Praėjusią savaitę baigėsi papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas, būsimųjų pirmakursių grupes baigia formuoti ir profesinės mokyklos. Panevėžio švietimo įstaigų vadovai pastebi, kad raginimai rinktis technologinės krypties studijas ir ilgos kai kurių socialinių mokslų specialistų eilės Darbo biržoje pakoregavo ir būsimųjų studentų pasirinkimą. Šiemet rekordiškai daug jaunuolių rinkosi statybos ir grožio bei biomedicinos studijas.
Mokymo įstaigų vadovai pastebi, kad vis daugiau jaunuolių renkasi darbą garantuojančias specialybes.
Linksta į technologijas
Kaip „Sekundei“ teigė Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė Daiva Žostautienė, kol kas apie galutinius skaičius, kiek šiemet jų įstaiga turės būsimų studentų, dar negalima kalbėti, mat norintieji iki pat rugsėjo 1-osios dar gali pateikti prašymus studijuoti savomis lėšomis. Tačiau jau dabar aišku, kad bus dvi socialinių mokslų bei keturios technologinių mokslų krypties programos.
„Lyginant su pernai, pastebime ir mūsų mieste teigiamų pokyčių: pernai socialinių ir technologinių mokslų sritis rinkosi panašus kiekis studentų, o šiemet daugiau kaip 60 proc. apsisprendė studijuoti technologinius mokslus. Panevėžiui, siekiančiam tapti pramonės centru, tai gera tendencija“, – pasidžiaugė D. Žostautienė.
Tiesa, iš dalies tokį pokytį galėjo lemti ir tai, kad socialiniams mokslams buvo skirta labai mažai valstybės finansuojamų vietų – šiemet tik trys studentai galės mokytis socialinių mokslų nemokamai. O technologiniams mokslams teko per trisdešimt valstybės finansuojamų vietų.
Iš maždaug 800 norinčiųjų mokytis Panevėžio technologijų ir verslo fakultete sutartys buvo pasirašytos su beveik šimtu būsimų studentų.
„Galima pasidžiaugti tuo, kad į valstybės finansuojamas vietas įstojo išties gabūs jaunuoliai. Nemaža dalis studentų studijuos savo lėšomis ir nors technologiniai mokslai kone dvigubai brangesni, juos rinkosi didesnioji dalis abiturientų. Net ir mokant už mokslą studijuoti gimtajame mieste yra pigiau nei sostinėje ar Kaune“, – pastebi dekanė.
Nauja galimybė
Tiesa, yra ir dar viena galimybė mokytis nemokamai – tikslinis finansavimas, kai 20 proc. studijų kainos apmoka įmonė, o likusią dalį – valstybė. Panevėžio technologijų ir verslo fakultete jau pasirašytos trys tokios sutartys ir dar dėl kelių deramasi.
„Esu įsitikinusi, kad tokių sutarčių tik daugės. Šiuo metu yra tokia tendencija, kad daugelis jaunuolių, išvykusių mokytis į kitus miestus, labai retai kada sugrįžta į gimtąjį miestą, todėl susiduriama su specialistų trūkumu. Šiuo atveju įmonės, palyginti nedaug investuodamos, gali užsiauginti gerą specialistą. O ir jaunam žmogui labai patogu, nes nereikia ieškotis praktikos vietos, be to, baigęs universitetą jis jau turės darbo vietą“, – kalbėjo D. Žostautienė.
Tiesa, šiemet susiklostė gana unikali situacija, kai nesusirinko pakankamas kiekis norinčiųjų studijuoti ekonomiką ir robotiką, nors buvo ir valstybės finansuojamų vietų. Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto robotikos laboratorija – viena moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Deja, tai nesudomino jaunuolių. Dekanės nuomone, tai gana nauja programa, todėl reikia laiko ir įdirbio, kol ji taps patraukli jaunimui.
„Robotika sulaukė susidomėjimo, bet studentų buvo per mažai, kad susidarytų grupė. Galbūt atbaidė pavadinimas. Pastebime, kad abiturientai dažniau renkasi jau žinomas studijų kryptis. Kitąmet bandysime įvesti tam tikrą specializaciją, gal sulauks daugiau susidomėjimo“, – teigė D. Žostautienė.
Pasirinkimas nenustebino
Panevėžio kolegijos Studijų ir karjeros centro konsultantė Indrė Rasiulė teigė, kad šiemet pačios populiariausios sritys buvo visos biomedicinos studijų programos, logistika, turizmo laisvalaikio vadyba ir didžiausio populiarumo sulaukusi statybos mokymo programa. Iš viso šiemet su pirmakursiais buvo pasirašytos 429 sutartys, 38-iomis mažiau nei pernai.
Į kai kurias specialybes pretendavo net po kelis studentus į vieną vietą. Tačiau buvo studijų programų, nesurinkusių reikiamo studentų skaičiaus: pramoginė muzika, socialinė pedagogika, reklamos vadyba, automatinis valdymas, energetinių sistemų valdymo programa.
