Režisieriui A. Jankevičiui „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ – jau ketvirtas darbas Jaunimo teatre.
Spektaklyje „Katė ant įkaitusio stogo“, visai ne katės yra svarbiausios. Pagal amerikiečių rašytojo Tenesio Viljamso pjesę Valstybiniame Jaunimo teatre pastatytame spektaklyje kalbama apie skaudžią gyvenimišką realiją – nepagydomą ligą, kuri verčia perskirstyti prioritetus ir suvokti artimų santykių svarbą.
Lapkričio 12, 13 d. Jaunimo teatras pristato režisieriaus Agniaus Jankevičiaus premjerinį spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. Spektaklio scenografiją ir kostiumus sukūrė Laura Luišaitytė.
T. Viljamsas – šiandien laikomas vienu įtakingiausių XX a. dramaturgų, kuris 5 ir 6 dešimtmetyje sugebėjo išlaikyti amerikiečių teatrą aukštumoje. Ironiškai žvelgęs į savo homoseksualią prigimtį, vartojęs narkotikus ir skandinęs save alkoholyje, genialus rašytojas visą gyvenimą buvo persekiojamas išprotėjimo baimės ir gilios depresijos. Kritikai jo kūrinius vadina „poetiniu realizmu“, kurių psichologiniuose kloduose pasireiškia žmonių netobulumas ir silpnybės, juos pavergusio gyvenimo akivaizdoje.
„Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ – 1955 m. parašyta pjesė, pelnė prestižinį Pulitzerio premijos apdovanojimą. Tai vienas garsiausių T. Viljamso kūrinių, atskleidžiančių artimų santykių troškimą ir aistrų kančias. Pjesės siužetas, iš pirmo žvilgsnio gali priminti įprastą gyvenimo realiją. Turtingas medvilnės magnatas serga nepagydoma liga. Jo dienas skaičiuoja gausi, turto dalybų belaukianti giminė. Drama įvyksta tuomet, kai į patriarcho jubiliejinę šventę susirenka visi tėtušio turto siekiantys sūnūs ir marčios. Tuomet pasirodo metų metus trunkantis nesusikalbėjimas tarp šeimos narių, priimtinas melas ir savanaudiškumas.
Režisieriui A. Jankevičiui tai jau ketvirtas darbas Jaunimo teatre. Kalbėdamas apie pjesės problematiką režisierius prasitaria, kad šią pjesę galima įvairiai traktuoti. Bet visgi viena tema čia labai ryški – mirties akivaizdoje visi lygūs. „Sužinojus, kad tau nedaug liko gyventi, pradedi ieškoti mylinčio, tave suprantančio žmogaus. Tėvas mirties akivaizdoje kalba apie melą, „falšą“, kuris jį lydėjo visą gyvenimą. Jis pats tai pasirinko, vien tam, kad būtų paprasčiau gyventi. Tačiau daugiau nebenori meluoti pats sau. Tragedija čia tame, kad klausytoją, kuris galėtų jį suprasti, jis mato savo sūnuje. Bet dabar jau per vėlu, nes kaip paaiškėja, jog sūnus – alkoholikas. Tuomet įvyksta dviejų mirtininkų dialogas, bandant surasti pretekstą gyventi toliau“, – svarsto režisierius.
Premjeroje vaidina aktoriai: Neringa Varnelytė, Sergejus Ivanovas, Dalia Brenciūtė, Vytautas Kaniušonis, Vidas Petkevičius, Rasa Marazaitė, Aleksas Kazanavičius, Saulius Sipaitis ir Ignas Ciplijauskas.
