JAV investicijų kryptis – technologijos (papildyta)

Šią savaitę Panevėžyje su darbo vizitu apsilankiusi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Debora Ana Makarti užsuko pokalbiui į didžiausių miesto leidinių – „Sekundės“ ir „Panevėžio balso“ – redakciją pasidalyti mintimis labiausiai jaudinančiais nūdienos klausimais.

Pokalbio pradžioje paprašėme ambasadorės išsakyti požiūrį į situaciją Ukrainoje.

– Gerbiama ambasadore, Krymo okupacija daugeliui sukėlė nerimą, kad bręsta dar vieno Europos perdalijimo grėsmė. O Lietuva atsiduria ant grobikiškai nusiteikusios Rusijos ir savo NATO partnerę ginti pasiryžusios JAV interesų ribos. Ir nors Jūsų valstybė ne kartą patikino, kad Lietuvai nėra ko baimintis, šiuo metu tvyranti nuotaika neprisideda prie žmonių tikėjimo saugia ateitimi. Kaip Jūsų Ekscelencija vertina šią situaciją?

– Tam, kad blaiviai vertintume tai, kas vyksta, mes turime labai aiškiai matyti du dalykus: pirma, kurlink šiame kontekste juda Europa ir NATO, antra, kokią ateitį sau kuria Rusija. Europai atsigaunant po ekonominės krizės ir pradėjus intensyvų ir joms naudingą bendradarbiavimą su Rytų partnerystės šalimis, įvykiai Ukrainoje atskleidė tam tikrą politinį aspektą, kurio apimčių niekas negalėjo prognozuoti. NATO baigiant misiją Afganistane, veikla bus labiau koncentruota į aljanso nares siekiant užtikrinti šio regiono žmonėms reikalingą saugumą ir pasitikėjimą. O Rusija savo veiksmais demonstruoja norą įgyti daugiau pasaulinės galios, tačiau ji tai daro pažeisdama taisykles, teisės aktus ir sutartis. Todėl iš šios situacijas, neabejotinai, Europa ir NATO išeis stipresnės, o Rusija – susilpnėjusi.

Lietuva yra Europos Sąjungos narė, jau dešimt metų – NATO narė, priklauso JT Saugumo tarybai, yra daugelio tarptautinių organizacijų narė, taip pat netrukus prisijungs prie euro zonos. Todėl Lietuva turi ateitį.

– Kaip vertinate Rusijos galimybes konkuruoti su JAV ginkluote? Ar gali dabartinė situacija, kai Rusija ir JAV demonstruoja viena kitai nedraugiškumą, išprovokuoti dar vieną šaltąjį karą? Lietuviai dar labai gerai mena pirmąjį.

– JAV yra ta šalis, kuri išleidžia daugiausia pinigų gynybai ir kartu su NATO šalimis turi tokias pajėgas, kokių Rusija tikrai neturi.

Kalbėjimas apie Ukrainą nėra grįžimas prie šaltojo karo tarp JAV ir Rusijos. Amerika tiesiog laikosi aiškios pozicijos, kad Ukraina turi turėti laisvą teisę pati pasirinkti savo ateitį. O Rusijos kišimasis į Ukrainos reikalus yra ne kas kita, kaip vidutinės galios šalies bandymas sustiprinti savo įtaką regione. Kadangi Rusija tai daro pažeisdama taisykles, mes negalime tam pritarti. Bet tai nėra konkurencija tarp JAV ir Rusijos, kaip buvo šaltojo karo metais.

– Kaip JAV vertinamos separatistinės idėjos, kurių eskalacija privedė prie Krymo okupacijos? Dangstantis demokratija ir atstovavimu žmonių teisėms, panašios idėjos bando skintis kelią ir Lietuvoje – Klaipėdos, Vilniaus kraštuose. Ir nors šiuo metu tai neatrodo grėsme, kelia tam tikrą nerimą ir dėl mūsų valstybės vientisumo.

– Lietuva yra demokratinė valstybė, kurioje veikiantis parlamentas atstovauja visų piliečių – taip pat ir tautinių mažumų – interesams.

Visose šalyse yra tautinių mažumų, joms sudaromos galimybės demokratiniu būdu dalyvauti valstybės valdyme. Pasikartosiu, bet demokratiniu keliu einanti Lietuva turi kitokią ateitį. Jūsų šalies ekonomika yra sparčiausiai auganti Europoje, Lietuva puikiai pasirodė per pirmininkavimą Europos Sąjungai, šalis sėkmingai dalyvauja JT Saugumo tarybos veikloje, jūs siuntėte savo karius į NATO misijas. Lietuva turėtų ir toliau laikytis šios krypties ir nesibaiminti panašių scenarijų.

