Su diplomu – į Darbo biržą?
Šalyje veikiančios švietimo įstaigos nesuteikia pakankamai įgūdžių, kuriuos vėliau būtų galima panaudoti ieškant pirmojo darbo. Todėl jų absolventams savimi tenka rūpintis patiems.
Trys amerikiečiai, baigę teisės studijas Niujorko teisės mokykloje, nusprendė į teismą paduoti savo Alma mater. Savo pretenzijoje jie nurodė, kad įgytas išsilavinimas yra nepaklausus ir apsunkina jų galimybes įsidarbinti. Nors minėtoji teisės mokykla teigė, kad jos absolventų įsidarbinimo rodiklis sudarė 90–95 proc., trys studentai tikino, kad iš tiesų pagal įgytą profesiją dirbančių absolventų skaičius buvo mažesnis negu 50 proc., o studijoms išleidę dešimtis tūkstančių JAV dolerių jie įbrido į skolas, kurių grąžinti dirbdami ne pagal profesiją jie nesugebės. Lieka pridurti, kad jei šiai trijulei pavyks įrodyti savo pretenzijos pagrįstumą, tada jų studijos nebus nuėjusios perniek.
Jeigu nežinotume, kad ši istorija nutiko JAV, galėtume pagrįstai įtarti, kad tai vyksta Lietuvoje. O pretenzijų šalies mokslo įstaigoms turėtų ne vien teisininkai. Penkiose Vidurio Europos šalyse – Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – atliktas tarptautinės verslo konsultacijų bendrovės „Deloitte“ tyrimas apie studentų įsidarbinimą atskleidė, kad daugelis jų nėra patenkinti įgyjamu išsilavinimu. Švietimo įstaigose įgyjamą pasiruošimą būsimai karjerai daugiau kaip 56 proc. apklaustųjų vertino neigiamai. Tarp šių rezultatų Lietuva išsiskyrė tuo, kad čia neigiamą nuomonę išsakiusių respondentų buvo daugiausia tarp visų šalių – 63 proc.
Dar kritiškiau buvo įvertinti švietimo įstaigose įgyjami įgūdžiai ieškoti darbo. Apie tai neigiamai atsiliepė 72 proc. tyrimo dalyvių. Lietuviai ir šiuo klausimu parodė didžiausią neigiamą nusiteikimą – 81 proc. apklaustųjų įgyjamus darbo paieškos įgūdžius vertino neigiamai.
„Apklausoje dalyvavusių studentų nuomone, reikėtų nedelsiant patobulinti Lietuvos aukštojo mokslo institucijų programas įtraukiant tiek teorinio, tiek ir praktinio pobūdžio disciplinas, glaudžiai susijusias su darbo paieškos procesais“, – apie tyrimo atskleistus dalykus kalbėjo „Deloitte Lietuva“ rinkodaros vadovė Lina Pradkelienė. Anot jos, šiuo metu studentai, nesulaukdami tokios paramos iš aukštojo mokslo institucijų, siekia su darbo rinka susipažinti važiuodami į stažuotes arba aktyviai dalyvaudami studentų organizacijų veikloje.
Švietimo įstaigų atstovai gali atšauti, kad ne jų reikalas yra mokyti, kaip tinkamai sudėlioti gyvenimo aprašymą ar ką kalbėti pirmajame darbo pokalbyje. Neabejotinai toks paskaitų kursas suteiktų daugiau vertės negu gilinimasis į teorijų istoriją, o pačioms aukštosioms mokykloms tai galėtų suteikti kad ir nedidelį konkurencinį pranašumą. Kita vertus, šalies švietimo sistema turi kur kas didesnių sisteminių bėdų dėl netinkamai sudėliotų prioritetų ir šios problemos nepavyksta išspręsti gerą dešimtmetį.
Sąlygas diktuoja rinka
Kaip pastebėjo Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Maksvytis, jaunimo įsidarbinimo galimybės nemažai priklauso nuo bendros situacijos darbo rinkoje: kai ji gerėja, didėja ir jaunimo integracija į darbo rinką. Tačiau situacijai pradėjus blogėti, jauni žmonės darbo rinkoje nukenčia dvigubai dažniau.
