J. Olekas teigia, kad statistika prieštarauja G. Steponavičiaus „pagyrūniškam pasisakymui“.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius – pagyrūnas, teigia parlamentaras Juozas Olekas. Pasak jo, pirmadienį gyręs aukštojo mokslo reformą ministras jai priskyrė ikireforminius pasiekimus, o išties studentų skaičius ir studijų finansavimas Lietuvoje po pertvarkos mažėja.
Pirmadienį švietimo ir mokslo ministras, pristatydamas Europos Komisijos aukštojo mokslo reformos strategiją, teigė, kad „Lietuva įgyvendindama sisteminę aukštojo mokslo reformą per trumpą laiką iš ES autsaiderių tapo stipria vidutinioke“. Tačiau J. Olekas tvirtina, kad ministras pagrįsdamas savo teiginius naudoja ikireforminio laikotarpio duomenis, ir G. Steponavičiaus teiginius pavadino „pagyrūnišku pasisakymu“.
Studentų skaičius aukštosiose mokyklose 2009-2010 mokslo metais grįžo į 2004-2005 mokslo metų lygį. Studijuojančiųjų skaičius, palyginti su 2008-2009 mokslo metais, kai buvo pasiektas 207 tūkst. studijuojančiųjų pikas, sumažėjo daugiau nei 23 tūkst. Šiais Statistikos departamento duomenimis rėmėsi J. Olekas.
G. Steponavičius pirmadienį teigė, kad „nepaisant krizės, pastaraisiais metais finansavimas aukštajam mokslui augo“. Tačiau J. Olekas pabrėžė, jog finansavimas vieno aukštosios mokyklos studento vietai pernai ir užpernai sumažėjo iki 8,1 tūkst. litų per metus, o 2008 metais siekė 8,5 tūkst. litų.
Šios Statistikos departamento pateikiamos sumos apskaičiuotos įskaitant ir studentų įmokas, ir valstybės skirtas lėšas – pagal aukštųjų mokyklų pajamas. Taigi J. Olekas piktinosi, kad G. Steponavičius giriasi neva didėjančiu finansavimu nepaminėdamas, kad už šių skaičių paslėptos studentų, jų tėvų lėšos ar bankų paskolos. Iki reformos dalis mokančiųjų už mokslą studentų mokėdavo tik dalį studijų kainos (500 litų), o dabar visi mokantieji už mokslą turi mokėti visą kainą.
Parlamentaras spaudos konferencijoje taip pat priminė anksčiau liberalų aukštojo mokslo reformą palaikiusio akademiko ir europarlamentaro Leonido Donskio kritiką, kurią jis išsakė interviu portalui delfi.lt. „Buvo pasirinktas paprastas kelias – technokratinė reforma, kuri iš principo pakeitė administravimo modelį. Pakeitė tuo, kad universiteto valdymo modelį padarė daug lengvesnį ministerijai. Mat valdyti universitetą per senatą neįmanoma, tuo metu valdyti per tarybą, kurios pusė narių visiškai susiję su ministerija ir jos patvirtinti, daug lengviau“, – savo „didžiausią nusivylimą“ reforma dėstė L. Donskis.
