J. Šimėnas po priimto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo: „Svarbiausia – darbą padaryti iki galo.“
Seimo konservatorių frakcijai nepakanka valios pakeisti su savo darbu sunkiai susitvarkančio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno, kuris, kai kurių pačių komiteto narių teigimu, dar ir aplinkosaugos sąskaita proteguoja verslo interesus.
Šios Seimo kadencijos pradžioje konservatorė Aurelija Stancikienė atsisakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės posto J. Šimėno naudai. Šiandien buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė kaltina J. Šimėną nežiūrint aplinkos apsaugos ir proteguojant verslo interesus. Konfliktas ypač išryškėjo, kai Seime priimant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą jame netikėtai atsirado formuluotė, neribojanti hidroelektrinių galios. Tačiau už tai kaltę prisiėmė komiteto darbuotoja, o J. Šimėnas teigė esąs niekuo dėtas.
Šiais metais savaitraščio „Veidas“ užsakytoje Seimo ir Vyriausybės narių apklausoje, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, ką parlamentarai laiko svarbiausiais lobistais, į sąrašą devintuoju numeriu pateko Jonas Šimėnas. Antrasis lobistų kompanijoje atsidūrė Seimo narys Bronius Bradauskas, anksčiau, beje, taip pat vadovavęs Aplinkos apsaugos komitetui.
J. Šimėnas biokuro versle dirbo nuo 2000 metų. Nuo 2005-ųjų iki tapdamas Seimo nariu jis vadovavo Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijai LITBIOMA, dirbo įmonėje „Bionovus“.
Aplinkos apsaugos komitetui atsinaujinančių energijos išteklių sritis iš Ekonomikos komiteto perleista tik šios Seimo kadencijos pradžioje J. Šimėno iniciatyva. Kartu su vienai didžiausių statybos įmonių „Merko statyba“ vadovavusiu aplinkos ministru Gediminu Kazlausku J. Šimėnas užima du svarbiausius aplinkosauginius postus Lietuvoje.
Du Aplinkos apsaugos komiteto nariai IQ pasakojo, kad komiteto veikloje vyrauja chaosas ir J. Šimėno darbe jaučiamas interesų protegavimas: į posėdžius asmeniškai kviečiami pirmininko nuomonę ginantys ekspertai, iš anksto parengiamos išvados, dėl kurių nariams paliekama tik pabalsuoti.
Komiteto narys Andrius Burba, atstovaujantis Jungtinei Liberalų ir centro bei Tautos prisikėlimo frakcijai, teigia, kad J. Šimėno darbe esama „akivaizdaus“ biokuro, vėjo ir hidroenergijos įmonių intereso. A. Burba trečiadienį per koalicijos partnerių pusryčius kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių. Nutarta susikviesti koalicijos frakcijų atstovus kartu su J. Šimėnu aptarti pastarojo tolimesnio darbo.
Tačiau toks formatas nei įpareigoja ką nors ateiti, nei laikytis nutarimų.
J. Šimėno klausimas jau buvo keliamas parlamento Etikos ir procedūrų komisijoje, kuri nagrinėjo A. Stancikienės ir Algio Čapliko skundą ir mėgino J. Šimėnui prisiūti interesų painiojimą, tačiau pabarė tik už netinkamai užpildytą interesų deklaraciją – kad nenurodė savo sūnaus, gaminančio kurui tinkamas šiaudų granules, verslo. Keturi iš septynių sprendimą priėmusių komisijos narių yra konservatoriai.
Komisija taip pat rekomendavo J. Šimėnui susilaikyti balsuojant dėl atsinaujinančių išteklių, tačiau Irenai Degutienei vis vien teko iš Seimo pirmininkės tribūnos grūmoti, kad šis patrauktų pirštus nuo balsavimo aparato.
Praėjusių metų gruodį į I.Degutienę kreipėsi didžiausios nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos, pareikšdamos nepasitikėjimą J. Šimėnu. Po incidento su įstatymo tekstu kreiptasi pakartotinai, prisidėjus dar ir Lietuvos UNESCO skyriui. Analogiškai pasisakė ir grupė Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojų. Tačiau Seimo pirmininkė išsigynė sulaukianti ir palaikančių, ir nepalaikančių nuomonių ir teigė, kad nors jos pasitikėjimas J. Šimėnu yra susvyravęs, frakcija juo vis dar pasitiki.
