Spektaklį „Širdis Vilniuje“ kartu su A. Vidžiūnu režisuoja J. Vaitkus.
„Lietuvoje esama didžios istorinės paslapties. Mūsų tėvynė, kitados buvusi galingiausia imperija, per kelis šimtus metų sunyko ir susitraukė, tapo salele Rytų Europos geopolitiniame žemėlapyje. Tačiau išnykus Lietuvos imperijai, imperinio būdo žmonės liko, žemė juos tebegimdė“ – sako Arvydas Juozaitis, premjerinio Valstybinio jaunimo teatro spektaklio „Širdis Vilniuje“ pjesės autorius ir idėjos sumanytojas.
Vasario 10, 11 d. 18 val. įvyksiančią premjerą režisuoja Jonas Vaitkus ir Albertas Vidžiūnas. Pjesės autorius A. Juozaitis – žymus visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras, iš viso išleidęs 19 knygų ir parašęs apie 20 pjesių, iš kurių net 7 buvo pastatytos Lietuvos teatruose. O taip pat daugybės apdovanojimų autorius, vienas pastarųjų – 2011 metų Baltijos Asamblėjos literatūrinė premija.
Parašyti pjesę rašytoją įkvėpė XX a. pradžios dviejų Lietuvai skaudžiai pažįstamų politinių veikėjų, kitaip „geležinių vadų“ Juzefo Pilsudskio ir Felikso Dzeržinskio asmenybės. Rašytojas įsivaizdavo galimą abiejų legendomis apipintų herojų, mistinį susitikimą, kuris įvyksta tuo metu, kai Vilniuje laidojama J. Pilsudskio širdis.
Paslaptingoje vietoje, tarsi skaistykloje, o galbūt kalėjime, atsiduria ne tik abu revoliucionieriai, bet ir rašytojas Balys Sruoga, poetas Česlovas Milošas, Lietuvos kunigaikščių palikuonis Jurgis Giedraitis. Per juos atsiskleidžia niekaip nepasidalintos Lietuvos istorinės paralelės, žiaurių diktatorių ir revoliucionierių charakteriai, jų diskutuotinas patriotizmas bei lietuvių tapatybės identitetas. Šie du revoliucionieriai padarė neabejotiną įtaką Lietuvos, o ypatingai Vilniaus miesto istorijai.
J. Pilsudskį ir F. Dzeržinskį sieja tai, kad jie abu jie gimė Vilnijos krašte, abu mokėsi Pirmojoje Vilniaus gimnazijoje. Jų amžiaus skirtumas – dešimt metų, abu iš pradžių buvo Lietuvos socialdemokratų gretose, paskui vienas pasuko į Rusijos sparną, o kitas tapo Lenkijos politikos ir karo veikėju. A. Juozaitis pjesėje stengėsi parodyti visą beprotybę, kuri buvo apėmusi XX amžiaus pradžią ir kaip pats teigia: „tam, kad atsiskleistų asmenybės, reikia ekstremalių istorinių sąlygų“.
Spektaklio režisieriai pagrindinius vaidmenis skyrė Gediminui Storpirščiui ir Aleksui Kazanavičiui, kurie ir sukūrė imperinius užmojus turėjusių istorinių rytų Europos lyderių paveikslus. Spektaklyje taip pat vaidina Nerijus Gadliauskas, Vytautas Taukinaitis, Saulius Sipaitis, Janina Matekonytė, Dovilė Šilkaitytė ir Simonas Storpirštis.Scenografijos ir kostiumų dailininkė – Giedrė Brazytė. Kompozitorė – Jurgita Mieželytė.