„Stojančiųjų buvo per mažai, kad programa būtų rentabili. Tačiau toks studentų pasirinkimas mūsų nenustebino, pavyzdžiui, pramoginė muzika metams kainuoja 15 tūkst. litų, o valstybės finansuojamų vietų nėra. Vadybos populiarumas taip pat mažėja, nes vadybos specialistų paruošta pakankamai daug. Kiek keista tai, kad reikiamo studentų kiekio nesurinko automatinis valdymas ar energetinių sistemų valdymas, programos, kuriose mokoma dirbti naujausiomis technologijomis. Gal studentus suklaidino kiek neįprastas ir naujas pavadinimas“, – svarsto I. Rasiulė.
Jos teigimu, didžioji dalis būsimųjų pirmakursių studijuos ne valstybės finansuojamose vietose, o savomis lėšomis. Šiemet pastebima tendencija, kad nemažą dalį studentų sudarys ne šiemet baigusieji mokyklas, o prieš metus ar porą metų.
„Pastebime, kad studentai neskuba iš karto po mokyklos stoti į universitetus ar kolegijas. Gal tiesiog tuos metus pasilieka apsispręsti, ko jie iš tiesų nori“, – svarstė I. Rasiulė.
Į profesines mokyklas – ir vyresni
Panevėžio profesinės mokyklos iki pat rugsėjo laukia dešimtokų ir abiturientų, norinčių įgyti specialybę. Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos praktinio mokymo vadovė Zita Čeikauskienė teigė, kad kol kas kalbėti apie skaičius dar ankstoka, viskas paaiškės per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius.
„Situacija keičiasi kasdien, baigusieji dešimt klasių tuoj pradės atsiskaityti dalykus, kurių buvo palikti pataisų. Didžiausias jų srautas būna rugpjūčio pabaigoje. Rugsėjį taip pat sulauksime ir tų, kurie turi vidurinį išsilavinimą ir siekia specialybės. Kasmet vis daugiau sulaukiame vyresnio amžiaus studentų, siekiančių įsigyti pirmą ar antrą specialybę“, – sakė Z. Čeikauskienė.
Būtent tokių studentų laukia ir Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykla. Mat nuo šio rudens įgyti profesiją bus galima tik per vienerius metus.
Kaip teigė mokyklos direktorė Laima Kairelienė, kol kas tai naujovė, bet net neabejojama, kad ji pasiteisins. Vienerių metų visiškai pakanka išmokti virėjo, konditerio, prekybos vadybininko padėjėjo ar kasininko-apskaitininko specialybių, tuo labiau kad mokykloje įrengta moderni praktinio mokymo bazė.
„Gal tai ir teisingas kelias, per vienerius metus jaunuoliai gali įgyti profesiją ir toliau stoti į savo svajonių specialybę ar eiti dirbti. Tai labai patogu ir vyresniems žmonėms, nes mokslas nieko nekainuoja, tik jeigu tai ne pirma specialybė, žmogus negauna stipendijos“, – „Sekundei“ teigė L. Kairelienė.
Pasak jos, vis dažniau mokytis pageidauja ne tik jaunuoliai, bet ir jau subrendę žmonės, pavyzdžiui, užauginusios vaikus ir norinčios įgyti paklausią specialybę moterys ar svajojančiosios kurti nuosavą verslą.
Tačiau baigusiųjų dešimt klasių nėra daug. Mokykla suplanavo tris grupes, tačiau gali būti, kad tiek vaikų nesurinks. Iš dalies taip yra todėl, kad tokio amžiaus jaunuolių mieste apskritai mažėja ir vyksta didelė konkurencija tarp miesto gimnazijų ir profesinių mokyklų.
„Vis dar gaji nuomonė, kad gimnazija yra geriau nei profesinė mokykla, bet juk mokslas visur vienodas, be to, čia galima įgyti ir pasirinktą profesiją. Tačiau požiūris po truputį keičiasi“, – sakė L. Kairelienė.
Visi keliai atviri
Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula pastebi, kad nors mieste vaikų mažėja, jų įstaigoje jau treti metai daugėja. Pavyzdžiui, pernai naujų moksleivių skaičius nesiekė šimto, o šiemet sutartys jau pasirašytos su 135. Iš viso jau sudarytos 28 pilnos grupės.
„Dar vis vyksta migracija, kasdien ateina po 5–6 naujus mokinius, kiti išeina. Dabar jaunimui visi keliai atviri, bet pastebime, kad vis daugiau jų renkasi amatą“, – teigia B. Sadula.
Merginas labiausiai traukia higieninės kosmetikos, kirpėjos specialybės, vaikinus – automobilių mechaniko, suvirintojo, statybininko profesijos.
Nors kitos švietimo įstaigos pastebi dešimtokų mažėjimą, Panevėžio profesinio rengimo centre kiek kitokia situacija – čia jų daugėja.
„Pas mus didesnė profesijų įvairovė: pradedant grožiu, baigiant statyba ir žemės ūkiu. Esu įsitikinęs, kad profesinėse mokyklose mokinių turėtų daugėti, nes silpnesniems moksleiviams gerokai didesnės galimybės yra profesinėje mokykloje. Kita vertus, aukštąją mokyklą galima baigti bet kada, pirmiausia turi būti amatas. Statybininkas ar automobilių meistras visada ras darbo. Kitas dalykas, ar jaunimas norės dirbti už minimalią algą“, – kalbėjo B. Sadula.
Lina DRANSEIKAITĖ
