Gynė Lietuvos valstybę
Aštuoniasdešimties sulaukęs panevėžietis Stasys Kalvėnas niekada neišsižadėjo vilties gyventi laisvoje šalyje. Būtent tai jam padėjo sunkiausiu metu Lietuvos kalėjimuose ir tremtyje Krasnojarsko krašte. Dabar jaunatviškai greitas vyras darbuojasi Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungoje (LKKSS) ir Tėvynės sąjungoje.
Devyniolikmetis Biržų-Šiaulių ruožo geležinkelio darbininkas Stasys Kalvėnas 1945-aisiais buvo sulaikytas ir nubaustas už veiklą Lietuvos laisvės armijoje (LLA). Šiai organizacijai jaunuolis priklausė nuo 1942 metų vasario 16 dienos. Jo veikla buvo susijusi su spaudos ir knygų platinimu, aiškinamuoju darbu. Visada ginti savo valstybę ir nebijoti to pripažinti Stasį, kaip ir daugelį kitų anų laikų jaunuolių, išmokė nepriklausomos Lietuvos mokykla.
Už ištikimybę Lietuvos laisvės idėjai Stasiui Kalvėnui teko pustrečių metų praleisti įvairiuose Lietuvos kalėjimuose. Paskui jis kartu su tūkstančiu kitų politinių kalinių buvo ištremtas į Krasnojarsko krašto Sajano rajoną. Ten lietuvius pasitiko daugiau negu 50 laipsnių šaltis, tačiau reikėjo sunkiai dirbti – kirsti mišką, statyti užtvankas.
Gimtinėje vietos neliko
Iš tremties Stasys Kalvėnas 1952-aisiais sugrįžo į tėvų namus Pasvalio rajone. Tada dar buvo aktyvūs „stribai“. Vienas jų atėjęs pas Stasio tėvą ir pasakęs: „Tavo sūnui čia vietos nėra, jis – jau mano taikiklyje“. Motinos įkalbėtas, sūnus sunkia širdimi paliko namus ir atvažiavo į Panevėžį, nes čia kadaise atliko mokyklinę praktiką.
Turint „vilko bilietą“, kaip S.Kalvėnas vadina pasą, kuriame buvo įrašyta apie politinę bausmę, susirasti darbą buvo beveik neįmanoma. Vienos įmonės direktorius aiškino neturintis laisvų vietų, kitas net aprėkęs, kaip jis toks drįsta ateiti ir trukdyti.
Tačiau techniką gerai išmanančiam jaunam vyrui atsirado vairuotojo, paskui – mechaniko vieta „Lietkoopsąjungos“ automobilių bazėje. Dirbant baigtos studijos Kauno politechnikos institute, pagal įgytą inžinieriaus specialybę išdirbta 25 metai. „Dėl žinių ir patirties galėčiau toje pačioje įmonėje dirbti dar ir šiandien, tačiau koją pakišo atsisakymas stoti į partiją. Buvo sudarytos nepakantumo sąlygos, todėl teko palikti šią darbovietę“, – prisimena buvęs tremtinys.
Kovotojas už teisybę
Vanda Kalvėnienė, pernai atšventusi bendro gyvenimo 50-metį, savo vyrą vadina be galo jautrios sielos žmogumi, norinčiu padėti visiems – ir giminėms, ir svetimiems. Moteris prisimena, kaip jie užaugino anksti mirusios jos sesers sūnų, kaip vyras padėdavo seniems žmonėms parengti įvairius pareiškimus ir dokumentus.
Atgimimo laikotarpio pradžioje Stasys Kalvėnas stojo į Sąjūdžio gretas, kartu su kitais atkūrė Lietuvos nepriklausomybę. Politinių kalinių ir tremtinių sąjungai priklausantis vyras buvo ir Lietuvos demokratų partijos Panevėžio skyriaus pirmininkas. Šiuo metu ši partija yra laikinai sustabdžiusi savo veiklą, jos nariai perėjo į Tėvynės sąjungą kovoti už teisybę ir demokratines vertybes.
Beveik visą laiką Stasys Kalvėnas dabar skiria darbui LKKSS karaliaus Mindaugo Panevėžio apskrities skyriuje, jis yra valdybos pirmininkas. O laisvalaikiu ponas Stasys domisi Lietuvos istorija. Tyrinėjimų rezultatas – parengtas daugiau nei 300 puslapių savanorių kūrėjų sąvadas, jame apibendrinti duomenys apie 120 šios organizacijos įkūrėjų. Ši knyga, pavadinta „Buvome, esame, būsime!“, jau rengiama spausdinti. Buvęs tremtinys turi nemažai medžiagos ir savo memuarams, tačiau kol kas neranda laiko jiems sutvarkyti.
Evija LIPARTĖ
Nuotr. Kalėjimų ir tremties nepalaužtas aštuoniasdešimtmetis politikas dabar daugiausiai rūpinasi Lietuvos savanorių pagerbimu ir įvertinimu.
