Nuo praėjusių metų lapkričio pradžios Karaliaus Mindaugo
motorizuotojo pėstininkų bataliono (KM MPB), įsikūrusio Pajuostyje, kariai turi
naują sielovadininką. Buvusį Lietuvos kariuomenės Panevėžio apskrities įgulos
kapelioną majorą Petrą Kavaliauską pakeitė jaunas dvasininkas – kapitonas Saulius Kasmauskas.
33 metų buvęs Lietuvos kariuomenės divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos karo kapelionas, pasižymėjęs nuoširdžia dvasine parama kariams ir jų artimiesiems bei profesionalia tarnyba ugdant Puskarininkių mokyklos karius, Lietuvos kariuomenės ordinaro vyskupo Eugenijaus Bartulio sprendimu prieš Naujuosius metus buvo perkeltas į Pajuostį. Čia dvasininkas rūpinasi karių moraline gerove, sielos reikalais, skaito jiems paskaitas, dalyvauja pratybose, taip pat laiko šv. Mišias Marijonų g. koplyčioje, kurioje vyksta pamaldos jaunimui. Savo vietą Kaune jis užleido P.Kavaliauskui.
Moko pasijusti ne tik kariais
Kpt. S.Kasmauskas patenkintas, kad Panevėžyje yra plati dirva sėti krikščionišką dvasią, o kariai noriai lankosi pamaldose. Kai kurie, pamokyti jaunimo choro vadovės, netgi gieda tame chore. Pasiteiravus, ar tarnybą Lietuvos kariuomenėje atliekantys vaikinai dažnai kreipiasi patarimų į kapelioną, dvasininkas tvirtina, kad pats dažniau aplanko karius, pasidomi, kaip jiems sekasi. Tarnaujančiųjų pareigą sielovadininkas linkęs lyginti su aktoriaus darbu: juk kartais kariams, kaip ir aktoriams, būtina išeiti iš savo vaidmens ir pasijusti tiesiog žmonėmis, o ne karingai nusiteikusiais tėvynės gynėjais.
Kapitonas prisimena savo dvasinio susitelkimo kelią, dar būdamas moksleivis, pradėjęs Alytuje, Angelų sargų bažnyčioje, šalia kurios yra senos kapinaitės. Jau tada, paslapčiomis vikaro prašymu su bendraamžiais uždegdamas žvakutes ant Lietuvos kariuomenės savanorių kapų, S.Kasmauskas tvirtina jautęs stiprų patriotizmo ir dvasingumo jausmą. “Baigdamas vidurinę mokyklą svarsčiau du pasirinkimus: galimybę stoti į Kūno kultūros institutą ir tapti šaudymo treneriu arba studijuoti Kauno kunigų seminarijoje. Tos sritys tuomet man buvo artimiausios. Tačiau galutinai apsispręsti 11 klasėje man padėjo dalyvavimas ateitininkų stovykloje: pasirinkau kunigystę, o gerai besisekęs kulkinis šaudymas liko kaip pomėgis”, – pasakoja savo gyvenimo istoriją kapelionas.
Teoriją tenka įgyvendinti praktikoje
Tėvai, anot KM MPB kapeliono, jau žinojo, kokiu keliu jis ketina pasukti, bet turėti įtakos nebandė – norėjo, kad sūnus apsispręstų pats. Kpt. S.Kasmauskas neneigia, kad pirmieji metai dvasininkų rengimo mokykloje buvo sunkūs, teko labai rimtai pergalvoti savo pasirinkimą, bet didelių esminių svyravimų pašnekovas sako nepatyręs, nors iš 64 studentų kurso seminariją baigė tik trečdalis įstojusiųjų.
Plačiau skaitykite vasario 4 d. „Sekundėje“.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Kapitono laipsnį turintis kapelionas S.Kasmauskas dėl pasirinkimo tapti dvasininku prisimena apsisprendęs besimokydamas 11 klasėje.
