Panevėžio jaunimas tokios pamokos dar neturėjo. Pirmą kartą Savivaldybės komisija atmetė visas jaunimo nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo konkursui teiktąsias paraiškas. Jų autoriai pasipiktino, kad jaunimo idėjos išbrokuotos valdininkams prikūrus įvairių reikalavimų, pavyzdžiui, susiūti paraiškos lapus, ant voko nurodyti ne tik organizaciją, bet ir vadovo telefono numerį. Komisija motyvuoja, kad baigėsi laikai, kai jaunimui buvo daromos išlygos – nuo šiol visos organizacijos, pretenduojančios į Savivaldybės pinigus, lygios.
Panevėžio jaunimo organizacijos Savivaldybės komisijos sprendimą įvertino kaip pasityčiojimą iš biurokratinio pasaulio taisyklių dar neperpratusių jaunuolių. L. Karalienės nuotr.
„Suteikime džiaugsmą vaikams, besigydantiems Respublikinėje Panevėžio ligoninėje“, – Savivaldybę ragino 1250 eurų paramos prašiusi Panevėžio krašto donorų asociacija. Pasak jos pirmininkės Vijolės Miškinienės, už gautus pinigus planuota nupirkti žaislų, žaidimų, raštinės priemonių tam, kad savanoriai savo laisvalaikiu galėtų aplankyti dienas ligoninėje be pramogų leidžiančius mažuosius ir juos pradžiuginti.
Pirmininkė pripažįsta ir nesitikėjusi gauti visos prašomos sumos, ji vylėsi sulaukti bent kelių šimtų eurų. Tačiau negavo nė tiek.
Panevėžio savivaldybės skelbtame jaunimo nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo konkurse šis projektas buvo atmestas kaip ir kiti penkiolika. Motyvas – neatitiko konkurso reikalavimų. Kai kurie jų projektų rengėjams atrodo kaip pasityčiojimas iš idėjų turinčių, bet biurokratinio pasaulio taisyklių dar neperpratusių jaunuolių.
Donorų asociacijos vokas su paraiška bent jau buvo atplėštas. O net šeši iš konkursui pateiktųjų 16-os liko nė neatplėšti, nes komisija konstatavo, kad projekto teikėjai neteisingai užrašė informaciją ant voko.
V. Miškinienę stebina, kad jaunimo projektus vertinusiai komisijai svarbiausiais pasirodė techniniai dalykai, visiškai nesusiję su projektų turiniu.
„Man tai visiškas absurdas. Ar komisijai visiškai neįdomios jaunimo siūlomos idėjos, jei svarbiau, kas parašyta ant voko, o ne jame? Gal ten buvo miestui vertingų originalių minčių?“ – stebisi V. Miškinienė.
Jai nesuprantamas ir Savivaldybės reikalavimas susiūti paraiškos lapus. Mat to ne visada prašoma net teikiant projektus ne tik ministerijų skelbiamiems, bet ir tarptautiniams konkursams.
„Kodėl dalykai, kurie nekeičia esmės, komisijai daro didžiausią įtaką? Ar komisija neužmiršo, kad ne savo asmeninius pinigus skirsto, kad ji tarnauja miesto jaunimui, o ne šis jai?“ – retoriškai klausia V. Miškinienė.
Nesudomino, kas voke
Paraišką konkursui teikęs A. Lipniūno kultūros centras vylėsi gauti Savivaldybės paramą penkis aktyvius, veiklius, bet nepasiturinčius jaunuolius nuvežti į liepos pabaigoje Krokuvoje (Lenkija) vyksiančią didžiausią metų krikščioniško jaunimo šventę – Pasaulio jaunimo dienas. Tam buvo prašoma 950 Eur. Prieš keletą metų Savivaldybė buvo parėmusi krikščioniško Panevėžio jaunimo kelionę į Madridą.
„Už tą nedidelį paskatinimą jaunuoliai atiduota šimtąkart didesnę grąžą miestui. Sugrįžę jie rengė pristatymus, ką matė, ką patyrė, dabar jie čia gyvena ir dirba“, – „Sekundei“ teigė A. Lipniūno kultūros centro vadovė Roberta Daubaraitė-Randė.
Šįkart apie centro ketinimus paskatinti aktyviausius jaunuolius iš socialiai remtinų šeimų Savivaldybė liko nesužinojusi. A. Lipniūno kultūros centro neteisingai užrašytas vokas su paraiška liko neatplėštas.
