J.Kaczynskis nevengia aštriai kritikuoti D.Tusko Vyriausybės, ypač po pralaimėjimo prezidento rinkimuose.
Pernai žuvusio Lecho Kaczynskio, kuris vadinamas Lietuvai geriausiu Lenkijos prezidentu, brolis Jaroslawas Kaczynskis kaltina dabartinę liberalo Donaldo Tusko vyriausybę, kad ši vien dėl noro įtikti Maskvai sugadino santykius su Lietuva.
Vienas didžiausių Lenkijos dienraščių „Rzeczpospolita“ neseniai išspausdino J. Kaczynskio publicistinį straipsnį, kuriame jis teigia, kad D. Tuskas sugadino puikiai besiklosčiusius santykius su Lietuva, nes traktuoja kaimynines šalis kaip antrarūšes, kaip „balastą, kliudantį suartėjimui su Maskva“.
J. Kaczynskis kaltina D. Tuską bendrų projektų su Lietuva, tokių kaip Visagino atominė elektrinė, vilkinimu. Tuo pačiu premjeras esą entuziastingai reagavo į Kremliaus pasiūlymą prisijungti prie Kaliningrado atominės jėgainės projekto. „Baime paremtas esminių Lenkijos strateginių tikslų Baltijos šalyse atsisakymas Rusijos naudai neturi jokio pateisinimo“, – rėžia J.Kaczynskis.
Ruošiasi rinkimams
J. Kaczynskio kritiką D. Tuskui visų pirma ją reiktų vertinti kaip vidinių politinių kovų, sustiprėjusių prieš artėjančius rinkimus, išraišką, mano politikos apžvalgininkas Jacekas Janas Komaras. Anot jo, J. Kaczynskis jau seniai siekia nuversti D. Tusko vyriausybę, tad pasinaudoja kiekviena proga kirsti per šio politiko autoritetą. O santykiai su Lietuva yra puikus ginklas.
„Apsikabinimai su Lietuvos prezidentu neatnešė nieko, išskyrus blogai apgalvotą investiciją į „Mažeikių naftą“, – ironiškai kalbėjo P. Grasas.
Juo labiau, kad tuo pačiu J. Kaczynskis stengiasi kurti savotišką prezidento L. Kaczynskio kultą. Lietuva L. Kaczynskiui buvo itin svarbi, jis „įsivaizdavo, kad daro didelę įtaką“ Lietuvai ir Vilniuje visuomet jautėsi laukiamas. Smerkdamas santykių su Lietuva atšalimą J. Kaczynskis kartu stiprina brolio, kaip „genialaus diplomato“, autoritetą.
J. Kaczynskis jau nuo 2010 m. liepos, kai prezidento rinkimuose pralaimėjo D. Tusko partijos sąjungininkui, liberalių pažiūrų Bronislawui Komorowskiui, tęsia aštrią kampaniją prieš valdančiuosius. Jis nesibodėjo net priskirti vyriausybei „politinę atsakomybę“ už Smolenko tragediją, kurioje žuvo L. Kaczynskis. Visgi D. Tuskas su savo „Pilietinės platformos“ partija yra gana populiarus ir tebeturi nemažas galimybes laimėti spalio mėnesio rinkimus.
Lenkijos Vyriausybė ginasi
D. Tuskas, skirtingai nei, tarkime, užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, kiek švelnina toną Lietuvos atžvilgiu. Duodamas interviu žurnalui „The Economist“, D. Tuskas neseniai pareiškė, kad lenkai turėtų pasistengti suprasti lietuvius. Taip pat jis užtikrino, kad vienintelė praktinė Lenkijos nepasitenkinimo išraiška bus tik padidintas finansavimas lenkų tautinei mažumai.
Reaguodamas į J. Kaczynskio komentarą, vyriausybės atstovas Pawelas Grasas tikino, kad santykiai su Lietuva nėra tokie jau blogi ir sukritikavo L. Kaczynskio politiką. „Apsikabinimai su Lietuvos prezidentu neatnešė nieko, išskyrus blogai apgalvotą investiciją į „Mažeikių naftą“, – ironiškai kalbėjo P. Grasas. Pasak jo, vyriausybė stengiasi normalizuoti santykius su Lietuva.
Lietuvos neteisina
Visgi kaltindamas D. Tuską, partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderis J. Kaczynskis toli gražu neteisina Lietuvos politikų elgesio. Atvirkščiai, jis tvirtina, kad neseniai prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytas naujasis Švietimo įstatymas yra „stipriausias smūgis Lietuvos lenkams per keletą dešimtmečių“. Lietuvoje esą kyla grėsmė, kad ilgainiui lenkiškas švietimas bus visiškai nustumtas į paraštes.
Konservatyvių pažiūrų J. Kaczynskis priduria, kad D. Tusko politika lėmė Lietuvoje nacionalizmo sustiprėjimą. Tai esą iliustruoja kraštutinių nacionalistų politikų suaktyvėjimas, sumažintas lenkiškų mokyklų finansavimas, bausmės už dvikalbius gatvių užrašus ir nepalankios publikacijos žiniasklaidoje.
