Praėjusį mėnesį JAV užklupęs uraganas „Irene“ pridarė milijardinių nuostolių.
Šią savaitę JAV spauda rašo apie šaliai vis didesnę grėsmę keliančias gamtos stichijas. Jų pavojus lyginamas su terorizmu. Žurnalas „Time“ aiškinasi, kada Libija atstatys savo naftos gavybos pajėgumus – tai būtina, kad valstybė galėtų vykdyti savo funkcijas. „The Washington Post“ rašo apie Europą kamuojančias ekonomikos problemas bei jų poveikį JAV. „The Wall Street Journal“ dairosi Italijoje, kur gyventojai nė už ką nesutinka su taupymo planais, o „The New York Times“ skelbia, kad JAV vis dėlto paliks 3000-4000 karių Irake.
Gamtos šėlsmas – toks pat iššūkis, kaip ir terorizmas
Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriaus pavaduotojas Paulas Stocktonas, atsakingas už šalies pasirengimą nenumatytiems įvykiams, ruošia planus, kurie turėtų padėti šaliai susitvarkyti su neregėto masto katastrofomis, rašoma žurnale „Newsweek“.
„Mes norime pasiruošti įvykiams, kurie gali nusinešti tūkstančius gyvybių ir padaryti šimtus milijardų dolerių nuostolių“, – teigia P. Stocktonas. Tačiau tikėtina, kad šias katastrofas sukels ne teroristai, o motina gamta. Vien per pastaruosius mėnesius gamta pridarė milžiniškų nuostolių: daug sąmyšio sukėlęs žemės drebėjimas rytinėje pakrantėje ir uraganas „Irene“, nusinešęs 43 gyvybes ir padarės nuostolių už 20 milijardų dolerių.
Buvęs viceprezidentas Alas Gore‘as įsitikinęs, kad gamtos iššūkiai yra tokie pat nacionalinio saugumo klausimai, kaip ir terorizmas. „Tikėtina, kad smarkūs uraganai, potvyniai ir sausros taps vis dažnesniu reiškiniu Jungtinėse Valstijose. Turime pradėti ruoštis ateityje laukiančioms nelaimėms“, – teigė A. Goreas.
„Newsweek“ teigimu, didžiausia problema yra ne smarkėjantis gamtos šėlsmas. Blogiau tai, kad pavojingose teritorijose gyvena vis daugiau žmonių. „Į pakrantėse įsikūrusius didmiesčius plūsta dideli gyventojų kiekiai“, – aiškina kritinių padėčių konsultavimo agentūros IEM analitikas Madhu Beriwalas. Jo teigimu, situaciją komplikuoja tai, kad daugelio įvykių neįmanoma tiksliai prognozuoti.
„Kai dėmesį skyrėme stichinėms nelaimėms, mus užklupo terorizmas, kai visą dėmesį sutelkėme į terorizmą, grįžo gamtos įniršis“, – komentuoja M. Beriwalas.
A. Gore‘as yra įsitikinęs, kad stichinės nelaimės turi būti priskirtos nacionalinio saugumo problemų ratui: „Palydovinės perspėjimo sistemos gali suteikti pakankamai laiko pasiruošimo darbams. Kiekviena pasiruošimui skirta minutė yra išgelbėta gyvybė“.
Libijos naftos dar teks palaukti
Sukilėlių atstovai teigia, kad per 6 mėnesius trukusį karą pažeista tik 10 proc. naftos gavybos infrastruktūros.
Libijos stabilumas smarkiai priklausys nuo to, kaip greitai bus atnaujinta naftos gavyba. Šios pramonės šakos pelnas sudaro 95 proc. šalies pajamų, kurių labai reikės norint finansuoti pagrindines viešąsias paslaugas, teigiama žurnale „Time“.
Libijos nacionalinės tarybos naftos ir finansų ministras Ali Tarhounis tikina, kad naftos gavyba bus atnaujinta greitai ir sklandžiai. Jo teigimu, 6 mėnesius trukęs karas pažeidė tik 10 proc. naftos gavybos infrastruktūros, o Muammaro Gaddafio pajėgos nesunaikino nė vienos svarbios gamyklos.
Žurnalo teigimu, šiuo metu Libijoje išgaunama 60 tūkst. barelių naftos per dieną, tuo tarpu iki karo pradžios buvo išgaunama 1,5 milijono barelių. A. Tarhounis tikina, kad vamzdynai atsivers praktiškai iškart, tad bus galima perpumpuoti bent pusę milijono barelių per dieną. Šios naujienos turėtų džiuginti italus, mat 25 proc. jų naftos poreikių patenkina Libijos atsargos.