„Mūsų vienas iš tikslų ir prioritetų suteikti jauniems žmonėms galimybę pasijusti didesnio nei Panevėžys pasaulio dalimi. Jau esame surinkę grupę ir tikrai važiuosime į Pasaulio jaunimo dienas, bet nebeturėsime galimybės net keleto jaunuolių nuvežti nemokamai“, – apgailestauja R. Daubaraitė-Randė.
Siūlo pereiti prie technologijų
A. Lipniūno kultūros centras nebe pirmą kartą dalyvauja Savivaldybės konkursuose, bet su tokiais griežtais reikalavimais vadovė sako susidūrusi pirmą kartą.
„Pateikėme paraišką taip, kaip visuomet. Gal ir mūsų kaltė, kad neįsigilinom į konkurso nuostatus“, – pripažįsta R. Daubaraitė-Randė.
Vis dėlto, jos nuomone, dalis reikalavimų akivaizdžiai neturi prasmės.
„Kaip vertinti šiais technologijų laikais nurodymą pateikti dar ir susiūtą paraišką? Kokią įtaką projekto turiniui turi neteisingai užrašytas vokas, kam iš viso ant jo reikia užrašyti ne tik organizaciją, bet dar ir vadovo adresą, telefono numerį? Būtų kur kas paprasčiau, jei paraiškos būtų priimamos elektroninėje erdvėje. Negi Savivaldybei sudėtinga nuo popierių prie technologijų pereiti?“ – stebisi R. Daubaraitė-Randė.
Anot jos, skaitant Savivaldybės tarybos patvirtintus konkurso nuostatus akivaizdu, kad valdininkams ir politikams taisyklių raidė yra svarbesnė už bet kokias idėjas.
R. Daubaraitės-Randės nuomone, konkurso nuostatai akivaizdžiai parodė, kad Panevėžio valdininkams ir politikams pačių susikurtos taisyklės yra svaebesnės už bet kokias idėjas.
„Užsikabinę už norimos, o ne esamos situacijos Savivaldybės atstovai bando parodyti, kad dirba sunkų ir svarbų darbą: kuria taisykles, kurias tik jie vieni ir geba išskaityti. Sukuriamas apgaulingas įvaizdis, kad be šių „tobulų“ reikalavimų jaunimas negali pajudėti iš dabartinio sąstingio. Atsibuskite, Panevėžyje teliko 23 tūkstančiai jaunų žmonių“, – piktinosi A. Lipniūno kultūros centro direktorė.
Karti patirtis
Lietuvos mokinių parlamentas planavo už Savivaldybės paramą – 450 eurų – dar gegužę surengti 70-iai viso regiono gimnazistų viešo kalbėjimo, komunikacijos, komandinio darbo, viešųjų ryšių mokymus.
Savivaldybei paraišką, kaip ir visas kitas, atmetus, mokinių parlamento Panevėžio regiono vadovės Gabijos Jurkėnaitės teigimu, teko renginį atšaukti, atsiprašyti į jį jau pakviestųjų. Tai pirmas kartas, kai mokinių parlamentas teikė paraišką Savivaldybės paramai gauti.
„Projektus turėjome pateikti iki kovo pabaigos, paskui net du mėnesius komisija juos vertino, kol galiausiai visus atmetė. Man niekaip nesuvokiama, ką tiek laiko reikėjo daryti?“ – stebisi mokinių parlamento atstovė.
Laiškai bobutei į kaimą
Jaunimo pateiktus projektus vertinusios komisijos sekretoriaus, Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus Juozo Ragelio teigimu, visus šešiolika jaunimo organizacijų teiktus projektus teko atmesti dėl jų autorių ne iki galo atlikto darbo.
Šešių vokų komisija net nesiteikė atplėšti tik dėl to, kad ant jų informacija buvo užrašyta ne taip, kaip reikalauja konkurso taisyklės.
„Nematau, kodėl dėl to turėjo kilti pasipiktinimas. Vokai buvo labai atmestinai užrašyti. Tai tas pats, kaip siunčiant laišką paštu ant voko užrašyti „bobutei į kaimą“, o paskui piktintis, kodėl negavo“, – palygino J. Ragelis.
