Naują šalies vadovą amerikiečiai rinksis iš silpnų kandidatų.
Šiais metais vyksiantys JAV prezidento rinkimai nebus tokie pat entuziastingi kaip 2008 m., kuomet prezidentu tapo Barackas Obama. Lapkričio mėnesį amerikiečiai svarstys, kuris iš silpnų kandidatų yra mažiausiai silpnas: ar su ekonomika nesusitvarkantis B. Obama, ar radikalus respublikonas? O galbūt nepriklausomas, bet bejėgis trečias kandidatas?
Antros kadencijos siekiantis B. Obama gali pasigirti, jog sveikatos apsaugos ir studijų paskolų reformomis suteikė amerikiečiams lygesnes socialines teises. Taip pat B. Obama išvedė JAV kariuomenę iš Irako. Galiausiai, būtent jis paskelbė, jog po 10 metų trukusios medžioklės buvo nukautas mirtinas JAV priešas Osama bin Ladenas.
Tačiau B. Obamos nuopelnus užgožė tai, kad jo kadencijos metu nedarbas pasiekė 30 metų nematytas aukštumas. O biudžeto deficitas sumušė visų laikų rekordą ir perkopė 1 trln. dolerių (2,6 trln. litų) ribą.
Nors B. Obama išsaugojo JAV automobilių industriją, apkarpė smulkaus verslo mokesčius bei gaivino ekonomiką finansinėmis injekcijomis, amerikiečiams to neužteko. Po 2010 metų JAV Kongreso rinkimų rinkėjų valia daugumą Kongrese įgijo respublikonai.
Demokratas B. Obama nesugebėjo susitvarkyti su nedidele respublikonų persvara Kongrese ir dėl to žlugo jo pastangos gaivinti JAV ekonomiką. Kaip teigia „The Economist“ žurnalistas Christopheris Lockwoodas, „susidūręs su opozicija, kuri atkakliai nenori suteikti jam nieko, kas būtų panašu į pergalę, B. Obama 2011 metais lėtėjant ekonomikai visiškai nieko nenuveikė, o 2012 metais reikalai bus tokie pat ar net blogesni“.
Šiuo metu 56 proc. amerikiečių nepritaria tam, kaip prezidentas tvarkosi su ekonomika, o 62 proc. teigia, jog B. Obama nepadarė pažangos ekonomikos srityje („The New York Times/CBS News“ apklausos duomenys).
B. Obama prisipažįsta esąs netobulas, bet užsimena, kad kiti kandidatai nėra geresni. CBS televizijos laidoje B. Obama citavo viceprezidento Joe Bidenno posakį: „Nevertinkite manęs pagal Visagalį, vertinkite mane pagal alternatyvą“.
Respublikonai juda dar labiau dešinėn
Respublikonų siūlomos alternatyvos B. Obamai taip pat toli nuo tobulumo . Kol kas dėl galimybės varžytis su B. Obama finaliniame rinkimų etape dar varžosi 4 respublikonų kandidatai, tačiau patys respublikonų šalininkai jau nusivylė savo kandidatais. 7 iš 10 respublikonų rinkėjų norėtų turėti didesnį kandidatų pasirinkimą.
Vienas iš respublikonų radikalėjimo pavyzdžių – „Arbatėlės judėjimas“.
Mažiau konservatyvius rinkėjus baido kandidatų radikalumas. Rickas Santorumas garsėja itin konservatyviu požiūriu į socialiai jautrias temas, abortus ir gėjų santuokas. Kito libertaro Rono Paulo programoje – siūlymai panaikinti JAV Federalinį rezervą, įvesti naują valiutą, kuri konkuruotų su doleriu bei išstoti iš Jungtinių Tautų Organizacijos.
Dar vienas respublikonų kandidatas Newtas Gingrichas 1994 metais atgaivino respublikonų partiją ir po 40 metų grąžino jai daugumą Kongrese, o pats tapo Kongreso vadovu. Tačiau nors jis ir patyręs politikas bei populiaresnis už anksčiau minėtus kandidatus, N. Gingricho idėjos prasilenkia su realybe.