Prieš trejus metus jaunimo nedarbas Lietuvoje nebuvo tokia aštri problema. Jis tuo metu sudarė apie 8 proc. ir buvo vienas mažesnių visoje ES. Tiesa, ir bendras nedarbo rodiklis tuo metu siekė tik 4 proc., kuris reiškė, kad nedarbo problemos šalyje iš esmės visai neegzistavo. Prasidėjus ekonomikos krizei, nedarbo rodikliai šovė į viršų, tačiau kiekvieną kartą vienu procentiniu punktu padidėjęs bendras nedarbo rodiklis reiškė dviem procentiniais punktais išaugusį jaunimo nedarbą. Šių metų pirmąjį ketvirtį jaunimo nedarbas šalyje sudarė beveik 33 proc. ir buvo vienas didžiausių ES.
Paaiškinimas, kodėl jaunimas darbo rinkoje, susiklosčius atšiaurioms sąlygoms, pralaimi vyresniems žmonėms, nėra labai sudėtingas. Jam užtenka vienintelio žodžio – patirtis. Ir šiuo atveju kalbama ne tik apie darbo įgūdžius, bet ir platesnį ryšių ratą, tvirtesnes pozicijas darbo vietoje ir geresnį pačios darbo rinkos išmanymą. Tai dalykai, kurių negali pasiūlyti jokia švietimo įstaiga, jie įgyjami per tam tikrą darbo rinkoje praleistą laiką.
Kai kalbama apie atleidimą, įmonei visada yra paprasčiau atleisti jauną darbuotoją, kuris joje yra praleidęs mažiau laiko, įmonės įsipareigojimai jam mažesni, galop, jo parengimui įmonė yra skyrusi mažiau lėšų. Ir šiuo atveju dėl natūralių aplinkybių jauni darbuotojai pralaimi vyresniesiems.
Šįmet jauniems žmonėms darbo rinkoje sekasi kur kas geriau negu praėjusiais metais. Darbo biržos duomenimis, per šių metų sausio–liepos mėnesius įdarbinta apie 23 tūkst. jaunų bedarbių, kai per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį šis skaičius sudarė apie 14 tūkst. Įdarbintų jaunų žmonių skaičius itin išaugo pirmąjį metų pusmetį, ši tendencija sutapo su bendru šalies ekonomikos atsigavimu. Be to, nuo liepos mėnesio jaunus žmones į darbą priimantys darbdaviai gali tikėtis ir valstybės lengvatos – Vyriausybės dar kovo mėnesį pažadėjo atleisti darbdavius nuo dalies „Sodros“ mokesčių, kai jie į darbą priima jaunus žmones.
Tinkamas pasirinkimas ir iniciatyva
Kad ir kokios sąlygos darbo rinkoje būtų, kad ir kokio lygio išsilavinimą teiktų šalies švietimo institucijos, didžiausią įtaką įsidarbinimui turi asmeninės pastangos ir tie pasirinkimai, kurie daromi dar mokyklos suole.
Pirmiausia, sugebėjimas užbaigti bent vieną švietimo pakopą ir įgyti bent pagrindinį išsilavinimą jau yra apčiuopiamas privalumas. V. Maksvyčio teigimu, su didžiausiomis įsidarbinimo problemomis susiduria nekvalifikuotas jaunimas. Iš visų darbo neturinčių jaunuolių jie šiuo metu sudaro 47 proc.
Antras svarbus pasirinkimas, galintis nulemti darbo paieškų sėkmę, daromas ką tik baigus mokyklą. Tai – išsilavinimo pasirinkimas. Pavyzdžiui, jau daugybę metų kalbama apie teisininko išsilavinimą turinčių žmonių perteklių, tačiau teisė niekaip neiškrinta iš populiariausių studijų programų sąrašų. Todėl vien teisės studijų pasirinkimas ir teisininko diplomo įgijimas jau apsunkina darbo pagal specialybę paieškas.