Vis dėlto, ekspertų manymu, tikroji situacija yra kur kas sudėtingesnė. „Tam, kad naftos gavyba pasiektų lygį, buvusį iki karo, prireiks bent 3 metų“, – žurnalui pasakojo Šiaurės Afrikos naftos telkinių ekspertas Rossas Cassidy. Jo teigimu, pietvakariuose esantys telkiniai bus pradėti eksploatuoti greitai, tačiau situacija kur kas sudėtingesnė centrinėje dalyje, kur ir plyti du trečdaliai Libijos naftos klodų. Manoma, kad inžinierių darbą stabdys ne tik techniniai sunkumai, bet ir pavieniai kareivių būriai, vis dar ištikimi nuverstajam diktatoriui.
Tačiau naftos kompanijos tiki Libijos sėkme ir nekantriai žvelgia į ateitį. Sukilėlių įkurtos Nacionalinės tarybos atstovai tikina, kad galiojantys kontraktai nebus nutraukiami, tačiau perspėja, kad sandoriai dėl naftos gavybos vyks kitaip nei iki šiol. Teigiama, kad Vakarai neturės išskirtinių teisių, o konkursuose galės dalyvauti Kinija ir kitos Azijos šalys. „Mes norime skaidrumo, kurio nebuvo valdant Gaddafiui. Kontraktai bus pasirašomi su pasiūliusiais geriausias sąlygas, o ne su draugais“, – situaciją komentavo Libijos nacionalinės tarybos atstovas Guma El-Gamaty.
Nerimas dėl Europos gniuždo rinkas
Ekonomikos lėtėjimas Europoje, regione, kuriame vyksta didžioji dalis pasaulio prekybos, neabejotinai yra žalingas. O jeigu Senąjį žemyną supurtytų rimtesnė krizė, pasekmės būtų jaučiamos ir už Atlanto, skelbia dienraštis „The Washington Post“.
Europos ir JAV finansų sistemos yra glaudžiai susijusios, tad didelio Europos banko bankroto banga smarkiai paveiktų rinkų pasitikėjimą ir Jungtinėmis Valstijomis. Bankų paskolų kainos smarkiai išaugtų, sumažėtų paskolų portfelis, poveikis būtų jaučiamas ir kitose institucijose, kurios per išvestines priemones dalijasi riziką su bankais.
„Įvykiai, primenantys 2007–2009 metų finansų krizę, kelia grėsmę Europos ir JAV ekonomikoms, kurios gali patirti ilgalaikį nuosmukį“, – teigiama didžiausius pasaulio bankus vienijančio Tarptautinių finansų instituto ataskaitoje.
Tarptautinio valiutos fondo tyrime dėl vienos šalies finansų sistemos griūties poveikio kitai paaiškėjo, kad bankrutavus vienam iš didžiųjų Europos bankų atsiranda 40 proc. tikimybė, kad tokios pat problemos ištiks ir JAV finansų įstaigas – panašiai, kaip nutiko subyrėjus „Lehman Brothers“.
Pirmadienį išaugusios Ispanijos ir Italijos skolinimosi kainos papildo blogų žinių kraitį. Europos centrinio banko vadovas, Jeanas-Claude‘as Trichet paragino Ispanijos ir Italijos vyriausybes užtikrinti rinkas dėl savo mokumo.
Situaciją apsunkina ir tai, kad Italija yra per didelė, jog ją būtų galima gelbėti. Dienraščio teigimu, italų skolos plačiai pasiskirsčiusios po Europos bankus, tad nemokumas sukeltų galingą šoko bangą per visą pasaulį.
„Italija vis dar tebėra įvykių centre“, – dienraščiui teigė „Morgan Stanley“ vyriausioji ekonomistė Elga Bartsch. Ji pastebi, kad sklinda gandai, jog gali būti sumažintas ne tik Italijos, bet ir Prancūzijos kredito reitingas, mat abejojama šios valstybės vyriausybės galimybės įgyvendinti taupymo planą prieš artėjančius prezidento rinkimus.
„Įdomu, ar įmanoma įgyvendinti taupymo planą šalyje, kurioje išlaidos padidėja prieš kiekvienus rinkimus“, – klausia E. Bartsch.
„Europos lyderiai privalo apsispręsti, ką daryti toliau. Jie turi arba susikaupti ir imtis reikiamų priemonių susidariusiai situacijai pažaboti, arba atsisakyti euro iš viso“, – teigė brokerių kompanijos „BGC Partners“ valdybos narys Davidas Bulkas.
