Senų Šaltojo karo laikų priešininkių JAV ir Rusijos, pastaraisiais metais nesėkmingai bandančių „perkrauti“ savo santykius, bendradarbiavimas atsidūrė ties griūties riba.
Lemiamu žingsniu tapo JAV prezidento Baracko Obamos sprendimas atšaukti rugsėjį Maskvoje planuotą susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Nors B. Obama vyks į kitą mėnesį Sankt Peterburge rengiamą G 20 viršūnių suvažiavimą, o JAV valstybės bei gynybos sekretoriai artimiausiu metu Vašingtone susitiks su kolegomis iš Rusijos, dvišalio bendradarbiavimo aukščiausiu vadovų lygiu kol kas nuspręsta atsisakyti.
Iš pirmo žvilgsnio akivaizdu, kad įtakos šiam B. Obamos sprendimui galėjo turėti Edwardo Snowdeno skandalas. Liepą buvęs JAV nacionalinės saugumo agentūros (NSA) darbuotojas žiniasklaidai nutekino slaptą informaciją apie JAV valdžios vykdomas sekimo programas, apimančias ir eilinių amerikiečių mobiliųjų telefonų skambučių bei elektroninių laiškų srautų stebėjimą.
„Negaliu leisti JAV valdžiai su savo masyvia, slaptai kuriama sekimo mašina sunaikinti privatumo ir pagrindinių žmogaus laisvių visame pasaulyje“, – savo veiksmus argumentavo E. Snowdenas. Buvęs NSA darbuotojas kaltinamas JAV šnipinėjimo akto pažeidimu. Amerikiečių ieškomam vyrui laikiną politinį prieglobstį suteikė Rusija.
Problemos slypi giliau
Šis Maskvos sprendimas ne juokais įsiutino JAV, kurioms dėl paviešintų faktų apie vyriausybės institucijų veiklą teko aiškintis ne tik amerikiečiams, bet ir tarptautinei bendruomenei. „Kartais rusai sugrįžta atgal į Šaltojo karo laikų mąstyseną“, – konstatavo JAV vadovas.
Tiesa, B. Obamos teigimu, jo sprendimą nevykti į Maskvą lėmė ne tik tai, kad Rusija suteikė prieglobstį E. Snowdenui, bet ir poreikis padaryti pertrauką dvišaliuose santykiuose.
Baltieji rūmai buvo numatę po susitikimo rugsėjį peržiūrėti bendradarbiavimą su Rusija ir spręsti, ar šis vis dar vertas amerikiečių pastangų. Atrodo, kad padaryti neigiamą išvadą padėjo būtent E. Snowdeno byla.
Tačiau Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Jay Carney pabrėžė, jog dviejų valstybių santykiuose stinga progreso raketinės gynybos, ginklų kontrolės, prekybos bei komercinių santykių ir žmogaus teisių klausimais. Todėl ir prasmės rengti dvišalį susitikimą esą nėra.
Nepavykęs „perkrovimas“
2009 m. į prezidento postą išrinktas B. Obama prakalbo apie santykių su Rusija „perkrovimo“ politiką. Pagrindinis jos tikslas – rasti bendrus visuotinių problemų sprendimus, ignoruojant šių šalių vykdomos politikos skirtumus.
Rusiją valdant Dmitrijui Medvedevui, JAV pavyko pasiekti mažų pergalių šioje srityje. Tuo laikotarpiu šalių vyriausybės pasirašė „Naujos pradžios“ susitarimą, kuriuo smarkiai sumažintas valstybių branduolinis arsenalas. Rusija leido kirsti savo teritoriją kitais metais Afganistaną paliekančioms JAV karinėms pajėgoms. O JAV rėmė Rusijos siekį prisijungti prie Pasaulio prekybos organizacijos. Be to, abi šalys sutarė dėl sankcijų Iranui.
Visgi, B. Obamos viltys inicijuoti tolesnius pokyčius dvišaliuose santykiuose su Rusija pamažu sudužo į prezidento postą grįžus V. Putinui. Draugišką ar bent jau pakančią atmosferą pakeitė dažnesni JAV ir Rusijos vadovų susirėmimai vienu ar kitu klausimu.
Pavyzdžiui, šalių požiūriai susikirto dėl Sirijos autoritarinio lyderio Basharo al Assado politikos. V. Putinas, priešingai nei B. Obama ir likęs Vakarų pasaulis, ją palaikė. Praėjusiais metais Rusijos vadovas išsišoko ir neatvykdamas į B. Obamos rengiamą G 8 valstybių susitikimą. Nemažai įtampų tarp abiejų šalių kilo ir dėl žmogaus teisių klausimų. Dar viena fronto linija – neišsprendžiami ginklų kontrolės klausimai.
(Ne) pabaiga
Pastarieji įvykiai pranašauja JAV ir Rusijos santykių permainas. Tiek Rusijos, tiek JAV atstovai naujausius B. Obamos veiksmus traktuoja kaip „perkrovimo“ politikos pabaigą.
Vis dėlto dvišalio bendradarbiavimo ateityje visiškai „nurašyti“ nereikėtų. „Mes jokiu būdu nesiekiame parodyti, kad norime nutraukti šiuos santykius. Ir toliau stebėsime jų progresą, kol vėl bus galima atverti galimybę prezidentinei iniciatyvai“, – patikino B. Obamos nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas Benjaminas J. Rhodesas.
Tuo leidžia tikėti ir dabartinė tarptautinės arenos būklė, kuriai svarbus dviejų pasaulyje lyderiaujančių šalių sutarimas tokiais klausimais, kaip Irano bei Šiaurės Korėjos branduolinės programos, JAV karo pajėgų išvedimas iš Afganistano ar šiuo metu suaktyvėjusi terorizmo Artimuosiuose Rytuose grėsmė.