– Įvedus Rusijos karius į Krymą, prezidento Vladimiro Putino reitingai smarkiai šoktelėjo. Mums visiems tai parodė, kad turime labai trapų ir fragmentišką įsivaizdavimą apie vieną artimiausių valstybių, kurios žmonės – ne vien vadovas – palaiko grobikiškas, revanšistines idėjas. Ir tai ne tik kelia didžiulį susirūpinimą, bet ir didina priešiškumą rusams.

– Rusijos žmonės yra laisvi palaikyti savo prezidentą.

Pagrindinis klausimas, į kurį turi sau atsakyti žmonės, – kur šiuo metu Rusija eina ir ką tai jai duos. Matome šalį, kuri neinvestuoja į savo žmones, neinvestuoja į technologijas, ir tai turi neigiamas pasekmes: į šią šalį neateina nei vidaus, nei užsienio investicijos. Tai įrodymas, kad Rusija turi labai ribotą suvokimą, kas yra tikroji galia.

Abejotina, kad dabartinio prezidento V. Putino ir jo politikos palaikymas truks labai ilgai. Pastarieji įvykiai Rusiją pavertė nepageidaujama šalimi globalioje aplinkoje, ir tai yra didžiulė kaina, kurią sumokės šios valstybės piliečiai.

Nė vienas iš mūsų neturi nieko prieš rusus, mes tik siekiame apginti ukrainiečių teisę rinktis.

– Pastarųjų įvykių kontekste Lietuvos energetinė nepriklausomybė nuo didžiųjų valstybių tampa dar svarbesnė tokiai mažai šaliai. Šių metų pabaigoje Klaipėdoje pradės veikti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, nors politinių manipuliacijų dėl šio projekto naudingumo ir ekonominio atsipirkimo vis dar labai daug. Kaip atrodo Lietuvos pastangos šioje srityje?

– JAV visiškai palaiko Lietuvos siekį turėti daugiau energetinės nepriklausomybės. Lietuva pati pasirinko statyti SGD terminalą. Mes daug diskutavome su Lietuvos Vyriausybe apie tai, kad reikia siekti diversifikuoti energetinius šaltinius, ir nuo pat pradžių skatinome jūsų šalį domėtis įvairiomis galimybėmis.

Pradėjus veikti terminalui, Lietuva sieks įsigyti dujų iš įvairių šaltinių, taip pat ir iš JAV. Jungtinės Valstijos negali eksportuoti gamtinių dujų, kol nėra pastatyti terminalai. Suskystintų gamtinių dujų prekybos sutartys sudaromos ne tarp valstybių, o tarp atskirų kompanijų.

– Kaip JAV vertina tai, kad „Chevron“ pasitraukė iš skalūninių dujų paieškos konkurso Lietuvoje? Dauguma prieštaringos informacijos apie skalūninių dujų gavybos pasekmes gamtai, vandens užterštumą ir kitus ekologinius šios temos aspektus mūsų visuomenę pasiekia būtent iš JAV (filmuotos vaizdo medžiagos, interneto informacija). Ar tai yra manipuliacija visuomenės nuomone, ar yra atvejų, kai JAV vyktų oficialūs tyrimai dėl konkrečių žmonių skundų? Ypač mažesniuose Lietuvos miestuose žmonės turi neigiamą nuomonę apie skalūninių dujų gavybą, todėl būtų labai aktualu gauti oficialų ambasados atsakymą šia tema.

– Ne paslaptis, kad JAV skalūnų dujų revoliucija stipriai paveikė Amerikos ir viso pasaulio ekonomiką. Iš esmės JAV pavyko šių naujai atrastų dujų išteklių gavybą plėtoti atsakingai.

Per JAV ir ES viršūnių susitikimą kovo 26 dieną prezidentas B. Obama pasakė: „Europai reikėtų įsivertinti savo energetinius išteklius ir tada įvertinti, kaip JAV galėtų prisidėti suteikiant papildomus pajėgumus. Deja, lygiai kaip nėra vieno lengvo, laisvai prieinamo ir paprasto būdo apsiginti, taip ir nėra vieno tobulo, laisvai prieinamo, idealaus ir pigaus energijos šaltinio. Visi energetiniai šaltiniai sukelia savų nepatogumų ir turi savų minusų.“ Mes tvirtai remiame Lietuvos pasiryžimą stiprinti savo energetinį saugumą diversifikuojant energetinius šaltinius. Juk galų gale dėl tinkamiausio būdo šiam tikslui pasiekti turės apsispręsti Lietuvos Vyriausybė ir piliečiai.