„Įsidarbinti baigus verslo vadybą, teisę, ekonomiką, socialinę pedagogiką, verslo administravimą, įstaigų ir įmonių administravimą šįmet tapo dar sudėtingiau, nors šios specialybės jau ir praėjusiais metais patekdavo į sąrašą tų specialybių, kurių absolventų daugiausia registruota bedarbiais“, – teigė V. Maksvytis ir nurodė, kad Darbo birža turi sudariusi specialų įsidarbinimo galimybių barometrą, kuriame pateikiamos paklausiausios ir mažiausiai darbdavių pageidaujamos profesijos.
Viena dažniausiai nurodomų įdarbinimą apsunkinančių aplinkybių, apie kurią buvo jau užsiminta, yra patirties stoka. Daugiau kaip du trečdaliai Darbo biržos apklaustų jaunuolių darbo patirties trūkumą nurodo kaip didžiausią kliūtį siekiant įsidarbinti. Šioje vietoje mokslo įstaigos vėl prisideda ne tiek, kiek galėtų. Minėtame „Deloitte“ tyrime 46 proc. lietuvių studentų teigia, kad studijų metu stažuočių galimybių yra akivaizdžiai per mažai. Tiesa, lygiai pusė visų apklaustųjų nurodė, kad studijų metais jie apskritai nededa pastangų įsidarbinti ar atlikti stažuotę. Tačiau būtent studijų metu įgyta darbo patirtis gali tapti svarbiu veiksniu, atveriančiu kelią įsidarbinti vėliau (žr. grafiką).
Vilniaus teritorinei darbo biržai priklausančio Jaunimo darbo centro vyriausioji specialistė Birutė Balynienė, tiesiogiai dirbanti jaunimo įdarbinimo klausimais, teigia, kad patirties stoka nėra pagrindinė problema siekiant įsidarbinti. „Žvelgiant į situaciją plačiai, jaunimo patirties trūkumas nėra kliūtis susirasti darbą. Nėra tiesa, kad visiems reikia darbuotojų, turinčių patirtį. Be to, jeigu žmogus nori jos įgyti, tai nėra sunku padaryti. Pavyzdžiui, kodėl trumpą laiką nepadirbėjus geroje bendrovėje su gerais specialistais nemokamai? Dirbti už dyką gal ir nėra smagu, bet įgyta patirtis šiuo atveju gali būti kur kas vertingesnė“, – savo pastebėjimais dalijosi specialistė.
B. Balynienė taip pat pridūrė, kad praktiškai bet koks turimas profesinio, aukštesniojo ar aukštojo mokslo diplomas šiais laikais reiškia tą patį – darbo paieškas. Laikai, anot jos, kai darbo vietos buvo garantuotos kiekvienam, baigėsi prieš gerus dvidešimt metų ir nėra priežasties, kodėl jie turėtų sugrįžti, o darbo paieška ateityje reikalaus vis daugiau pastangų. Pašnekovė išskiria vieną jaunimo pranašumą – lankstumą. Anot jos, XXI amžiaus darbo rinkoje vykstančius pokyčius galima vadinti revoliuciniais, kurie reikalauja didesnių asmeninių pastangų. Kalbant metaforomis tai, kas buvo naudinga ir aktualu vakar, yra gerokai pasenę šiandien, o jauni žmonės pokyčius priima gerokai lengviau.
Dar vienas lietuvių pranašumas, kurį atskleidė „Deloitte“ tyrimas, yra tai, kad pirmą darbo patirtį net 30 proc. studentų įgauna įsteigę nuosavą verslą, kai kitų Vidurio Europos šalių studentai šiuo atžvilgiu yra gerokai pasyvesni.
Apibendrinant lieka pasakyti, kad šiuo metu didelis jaunimo nedarbas vienaip ar kitaip per artimiausius metus mažės dėl gerėjančių šalies ekonominių perspektyvų. Gaila, tačiau mokslo įstaigos nei tiesiogiai, nei netiesiogiai darbo paieškų jaunimui šiuo metu nepalengvina ir, matyt, jose vyraujantis požiūris, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas, greitai nesikeis. Todėl jauni žmonės savimi turi pasirūpinti patys, o jaunas amžius nėra tik trūkumas, bet ir galimybė.
