Pasigendama skatinimo sistemos, kad jauni specialistai vyktų dirbti į rajonus, kur gydytojų bendruomenė sensta greičiausiai.
Per pastaruosius septynerius metus Lietuva neteko apie 3 proc. gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų. Tačiau prognozuojama, kad jaunų medikų migracija gali paspartėti, o artimiausiu metu mūsų šalyje stigs akušerių-ginekologų, neurologų.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu, atliko žmogiškųjų sveikatos priežiūros išteklių tyrimą, kuris atskleidė, kad nuo įstojimo į ES iš Lietuvos išvyko tik 3 proc. visų profesijos (ar profesinės kvalifikacijos) sveikatos priežiūros specialistų, tačiau gydytojų chirurgų emigravo 8,5 proc., akušerių-ginekologų – 4,7 proc., akušerių – 6 proc.,
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas nenori sutikti, kad gydytojų migracijos lygis yra saugus.
„Tyrime atsispindintį mažą emigracijos procentą lėmė prieš dešimtmetį vykęs gausus studentų priėmimas į medicinos studijas, taip pat tai, kad gydytojai dažnai dirba daug didesniu nei vieno etato krūviu, be to, dalis gydytojų aktyviai dirba net ir sulaukę pensinio amžiaus“, – dėstė L. Labanauskas.
Šiuo metu valstybė esą visiškai nemotyvuoja jaunų žmonių mokytis ir dirbti medicinos srityje.
„Tai matyti ir iš pastarųjų dienų veiksmų rezidentų atžvilgiu, kurie yra pagrindinis sveikatos priežiūros specialistų potencialas ateityje“, – apgailestavo prof. L. Labanauskas ir priminė, kad 30 proc. rezidentų neteko valstybės finansavimo be jokios aiškios priežasties.
Tai neva paskatins rezidentus emigruoti, kad jie galėtų užsidirbti mokslui, arba paprasčiausiai išvažiuos tęsti rezidentūros tose šalyse, kuriose palanki finansavimo sistema. Jo teigimu, nesibaigianti reforma nesuteikia rezidentams jokio tikrumo dėl ateities, neaišku, ar išvis bus reikalinga jų įgyta profesinė specializacija. Geriausias pavyzdys – parengti ir rengiami pediatrai, kurių darbo vietos jau dabar naikinamos, juos keičiant šeimos gydytojais.
Studentų priimama per mažai
Tyrimas parodė, kad dabartinių gydytojų amžiaus vidurkis svyruoja nuo 49,6 m. (šeimos gydytojų) iki 56,2 m. (vidaus ligų gydytojų), ir gydytojų populiacijai ypač sparčiai senstant, iki 2025 m. iš darbinės veiklos dėl natūralių priežasčių (išeis į pensiją, mirs) pasitrauks grėsmingai didelė dalis specialistų.
„Remdamiesi tyrimu, galime teigti, jog ši dalis svyruos nuo daugiau nei trečdalio – 38,4 proc. – oftalmologų iki daugiau nei pusės – 57,7 proc. – chirurgų“, – prognozavo Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad šiuo metu nepakankamas studentų priėmimas į akušerijos-ginekologijos, neurologijos, otorinolaringologijos rezidentūros studijų programas, todėl būtent šių specialistų pritrūksime greičiausiai. Be to, vientisąsias studijas ir aukštojo mokslo kolegines studijas meta net 20 proc. visų įstojusiųjų.
„Nėra sukurta jokia skatinimo sistema, kad jauni specialistai vyktų dirbti į rajonus, kur gydytojų bendruomenė sensta greičiausiai, o specialistų trūksta jau dabar“, – apgailestavo prof. L. Labanauskas.