Dar dešimt projektų komisijos vertinimo slenksčio neįveikė dėl kitų nesilaikytų reikalavimų – organizacijos nepateikė laisvos formos pažymų, kad jų turtas neareštuotas, veikla nesustabdyta, jos neturinčios skolų. Arba prie paraiškos nepridėjo reikalaujamos kompaktinės plokštelės, kad, pasak J. Ragelio, būtų galima automatiškai perkelti informacija į kompiuterį ir išsiųsti komisijos nariams susipažinti.
„Daug kam tai pasirodė perteklinis reikalavimas, bet negi sunku tą padaryti? Taip pat ir reikalavimas susiūti lapus. Komisijai sklaidant dešimt, šešiolika projektų, gali nusimesti koks lapas, o susegti tikrai nesimėto. Juokingai atrodo kaltinimas, kad čia perteklinis reikalavimas. Norime, kad jaunimas tikrai išmoktų rašyti projektus, galėtų juos teikti ne tik mums, bet ir respublikiniams, tarptautiniams konkursams. Tvarka visur vienoda“, – tvirtina J. Ragelis.
Komisijoje kilus diskusijoms, atmesti ar vis dėlto pro pirštus pažiūrėti į neišpildytus reikalavimus, konsultuotasi net su teisininkais. Pasak J. Ragelio, šie buvo kategoriški: konkurso nuostatų laikytis visiems privalu.
Moko biurokratijos taisyklių
Jaunimo organizacijų pasipiktinimą sukėlę konkurso nuostatai – dar naujiena. Juos Savivaldybės taryba patvirtinusi tik šių metų vasarį. Vienas esminių motyvų, kodėl pakeistos kur kas liberalesnės senos taisyklės, – po pernykščių pinigų dalybų visuomeninėms organizacijoms Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos atsiųsta pažyma.
„Mūsų teisininkai irgi žiūrėjo, kad rengiant naujus nuostatus būtų laikomasi STT rekomendacijų. Nuostatai pakeisti siekiant kuo didesnio skaidrumo. Norisi, kad neliktų neaiškumų ir vėliau nebūtų žaidžiama tokiais dalykais, kodėl vienam pro pirštus pažiūrėjo ir davė, o kitam per mažai davė“, – teigė J. Ragelis.
Savivaldybės atstovą stebina, kad jaunimas eikvoja energija piktindamasis. Valdininkas jiems siūlo verčiau išmokti biurokratinio žaidimo taisyklių. Pakartotinį konkursą jaunimo nevyriausybinių organizacijų projektams finansuoti paskelbusi Savivaldybė rengia konsultacijas, kaip teisingai pateikti paraiškas, ir netgi dalija lapus, ką užrašyti ant voko.
„Taisyklės yra taisyklės. Juk ir automobiliu dieną važiuojame su įjungtomis žibintų šviesomis, nors ir taip šviesu. Bet yra toks reikalavimas – jungiame ir nesiginčijame“, – palygino J. Ragelis.
Jaunimui išimčių nedarys
Prie jaunimą suerzinusių nuostatų rengimo prisidėjusios Jaunimo reikalų tarybos (JRT|) pirmininkas, miesto Tarybos narys Daumantas Simėnas pripažįsta, kad vis dėlto lazda buvo perlenkta.
„Nematau skirtumo, surišti, susegti ar vienas po kito gražiai sudėti ir sunumeruoti lapai. Čia – tik techninės detalės. Svarbiausia turinys, o ne siūlų ilgis ar rašalo kiekis ant voko“, – sutinka D. Simėnas.
Anot jo, tokie perdėtai griežti ir biurokratiniai reikalavimai praslydo nepastebėti net paties jaunimo – Savivaldybei rengiant nuostatus dėl to pastabų iš organizacijų nesulaukta. D. Simėnas sako siūlęs komisijai vertinti projektų turinį, o ne techninius niuansus. Nors tam keli komisijos nariai pritarė, verdiktas buvo atmesti visas paraiškas ir konkursą skelbti iš naujo.
Komisijos pirmininkė Sandra Jakštienė įsitikinusi, kad būtų neteisinga daryti nuolaidas jaunimui vien dėl to, jog šis neturi projektų rašymo patirties.
„Negalėjo komisija būti nuolaidesnė. Jei visiems konkursams gauti Savivaldybės finansavimą teikiamus projektus vertiname pagal Tarybos patvirtintus nuostatus, jaunimo organizacijos neturi būti išimtis. Kuo jaunimas yra pranašesnis už kitus?“ – įsitikinusi S. Jakštienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
