milijonus pajamų iš mokesčių.
Vis dėlto dar nėra aišku, ar tokie siūlymai yra suderinami su galiojančiais įstatymais. Kai kurie Vašingtono finansų komiteto nariai tikina, kad dar nėra deramai įsigilinę į pernai priimtą lošimų įstatymą. Taip pat neaišku, ar interneto kazino bus suderinamas su federaliniais lošimų internete apribojimais. Šių metų balandį dėl azartinių lošimų internete organizavimo į teisiamųjų duolą sėdo „PokerStar“, „Full Tilt“ ir „Absolute Poker“ vadovai.
Prie interneto kazino iniciatyvos prisidedančios loterijų agentūros vadovas Buddy Roogow teigė, kad projektu tikimasi uždirbti pelno miestui. „Visi suvokia azartinių lošimų pavojus, tačiau mes galime padaryti viską kuo saugiau, o kartu surinkti daug papildomų pinigų, kurių šiuo metu reikia miestui“, – „The Washington Post“ pasakojo B. Roogow.
Europos atstovai teigia, kad neverta tikėtis daug pajamų iš internetinių žaidimų. Italijos lošimų prižiūrėtojai teigia, kad didesni mokesčiai sumažina potencialius laimėjimus, o tai skatina žaidėjus lošti nelegaliai.
„Time“
Kodėl Obama nori ne stiprios valdžios, bet stiprios armijos?
Žurnalo „Time“ teigimu, Baracko Obamos sprendimas išvesti 33 tūkstančius JAV karių iš Afganistano per metus yra neabejotinai prieštaringas. Demokratai ir dalis respublikonų tikėjosi daug intensyvesnio pajėgų mažinimo, tuo tarpu Pentagonas manė, kad viskas vyks daug lėčiau.
Pastaruoju metu B. Obamos retorikoje sunku ką nors išgirsti apie Afganistano valstybės atstatymą, tačiau netrūksta kalbų apie afganų saugumo pajėgų stiprinimo svarbą. Kalbant apie šiuos pokyčius svarbu suvokti, kad JAV finansiškai nebepajėgios pilnai remti Afganistano, o ir korupcija šioje Azijos šalyje suryje nemenką dalį JAV skiriamų lėšų. Tad nekeista, kad buvo priimtas sprendimas stiprinti vietines saugumo pajėgas, kurios neleistų Talibanui perimti valdžios po JAV atsitraukimo.
JAV pajėgų Afganistane vado Davido Patreauso teigimu, Talibanas prarado įtaką tankiai apgyvendintose vietose ir yra nustumtas atokiau. „Mūsų pajėgos ruošia afganų policiją, kad Talibanas negalėtų vos tik panorėjęs grįžti ir atsikovoti tai, ką prarado“, – situaciją komentavo generolas D. Petreausas.
Kadangi Jungtinės Valstijos privalo spręsti savo ekonomines problemas, o kaimyninio Pakistano armija simpatizuoja Talibanui, vienintelės pajėgos, galinčios susitvarkyti su teroristine organizacija, yra Afganistano nacionalinė armija, teigiama „Time“.
Stipri nacionalinė armija Afganistane turėtų perduoti JAV žinią tiek pakistaniečiams, tiek Talibanui. Tampa aišku, kad niekam nebūtų lengva užimti Kabulą ir ten įsitvirtinti, o JAV visiškai nepalieka Afganistano. Vietoj to keičiama strategija.
„ The New York Times“
Judančio parlamento kaina erzina europiečius
Ekspertų teigimu, Europos Parlamento kraustymasis iš Briuselio į Strasbūrą ir atgal kiekvieną mėnesį kainuoja 285 milijonus JAV dolerių (676 mln. litų) per metus, teigiama dienraštyje „The New York Times“.
„Šitas „keliaujantis cirkas“ kainuoja milijonus ir į atmosferą išmeta labai daug anglies dvideginio, – sakė Didžiosios Brtianijos konservatoriams atstovaujantis europarlamentaras Ashley Foxas.
– To mums tikrai nereikia.“
Dienraštis teigia, kad tam tikrais atvejais Europos Sąjungos biudžetas naudojamas populistiniais tikslais ar yra tiesiog neadekvačiai švaistomas. Pernai Italijoje Eltono Johno koncertui buvo išleistas 1 milijonas dolerių ES lėšų. Tiesa, vėliau Italijos vyriausybė buvo priversta atiduoti piniguos. Tuo tarpu šį mėnesį nutarta skirti 344 mln. dolerių naujam administraciniam pastatui Briuselyje statyti.
„Kartais susimąstai, ar šios institucijos patiria tą patį, ką patiria kiekviena šalis žūtbūt stengdamasi sutaupyti kuo daugiau pinigų“, – teigė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas.
Dar vienas britams atstovaujantis europarlamentaras Edwardas McMillan-Scottas atliko studiją, kuria nustatė, kad nemažai pinigų galima paskirstyti daug efektyviau. Jo ataskaitoje buvo teigiama, kad vien dėl nuolatinio Europos Parlamento kraustymosi sukurta 300 papildomų darbų, ką jau bekalbėti apie laiką, sugaištą kelionėse. „Pasižiūrėjus į finansinę situaciją Graikijoje, Portugalijoje ar Airijoje aš negaliu suprasti organizacijos, taip akivaizdžiai švaistančios milijonus“, – teigė E. McMillan-Scottas.
Vis dėlto iniciatyvai sustabdyti „klajojantį parlamentą“ nelemta išsipildyti, nes Strasbūro statusas gali būti pakeistas tik visų Europos Sąjungos narių vadovų sutarimu.
„The Wall Street Journal“
Kinija žada ir toliau pirkti Europos obligacijas
Kinijos premjeras Wen Jiabao tikino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, kad Kinija išties pagalbos ranką Europai, rašo „The Wall Street Journal“.
„Europos sunkumai yra laikini. Jei finansų sektoriaus reformos ir toliau bus vykdomos kryptingai ,galima tikėtis atsigavimo, – spaudos konferencijoje pasitikėjimą Europa išreiškė Kinijos premjeras. – Europą užklupusių negandu metu mes ištiesiame pagalbos ranką. Mes pasitikime Europos ekonomika ir euru ir pažadame, kad esant poreikiui pirksime tam tikrų valstybių obligacijas.“
Kinija, turinti 3 trilijonus dolerių užsienio rezervų, yra potencialus kapitalo šaltinis Europos lyderių akyse. A. Merkel pabrėžė stipraus euro Kinijos atžvilgiu svarbą ir teigė, jog Vokietija padarys viską, kad paskatintų euro zonos rinkų augimą.
Kinijos premjeras paragino Europą pripažinti Kiniją kaip rinkos ekonomiką, kas leistų paskatinti prekybą. Kinija ir Vokietija siekia padidinti dvišalės prekybos apimtis iki 200 mlrd. eurų 2015 metais.
