(O. Posaškovos nuotr.)Jonas Šimėnas po priimto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo: "Svarbiausia – darbą padaryti iki galo"
Po ilgų ginčų ir detektyvų, kuomet kai kuriems Seimo nariams net kilo abejonių, ar nėra bandymų klastoti įstatymą, balandžio 19 d. Seime buvo priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Skandalais apipintas įstatymo projektas išryškino Seimo darbo spragas ir nuolat išlendančius interesų konfliktus, į kuriuos nekreipiamas dėmesys net tuomet, kai primygtinai rekomenduojama nusišalinti nuo balsavimo.
Svarstant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą jau priėmimo stadijoje buvo aptikti neatitikimai tarp Seimo narių jau priimtų nuostatų ir galutiniam tvirtinimui pateiktos versijos. Seimo nariai Aurelija Stancikienė ir Algis Čaplikas atkreipė dėmesį į netikėtai atsiradusius žodžius, kurie leistų statyti „ne mažiau kaip iki 141 MW“ galios hidroelektrines. Paprašytas paaiškinti neatitikimus, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas paaiškino: „Aš norėčiau kreiptis į Algį Čapliką. Jeigu nežinai, kur kas įvyko, tai pirmiausia prašom išsiaiškinti, o Seimo tribūnos nenaudoti šmeižtui.“ Tačiau kilus šurmuliui buvo paskelbta pertrauka įstatymo priėmimo projekte ir galiausiai Seimui buvo pateikta tokia nuostata, kuri ir turėtų būti.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Šimėnas, kuris buvo įtariamas įtraukęs šiuos pakeitimus, išsigynė, teigdamas, kad įsivėlė „techninė klaida“. Etikos ir procedūrų komisija, vėliau įvertinusi šį atvejį, apsiribojo tik sausomis išvadomis, kad „pakeičiant priimtos nuostatos prasmę, pažeista įstatymo leidybos procedūra“. Vis dėlto įvertinusi galimus J. Šimėno interesų konfliktus Seimo Etikos ir procedūrų komisija rekomendavo J. Šimėnui nusišalinti nuo balsavimo „priimant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto straipsnius, susijusius su biokuru“.
Į šią rekomendaciją J. Šimėnas atsižvelgė savaip – balandžio 19 d. Seimui balsuojant už galutinę Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakciją, J. Šimėnas, žinoma, balsavo „Už“.
Tačiau netrukus po šio įstatymo priėmimo (priimtas pradinis variantas, leidžiantis statyti iki 141 MW galios hidroelektrines) tarsi komentuodamas savo motyvus, J. Šimėnas paskelbė viešą laišką, kuriame skundėsi: „Seime nuolat patiriu psichologinį spaudimą tendencingai stengiantis pabrėžti nebūtus dalykus, tokius kaip „dokumentų klastojimo“ ar privačių ir viešųjų interesų supainiojimą.“
J. Šimėnas savo laiške rašo: „Kai kurie kolegos, Seimo nariai, besivaikydami populizmo, o gal vykdydami kieno nors užduotis, nuolat skleidžia netiesą, kuria mėgaujasi kai kurios žiniasklaidos priemonės.“ Seimo narys net užsiminė, kad „jeigu atsitiks kas nors negerai man ar mano šeimos nariams, tai bus toks pat „atsitiktinumas“ kaip su šviesios atminties Mindaugu Tomoniu, Vytautu Pociūnu ir šimtais kitų“.
Kaip IQ teigė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas, Seimo narys pats turėtų atsakingai pažiūrėti į komisijos rekomendacijas. „Aš vieną kartą J. Šimėnui jau priminiau apie mūsų rekomendaciją nusišalinti balsuojant dėl straipsnių, kuriuose kalbama apie biokurą ir dotacijas jam. Buvo perbalsuota. Balandžio 19 d. vėl buvo padaryta pastaba“, – kalbėjo A. Salamakinas.
„Aš Jono vietoje būčiau nusišalinęs nuo viso įstatymo balsavimo, nesukeldamas jokių abejonių, kad būta asmeninių interesų priimant šį įstatymą. Jis to nepadarė. Jei mes gausime prašymą nagrinėti tai, kad buvo neįvykdytos Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijos, mes jį svarstysime iš naujo. Kol kas jokio prašymo negavome,“ – sakė A. Salamakinas.
Česlovas Juršėnas, šiuo metu vadovaujantis darbo grupei, kuri rengia Seimo Statuto pataisą, teigė, kad ketinama padidinti Etikos ir procedūrų komisijos įtaką – jos sprendimus Seimo nariai galėtų atmesti tik 71 balso dauguma. Komentuodamas tai, kad J. Šimėnas ignoravo Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijas, tačiau dėl to jokių sankcijų nėra numatyta, teigė, kad bet kuriuo atveju „jam tai jau yra minusas.“
„Kadangi kol kas per daug jis nėra kaltinamas, ko nors radikalaus siūlyti neišeina, – aiškino Č. Juršėnas. – Tačiau jei dar koks atvejis, jaučiu, kad atsiras entuziastų, bandančių kažką daryti. Tačiau norint pakeisti komiteto pirmininką, pačiame komitete turi būti „kritinė masė“ Seimo narių, kurie tai siūlytų. O jei jau daryti apkaltą – tai jau labai retas atvejis ir iniciatorių turi būti žymiai daugiau.“