JAV Vyriausybė glaudžiai bendradarbiauja su savo šalies privačiuoju sektoriumi ir valstijų administracijomis, siekdama užtikrinti, kad netradicinių naftos ir dujų šaltinių plėtojimas atitiktų saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Lietuvai apsisprendus ieškoti netradicinių dujų ar naftos šaltinių, JAV yra pasirengusi pasidalyti savo patirtimi, kaip plėtoti netradicinių naftos ir dujų išteklių gavybą saugiai, tausojant aplinką ir gaunant geriausią ekonominę grąžą.

– Panevėžys – pramonės miestas. Ką manote apie JAV investuotojų planus investuoti Panevėžyje ir visoje Lietuvoje?

– Lietuviai turi labai daug specifinių mokslo, technologijų, biotechnologijų sričių žinių. Turime ieškoti būdų, kaip sujungti jūsų šalies žmones, jų žinias ir galimybes su reikalingais specialistais JAV, kurių galbūt neturite jūs.

Remiame investuotojus, kurie nori investuoti Lietuvoje, nes jūsų potencialą vertiname teigiamai. Nemanau, kad tai turi būti toks stereotipiškas būdas, kaip pastatyti gamyklą. Veikiau tai technologijų parkų, inovacijų centrų – tų, kuriuose kuriami nauji produktai ir technologijos, – bendradarbiavimas.

Per pokalbį su Panevėžio meru sužinojau apie jūsų mieste esančius nanotechnologijų ekspertus, kurie, manau, galėtų sudominti amerikiečius. Lietuva yra toli nuo Amerikos, bet bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityse vyksta visai kitoje erdvėje, čia atstumai nebėra svarbūs.

* * *

Pusdienį Panevėžyje viešėjusi ambasadorė Debora Ana Makarti net tik susitiko su miesto vadovu Vitalijumi Satkevičiumi, bet ir apsilankė Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje, su kuria ambasada turi ilgalaikio bendradarbiavimo patirtį. Taip pat užsuko į bendrovę „Metalistas LT“.

Po pietų Bistrampolio dvare, Jos Ekscelencija pagyrė čia veikiančio restorano virtuvę, o ypač desertą – sluoksniuotos tešlos pyragėlį su keptu karamelizuotu obuoliu ir ledais. Mūsų paskutinis klausimas – pokalbio desertui.

– Gerbiama ambasadore, ko labiausiai pasigendate gyvendama čia, Lietuvoje?

– Tiesą sakant, jei klaustumėte apie gamtos grožį ar mėgstamus dalykus, Lietuvoje nepasigendu nieko, ko negalėčiau pakeisti. Tačiau šeima – tai, ko labai ilgiuosi.

Mano dukros, seserys ir broliai gyvena Amerikoje, daug draugų įsikūrę Anglijoje, Prancūzijoje. Žinoma, Lietuvoje susipažįstu su naujais žmonėmis, bet artimųjų ilgesio tai nesumažina.

Tiesa, JAV besimokanti mano dukra gana dažnai atvyksta manęs aplankyti. Neužilgo ji atvyks į Lietuvą jau penktąjį kartą. .

– Nesvarstėte, kad dukra galėtų persikelti gyventi su Jumis į Lietuvą?

– Galbūt, kai baigs studijas, ji ir atvyks gyventi čia su manimi. Nes Lietuva yra puiki šalis gyventi.

***

Linksmai pokalbį pabaigusi JAV diplomatijos atstovė Lietuvoje apgailestavo neturėjusi pakankamai laiko apžiūrėti Panevėžį „kaip eilinė lankytoja“, todėl tikisi į mūsų miestą dar atvykti.

***

Dosjė

Daugiau kaip metus Lietuvoje dirbanti Jos Ekscelencija Debora Ana Makarti (Deborah Ann McCarthy) yra aštuntoji JAV diplomatinės misijos Vilniuje vadovė po nepriklausomybės atkūrimo ir antroji moteris, pakeitusi 2013 metų rugsėjį kadenciją Lietuvoje baigusią Aną E. Dersę.

Vadovavimas diplomatinei JAV misijai Lietuvoje – pirmas postas per D. A. Makarti, kaip ambasadorės, karjerą.

Prieš tai, nuo 2010-ųjų iki 2013-ųjų, D. A. Makarti buvo valstybės sekretoriaus padėjėjo pirmąja pavaduotoja ekonomikos ir verslo klausimais ir buvo atsakinga už globalų ekonominį bendradarbiavimą ir derybas.

***

Valstybių išlaidos gynybai (procentais nuo BVP):

(2012 metų duomenys iš CŽV „Pasaulio faktų knygos“)

Rusija: 4,47 %

JAV: 4,35 %

Pietų Korėja: 2,8 %

Kinija: 1,99 %

Japonija: 0,99 %

Graikija: 2,63 %

JK: 2,49 %

Estija: 1,92 %

Italija: 1,69 %