Stichijos pasekmės Japonijai tragiškos, tačiau įveikiamos.
Žemės drebėjimo ir cunamio sukeltas sprogimas Japonijos Fukušimos atominėje jėgainėje jau dabar vadinamas didžiausia katastrofa nuo avarijos Černobylio elektrinėje 1986 metais. Nors nelaimės poveikio žmonėms ir aplinkai šiandien dar negalima pilnai įvertinti, tačiau panašu, kad bent jau ekonominės pasekmės bus jaučiamos visame pasaulyje.
„Akivaizdu, kad investuotojai į Japonijos ir kitų Azijos šalių finansų rinkas jau patyrė didelių nuostolių, sutriko dalies Japonijos elektronikos ir automobilių pramonės, dirbančios eksportui, veikla“, – sako finansų analitikas Stasys Jakeliūnas. Kita vertus, tai sudaro galimybes kitų šalių gamintojams stiprinti savo pozicijas globalioje rinkoje.
Valymo, pastatų ir infrastruktūros atstatymo darbai šaliai kainuos 2-3 proc. BVP dydžio papildomo biudžeto deficito ir skolos, tačiau tai nėra labai didelė kaina tokiai šaliai kaip Japonijai.
Ekspertų teigimu, Japonijos patirtas ekonominis nuolydis bus tik laikinas efektas, o pastangos atstatyti šalį vėl duos paspirtį ekonominiam augimui. S. Jakeliūnas sako, kad padėtis, jeigu neįvyks didesnių sukrėtimų, turėtų stabilizuotis per kelis mėnesius. Valymo, pastatų ir infrastruktūros atstatymo darbai šaliai kainuos 2-3 proc. BVP dydžio papildomo biudžeto deficito ir skolos, tačiau tai nėra labai didelė kaina tokiai šaliai kaip Japonija.
S. Jakeliūnas teigia, kad nors pasaulyje akcijų rinkos gali šiek tiek smukti, tačiau tai neturėtų būti ilgalaikis procesas. Tuo labiau, kad ir Japonijos ir kitų stambių valstybių centriniai bankai yra pasirengę daryti pinigines injekcijas į finansų sistemą, kad amortizuotų akcijų kainų nuosmukius, kurie neigiamai veiktų vartojimą.
Iššūkis branduolinei energetikai
Sunkiau nuspėti, kaip Japonijoje nutikusi nelaimė gali paveikti branduolinės energetikos saugumo vertinimus visame pasaulyje. „Gali būti, kad sulėtės šios energetikos srities „renesansas“, kuris buvo įgavęs gana spartų tempą“, – mano S. Jakeliūnas. Panašu, skirtingos šalys skirtingai reaguoja į įvykius Japonijoje. Vokietija įšaldė planus pratęsti šalies branduolinių jėgainių darbą, tuo tarpu Baltarusijos atominių planų tai niekaip nepaveikė.
„Lietuvos Vyriausybei toks požiūrio į branduolinę energetiką pokytis gali būti geras politinis pretekstas atidėti Visagino atominės elektrinės planus, ypatingai jeigu ir toliau nesiseks rasti strateginių investuotojų“, – mano S. Jakeliūnas. Vienaip ar kitaip, Japonijos įvykiai paskatins visas šalis iš naujo pergalvoti požiūrį į atominę energetiką. Ką toks pergalvojimas nulems – bus jau politinio sprendimo reikalas.
