Šiemet gražiausio šalies gėlyno titulą laimėjusi Šimkų šeima gėlyną po daugiabučio langais puoselėja jau daugiau nei du dešimtmečius. Dabar čia stabteli ar specialiai pažiūrėti atvyksta dažnas panevėžietis. Geras pavyzdys užkrečia kitus – aplinkiniai kaimynai taip pat bando įgyvendinti savas idėjas.
Paprastą pušį (kairėje) neįprastai suformavęs gėlyno puoselėtojas skeptikams, teigiantiems, kad tai neįmanoma, atkerta, kad įmanoma viskas, tik reikia augalą mylėti ir jį prižiūrėti. U. Mikaliūno nuotr.
Sunku suskaičiuoti
„Mano darbas tarsi provokacija. Lietuvis toks – aš ne kvailesnis, galiu geriau, ir imasi. Nesnausim ir mes, tobulėsim“, – Gintautas Šimkus juokauja, kad konkurencija tik į naudą.
Daugiau nei 200 kvadratinių metrų plotą užimantis gėlynas įvardytas japonišku neformalaus stiliaus gėlynu. G. Šimkaus teigimu, jei tai būtų japoniškas formalus stilius, galiotų visai kitos, griežtos taisyklės. Dabar gėlyne vyrauja apvalios, stambios, „minkštos“ augalų formos – naudojama karikomi technika (figūrinio karpymo menas, kai iš medžių ir krūmų formuojamos stambios apvalių linijų formos ar skulptūros).
Tai ne pirmas šio gėlyno prižiūrėtojų įvertinimas. Pernai miesto Savivaldybė daugiabučių gyvenamųjų namų kategorijoje juos išrinko gražiausiai tvarkomos aplinkos konkurso nugalėtojais. Pasak G. Šimkaus, dabar ateina įvertinimas, žmonės pradeda jį matyti.
Šiemet gražiausiu šalyje išrinktas gėlynas šalia Nendrės g. 10-ojo namo puoselėjamas daugiau nei du dešimtmečius.
„Už juodą, sunkų kasdienį darbą medalio niekas neduoda. Duoda už žygdarbius ar originalumą. Netyčia išėjo originalu“, – juokauja jis.
Gėlyną prie Nendrės g. 10 daugiabučio Šimkų šeima pradėjo puoselėti prieš 23 metus. Tad didesni augalai, medžiai jau skaičiuoja antrą dešimtmetį. G. Šimkus pasakoja, kad 1992 metais šeima gavo butą, laukėsi pirmagimio, tad norėjosi ramybės, nuo langų atitolinti triukšmą. Iš pradžių apsitvėrė teritoriją po langais. Kaskart grįždami iš žmonos tėvų, atsiveždavo ir maišą kitą žemių gėlynui. Kaimynė pasodino alyvų krūmą, kiti kaimynai dovanojo porą tujų, atsirado daugiau augalų, taip gėlynas pamažu plėtėsi. Pirmosios gėlės buvo baltos ramunės. Dabar čia augančius augalus jau sunku ir suskaičiuoti, o gėlės žydi vienos po kitų.
Išreiškia save
Gėlyne G. Šimkus darbuojasi su žmona Aldona. Anksčiau, kai buvo mažesni, pagelbėdavo ir vaikai.
Ne vienas, išvydęs gėlyną puoselėjantį vyrą, stebisi.
„Tarnavau tėvynės labui, dabar tarnauju žmonių džiaugsmui“, – sako buvęs pareigūnas.
G. Šimkus pripažįsta, kad jam artima rytietiška kultūra, gyvenantis ta dvasia. Jo teigimu, buvo visko – kovos menai, joga, arbatos gėrimo ceremonija, masažai. Teigia domėjęsis tiek Rytų, tiek Vakarų filosofija, religijomis.
Miniatiūriniu debesų sodu vadinamame gėlyne vyrauja apvalios, stambios formos.
Vyras pamena, kad pirmą kartą jį sužavėjusius karpytus krūmus ir medžius išvydęs būdamas penkiolikos Kuboje. Į šią tolimą šalį vyko kaip šokėjas. Ten teko apsilankyti kapinėse, kur pamatė įvairiausiomis formomis iškarpytus krūmus. Vėliau domėdamasis teigė peržiūrėjęs krūvą žurnalų, kai atsirado internetas, atsivėrė dar didesnės galimybės.
„Kai kaupi kaupi žinias, susiformuoja savybės, reikalaujančios būti išreikštos. Tai vidinio pasaulio išraiška“, – sako apie gėlyną jis.