Tikėdamasi sulaukti politinės paramos planui, kuris sukėlė masines gyventojų protesto bangas, Italijos vyriausybė nusprendė dar kartą svarstyti, kokių priemonių imtis, praneša „The Wall Street Journal“.
Vyriausybė ėmėsi veiksmų po to, kai į gatves išėjo dešimtys tūkstančių italų, dėl protestų sustabdyta viešojo transporto ir oro uostų veikla. Dienraščio teigimu, šis protestas nebus paskutinis, esą net ekonominio pakilimo metu kiekvieną rudenį vyko profsąjungų protestai. Vis dėlto šiemet tikimasi protestų, panašių į vykusius Graikijoje.
Italijos ministrui pirmininkui Silvio Berlusconi artėja sunkus etapas, mat reikia klausyti ne tik protestuojančių gyventojų, bet ir nepatenkinto Europos centrinio banko bei investuotojų, kartojančių, kad taupymo priemonės yra vienintelė išeitis norint atstatyti rinkų pasitikėjimą Italija. Ekonomikos analitikai baiminasi, kad bijodamas politinio kracho ministras pirmininkas nesugebės imtis sunkių, tačiau labai svarbių priemonių, reikalingų Italijai ir euro zonai gelbėti.
Italų protestus paskatino netikėti pokyčiai taupymo plane, kurie reiškia, kad auga pridėtinės vertės mokestis, moterų pensinis amžius vėlinamas iki 65 metų, taip pat kalbama apie papildomą 3 proc. mokestį tiems, kurie uždirba daugiau nei 500 tūkst. eurų per metus.
„Nors protestai yra neišvengiami, aš tikiuosi, kad naujų mokesčių poreikis bus suprastas“, – savo tinklaraštyje rašė Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini.
Protestuotojai tikino, kad dėl taupymo plano labiausiai kentės eiliniai piliečiai. „Aš su šiais žmonėmis šiandien todėl, kad nepritariu taupymo planui, kuris saugo stambųjį verslą ir smaugia eilinius žmones, kurie yra visiškai nekalti dėl šios krizės atsiradimo“, – pareiškė protestuojantis slaugytojas.
Ne visi JAV kariai bus išvedami iš Irako
JAV svarstoma, kiek karių liks Irake po „armijos išvedimo“.
JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta pasisako už 3000–4000 amerikiečių karių pajėgas Irake po planuoto JAV armijos išvedimo, teigiama dienraštyje „The New York Times“. Šios pajėgos atliks mokytojų vaidmenį ir nesikiš į Irako vidaus reikalus.
Prezidentas Barackas Obama buvo pažadėjęs iki 2011 metų pabaigos iš Irako išvesti visas Jungtinių Valstijų pajėgas. Tačiau 3000–4000 karių vis tiek nepateisino Pentagono lūkesčių – buvo tikimasi, kad prezidentas Irake paliks bent 14 tūkst. karių.
Dienraščio teigimu, Vašingtono sprendimas neišvesti visų karių parodo įtampą tarp B. Obamos ir Pentagono, kurio atstovai ne kartą teigė, kad Irakas be JAV pagalbos nesugebės išlaikyti politinės valdžios. Nors atsisakoma karių, Irake ir toliau reziduos nemažai Centrinės žvalgybos valdybos personalo bei rangovai, dirbantys Valstybės departamentui.
„The New York Times“ pastebi, kad B. Obama palaipsniui tesėjo savo pažadą sumažinti karių kiekį užjūryje. Dabartiniam JAV prezidentui pradėjus eiti savo pareigas 2009 metų sausį Irake buvo dislokuota per 140 tūkst. karių, tuo tarpu dabar šis skaičius mažesnis kone trigubai – 50 tūkst., o nuo kitų metų sausio karių sumažės iki jau minėtų 3000–4000. Vis dėlto staigus karių išvedimas sulaukė nemažai kritikos, mat greitai mažėjant pajėgų skaičiui Irake pastebimai padaugėjo išpuolių.
JAV karinių struktūrų pareigūnas, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės, pasakojo dienraščiui, kad sumažinus karių skaičių iki kelių tūkstančių efektyvios mokymo programos negalės vykti. Kalbintas pareigūnas teigė manąs, kad politikai per daug susikoncentravę į karių skaičius ir per mažai į pačios misijos atlikimą: „Viskas vyksta atvirkščiai. Norint žinoti, kiek karių bus dislokuota vienoje ar kitoje vietoje, svarbu nuspręsti, kokio masto misijos bus vykdomos“.