„Idėjų žmogumi“ save vadinantis N. Gingrichas praeityje yra siūlęs naktinį apšvietimą pakeisti įtaisant veidrodžių sistemą Mėnulyje bei jame įkurti JAV koloniją. Net ir „žemiškesnės“ respublikono idėjos, specialistų teigimu, neatitinka politinės tikrovės.
Pavyzdžiui, Brookings instituto ekonomistas paskaičiavo, jog jeigu būtų įgyvendintos N. Gingricho siūlomos pajamų mokesčių ir socialinės apsaugos reformos, JAV biudžetas netektų papildomų 855 mln. JAV dolerių.
Alternatyva savižudybei – Mittas Romney
Nenuostabu, jog šiuo metu populiariausias respublikonų kandidatas yra nuosaikusis Mittas Romney. Buvęs Masačusetso valstijos gubernatorius savo valstijoje įvykdė sveikatos apsaugos reformą, kurią vėliau B. Obama pritaikė visai šaliai. Be to, M. Romney turi sukaupęs daug patirties ekonomikos srityje.
Tačiau M. Romney siūlo JAV ekonomikos gelbėjimo planą labiau vaikydamasis rinkėjų populiarumo, o ne siekdamas išgelbėti ekonomiką. Kol kas vykstant respublikonų pirminiams rinkimams, jis agituoja už konservatyvias ekonomines priemones, bet analitikai teigia, jog finaliniame rinkimų etape M. Romney politika švelnės.
„Jis bando žaisti abiejose stovyklos pusėse, kas neramina daugelį konservatorių. Tai gali suveikti rinkimuose, bet žmonės savo lyderių kalbose nori šiek tiek nuoširdumo,“ – teigė Niujorko valstijos universiteto politologas Jamesas Campbellas naujienų agentūrai „Reuters“.
Realiausias respublikonų kandidatas į JAV prezidentus – Mittas Romney.
Nepaisant nuoširdumo trūkumo, apklausos rodo, jog M. Romney vienintelis turi šansų įveikti B. Obamą finaliniame rinkimų etape. „Respublikonams reikalingas arba M. Romney, arba jų laukia savižudybė,“ – dešiniųjų šansus vertina buvęs Billo Clintono patarėjas ir viešųjų ryšių įmonės „Burson-Marsteller“ generalinis direktorius Markas Pennas.
Kur du pešasi, trečias laimi?
M. Pennas taip pat pažymi, jog jeigu vis dėlto respublikonų kandidatu taps ne M. Romney, bet N. Gingrichas, tikimybė, jog į varžybas įsitrauks nepriklausomas kandidatas yra 60-65 procentai.
Šiais metais išaugo JAV gyventojų, nepalaikančių nei demokratų, nei respublikonų, skaičius. Apklausų bendrovės „Gallup“ duomenimis, jokiai partija skelbiasi nepriklausantys 40 proc. amerikiečių, demokratams – 31 proc., o respublikonams – 27 procentai. Tad nepriklausomi rinkėjai, esantys per vidurį tarp dviejų valdančiųjų partijų, gali norėti kandidato, kuris politiniame spektre užimtų vietą tarp N. Gingricho ir B. Obamos.
Jeigu į antrą etapą praeis M. Romney ir sušvelnins savo politiką, tada respublikonai, su ultrakonservatyviu „Arbatėlės judėjimu“ priešaky, gali bandyti iškelti savo kandidatą. „Faktas, jog M. Romney iki šiol nesugebėjo užkariauti daugiau nei ketvirtadalio respublikonų balsuotojų, sufleruoja, jog jo kandidatūra paliktų viliojantį tarpą ideologinėje rinkoje…“, – rašo „The Economist“.