Miniatiūriniu debesų sodu vadinamo gėlyno dalis augalų panašūs į debesis. Debesys, pasak G. Šimkaus, jiems su žmona artimi. Žmona jaunystėje lankė sklandymą, svajojo būti lakūne, tam gana griežtai pasipriešino tėvai. Jo paties tarnyba armijoje buvo susijusi su lėktuvais.
„Aš sergu šituo, o ji tuo gyvena“, – vyras sako, kad ir žmona po darbų skuba į gėlyną.
G. Šimkaus teigimu, jei gėlyne dirba dviese, nevalgę, negėrę užtrunka penkias valandas, tačiau tuomet jau galima sakyti, kad be dėmesio neliko nė vienas kampelis.
Darbo čia netrūksta. Ne tik lieti, kai sausa, bet ir ravėti, kirpti, prižiūrėti reikia, kai ką persodinti kitur, kažką naujo sugalvoti. Kai kurie augalai keliauja iš vienos vietos į kitą, kol suranda geriausiai tinkančią. Pasak G. Šimkaus, kur ką pasodinti pasako nuojauta.
„Mes gyvename širdimi. Jei atsineši protą, nieko nebus“, – vyras mano, jog gėlyne, kad jis trauktų žmones, svarbiau vadovautis širdimi.
Stebina kas žingsnį
Gėlynas kuriamas pagal japoniško sodo taisykles – turi stebinti kiekviename žingsnyje.
Pasak gėlyno puoselėtojo, ne vienas neatpažįsta paprasčiausio alyvų krūmo, kai jis nežydi dėl supintų kamienų. O taip nutiko visai atsitiktinai. Tiesiog per daug apkarpė ir reikėjo sumąstyti, kaip padaryti, kad krūmas atrodytų didesnis. Čia augantiems šaltalankiams taip pat suteikta forma. Jie ne tik saugo gėlyną, bet ir traukia akį savo grožiu.
Pasak G. Šimkaus, akmenų grožis geriausiai atsiskleidžia, kai jie šlapi.
Stebina ir apvali – tarsi debesėlis – raganė. G. Šimkus pasakoja, jog ji įsigyta vestuvių proga. Iš pradžių ji augo uošvijoje, o dabar po langais, kaip vestuvių simbolis. Tik jai suteikta neįprasta forma.
Rodydamas neįprastos išvaizdos pušį vyras pasakoja, kad tai paprasčiausias medis, augintas ir formuotas aštuonerius metus. Jis teigia turguje matęs panašios formos pušį, o kainavo ji apie 300 eurų.
„Kai papasakoju, kad pats tokią užauginau, žmonės sako, jog neįmanoma. Viskas įmanoma. Reikia augalą mylėti ir kirpti kaip kirpykloje“, – tvirtina augalų mylėtojas.
Gėlyne netrūksta ir įvairiausių formų akmenų. Geriausiai jų grožis atsiskleidžia, kai jie šlapi. G. Šimkus pasakoja juos renkantis pagrioviuose, dilgėlynuose, pamiškėse. Kartais būna, jog intuityviai jaučiantis, kur gali slėptis koks neįprastas akmuo. Pasak jo, akmenų galima ieškoti ir pas ūkininkus, bet rasti krūvoje unikalų akmenį būtų sunku.
Išradingai panaudota ir dažnai tarp šaligatvio plytelių auganti gulsčioji žemenė – iš jos padarytas trolis. G. Šimkus pasakoja, kad žmonai patiko per televiziją iš žinių vedėjos išgirsta frazė – nebūk knapsius. Išsiaiškinusi, kas tai, pasigamino molio formą ir iš augalų sukūrė savąją versiją. Viešėdamas Norvegijoje vyras parsivežė golfo kamuoliukų ir panaudojo juos vietoj akių – tad trolis turi ir kažką norvegiško.
Vyras džiaugiasi, kad netrukus bus įgyvendinta ir socialiniame tinkle „Facebook“ jo išsakyta svajonė. G. Šimkus sako norintis pagal gėlyno gyvatvorę padaryti žmonėms takelį. Pastebintis, kad ne vienas žmogus bijo per žolę prieiti arčiau. Pačiam viską supirkti būtų per brangu, tačiau pagelbėjus iniciatyviems žmonėms dovanų gaus skaldos, o Pietinė vietos bendruomenės taryba skyrė 100 eurų borteliams įsigyti.
Daiva SAVICKIENĖ
