Niekas neabejoja, jog Europos skolų krizė gali smarkiai paveikti Jungtinių Valstijų ekonomiką. Tačiau Senojo žemyno problemos ne ką mažiau įtakos daro ir politinėje erdvėje.
JAV prezidento Baracko Obamos pečius slegia aibė socialinių ir ekonominių problemų, o euro zonos problemos gali būti paskutinis lašas JAV rinkėjų kantrybės taurėje. Negana to – Europos lyderių nesugebėjimas veikti greitai ir efektyviai silpnina Jungtinių Valstijų įvaizdį tiek tarptautinėje arenoje, tiek šalies viduje.
Didžiausios pasaulio ekonomikos vadovas B. Obama turi pateisinti savo rinkėjų ir tarptautinės rinkos lūkesčius. Civilinio karo grėsmė Sirijoje, stagnuojanti JAV ekonomika, auganti valstybės skola ir nesugebėjimas užsitikrinti Rusijos palankumo Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje būtų pakankamas smūgis kiekvienam prezidentui. Tačiau dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas privalo kovoti dar ir su Briuselio biurokratijos gniaužtuose stringančiomis Senojo žemyno ekonomikos problemomis. „Europos problemos smarkiai komplikuoja viso pasaulio ekonomikų atsigavimą. Negana to, jie yra pagrindiniai mūsų prekybos partneriai ir praktiškai integrali finansinės sistemos dalis, taigi bet kokios bėdos už Atlanto veikia procesus ir čia“, – aiškino B. Obamos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike’as Fromanas.
Bent jau kol kas JAV prezidentui sunkiai sekasi paveikti procesus Europoje. Kaip vieną pagrindinių to priežasčių galima įvardyti skirtingas B. Obamos ir Angelos Merkel pozicijas dėl ekonomikos gelbėjimo. Vokietijos kanclerė – griežto taupymo ir fiskalinės drausmės šalininkė, jau dvejus metus bandanti plėsti tokio tipo politiką Europoje, tuo tarpu JAV vadovas labiau linkęs pritarti ekonomikos skatinimui valstybės lėšomis. B. Obamos vykdoma ekonominė politika JAV visiškai priešinga Vokietijos pozicijai. JAV centrinės valdžios vaidmuo socialinės pagalbos programose auga, didėja viešojo sektoriaus išlaidos sveikatos apsaugai ir švietimui.
Vis dėlto Prancūzijoje pasikeitę politiniai vėjai gali leisti JAV vadovui plėsti savo įtaką Europoje pasitelkus Francois Hollande’ą. Tačiau tam, kad tai įvyktų, reikia teigiamų rezultatų lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose.
Realios įtakos Europai stoka, ko gero, yra didžiausia B. Obamos problema. „Prezidento administracija negali kontroliuoti Europos finansinio sektoriaus problemų, tačiau JAV gyventojai nori, jog galingiausios pasaulio valstybės vadovas išspręstų visas jiems kylančias grėsmes“, – situaciją komentavo Amerikos progreso centro vadovė Sabina Dewan. JAV rinkėjų įgeidžiai verčia kandidatus į JAV prezidento postą apsimesti galinčiais sutvarkyti viso pasaulio problemas. „Tiek B. Obama, tiek ir Mittas Romney taktiškai apsimeta galintys ginti ekonominius Valstijų interesus, nors realybėje kiekvienas šalies vadovas yra užsienio rinkų vergas“, – teigė Tarptautinių santykių tarybos (angl. Council on Foreign Relations) mokslininkas Stephenas Biddle’as. Jo nuomonę patvirtino Europos Komisijos vadovo Jose Manuelio Barroso ir Europos vadovų tarybos (EVT) pirmininko Hermano Van Rompuy reakcija į JAV patarimus dėl krizės G20 susitikime Meksikoje šią savaitę. „Mūsų skolos lygis nė iš tolo neprilygsta JAV įsiskolinimams, be to, krizės šaknys glūdi JAV finansiniame sektoriuje, ne Europoje“, – teigė EVT vadovas.
B. Obamos situaciją apsunkina ir JAV gyventojų prioritetai. Dienraščio „USA Today“ atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad vos 3 proc. šalies gyventojų Europos skolų krizei skiria daugiausia dėmesio. „Valstijose ir taip netrūksta problemų – JAV gyventojai labiau susirūpinę dėl aukšto nedarbo lygio šalyje, nei problemomis už tūkstančių kilometrų“, – apklausos duomenis komentavo Petersono tarptautinės ekonomikos instituto valdybos narys Gary Hufbaueris.
Tokia rinkėjų nuomonė sukuria paradoksalią situaciją – JAV vadovas privalo kovoti su ekonominėmis šalies problemomis, kad sulauktų rinkėjų palankumo, tačiau daug dėmesio Europai gali sudaryti nuo vidaus reikalų nutolusio vadovo vaizdą. Pagrindinė problema ta, kad Senojo žemyno problemos tiesiogiai veikia ekonominius JAV rodiklius, tarp kurių yra ir nedarbo lygis.
Dabartinė JAV vadovo situacija reikalauja genialios politinės logikos, kurios B. Obama nestokojo prieš ketverius metus. Informacijos sklaidai pasiekus neregėtus tempus, kiekvienas kandidatas atsiduria po didinamuoju stiklu, kai sekamas kiekvienas žingsnis, o net ir mažiausios klaidelės pasitelkus socialinius tinklus apskrieja visą pasaulį. Ekspertų nuomone, pernelyg išsami informacija apie šalies vadovą iki rinkimų apsunkina jo situaciją net ir pergalės atveju. „Išrinkę prezidentą rinkėjai ir toliau tikisi debatų ir susitikimų lavinos, tačiau tai nėra realu dėl objektyvių su prezidento pareigomis susijusių priežasčių. Galiausiai turime situaciją, kai naujai išrinktas vadovas vis tiek nesulaukia pakankamai palankumo, kad galėtų efektyviai vykdyti programoje numatytą politiką“, – teigiama dienraštyje „The Washington Post“.
Europos finansų krizės įtaka JAV prezidento rinkimų rezultatams akivaizdi – problemos už Atlanto gali smarkiai paveikti ekonomikos augimą ir nedarbo lygį JAV, o tai yra pagrindiniai kiekvieno vadovo rūpesčiai pastaruosius ketverius metus. Vis dėlto dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas populiarumu vis dar pranoksta respublikoną M. Romney, o ir ekspertai laikosi nuomonės, kad jei iki lapkričio mėnesio pasaulio nesudrebins naujas skandalas, tikėtina, kad dabartinis JAV vadovas bus perrinktas antrai kadencijai. Tačiau 5 mėnesiai – didelis laiko tarpas. Europos problemos gali iššauti bet kada, o norint palaikyti reitingus B. Obamai teks nemažinant apsukų dalyvauti rinkiminiuose debatuose ir konferencijose bei efektyviai atlikti prezidento pareigas.