Sugriauti JAV prezidentų rinkimuose vyraujantį „dvipolį“ yra pasiryžusi organizacija „Americans Elect“. Jokios ideologijos nepropaguojanti organizacija birželio mėnesį internetinio susirinkimo metu ketina išrinkti nepriklausomą kandidatą. Gausiai finansuojama „Americans Elect“ jau surinko virš 2 mln. parašų – daugiau nei pusę norint įrašyti nepriklausomo kandidato pavardę į visų valstijų rinkiminius biuletenius.
Tačiau JAV politologai Thomas E. Mannas bei Normanas J. Ornsteinas dienraštyje „The Wahington Post“ teigia, kad geriausiu atveju nepriklausomas kandidatas praplėstų rinkiminių debatų tematiką. Labiausiai tikėtina, jog jis tiesiog atims iš vienos pusės balsus ir palengvins kitos pusės pergalę. O jeigu kartais laimės, tai vargu, ar sugebės vadovauti šaliai neturėdamas palaikymo Kongrese.
Lemiamas ekonomikos žodis
Jei nepriklausomas kandidatas nesumaišys kortų, rinkėjų pasirinkimą lems ekonomika. JAV istorija rodo, jog prezidento rinkimuose ekonomika, o ypač nedarbo lygis yra esminis faktorius. Nuo 1932 metų tik trys antros kadencijos siekę prezidentai nebuvo perrinkti. Tačiau nuo 1940 metų nei vienam prezidentui nebuvo suteiktas antras šansas, jeigu nedarbo lygis viršijo 7,5 procento. O šiais metais bedarbių amerikiečių dalis svyruos apie 9 proc. („Goldman Sachs“ skaičiavimais).
Amerikiečiai nedarbo lygį, nestabilią ekonomiką bei biudžeto deficitą įvardija kaip svarbiausias šių rinkimų temas. Jei B. Obama nori sulaužyti daugiau nei 70 metų besitęsiančią tradiciją, jam reikės įrodyti rinkėjams, kadjis turi geriausią vaistą JAV ekonomikai išgydyti. Tą patį turės padaryti ir respublikonai.
Nuo 1932 metų tik trys antros kadencijos siekę prezidentai nebuvo perrinkti. Tačiau nuo 1940 metų nei vienam prezidentui nebuvo suteiktas antras šansas, jeigu nedarbo lygis viršijo 7,5 procento. Šiais metais bedarbių amerikiečių dalis svyruos apie 9 procentus.
Tačiau kandidatų į JAV prezidentus likimas priklausys ir ne vien nuo jų pačių. „Nors debatai yra svarbu, pati ekonomikos būklė – geresnė ar blogesnė – lems kaip dauguma amerikiečių jausis“, – rašo „The Washington Post“ žurnalistas Robertas J. Samuelsonas.
Tad B. Obamą iš prezidento posto gali išstumti Europa. Jeigu skolų krizės kamuojamas žemynas nusiris į recesiją, kentės ir paklausa JAV eksportui. Be to, poreikis JAV prekėms gali sumažėti ir Kinijoje, kurioje baiminamasi nekilnojamojo turto burbulo sprogimo.
Ekonominę JAV padėtį labiausiai pataisyti gali pats B. Obama kartu su Kongrese esančiais respublikonais. Tačiau, kaip jau buvo minėta, B. Obama nesugeba įveikti respublikonų. Bet net jeigu kitąmet Baltuosiuose rūmuose pradės viešpatauti respublikonų prezidentas, jis irgi negalės įvesti reikšmingų pokyčių JAV ekonomikoje, nes respublikonų persvara nėra pakankamai didelė.
Tad greičiausiai pasitvirtins „The Economist“ prognozė: “po 2012 metų rinkimų Amerika daugiau ar mažiau liks tokia, kokia ir buvo: įstrigusi ekonominiame nuosmukyje, suskaldyta politiškai ir besijaudinanti dėl mažėjančio jos statuso pasaulyje“.
