Kalta ar nekalta? Europos čempionė ar apgavikė? Živilei Balčiūnaitei tenka iš naujo kovoti dėl žemyno čempionato aukso, tik šįkart kova vyksta ne su varžovėmis, o su dopingo kontrolieriais.
Barselonoje vasarą iškovotas žemyno pirmenybių aukso medalis maratonininkei Ž. Balčiūnaitei jau kelis mėnesius spindi ne taip ryškiai. Rugsėjį Lietuvos sportininkė iš Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) sužinojo, kad jos šlapimo mėginyje užfiksuotas testosterono ir epitestosterono santykis buvo 3,3 ir viršijo nustatytą normą (3).
Ž. Balčiūnaitė iki gruodžio 1 d. turi pateikti išsamius paaiškinimus, kodėl šis santykis galėjo taip pakisti. Iki to laiko, skirtingai nei manoma, stajerė nėra formaliai kaltinama dopingo vartojimu. Tačiau gali būti apkaltinta, jei paaiškinimai IAAF antidopingo kontrolieriams nepasirodys įtikinami.
Žurnalas IQ pasidomėjo Ž. Balčiūnaitės bylos subtilybėmis ir bandė išsiaiškinti, ar įtarimų prislėgtiems sportininkams dažnai pavyksta įrodyti savo tiesą, kad jie nevartojo draudžiamų preparatų.
Skirtingos versijos
Visiškas išteisinimas ir galimybė vaikščioti aukštai iškėlus galvą arba diskvalifikacija ir grėsmė startui 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse. Tokie yra balčiausias ir juodžiausias Ž. Balčiūnaitės bylos scenarijai.
Pastaruosius mėnesius maratonininkė konsultavosi su gydytojais ir teisininkais rengdama išsamų pasiaiškinimą IAAF. Ž. Balčiūnaitės ginamojoje kalboje labiausiai akcentuojamas tas pasakojimas, kurį jau išgirdo Lietuvos publika: išbalansuotą testosterono ir epitestosterono santykį bėgikė aiškino moteriškomis problemomis.
Lapkričio pradžioje surengtoje spaudos konferencijoje 31 metų sportininkė prisiminė, kad prieš startą Europos čempionate liepos 31 dieną jautėsi labai prastai, nes niekaip neprasidėjo mėnesinės. Todėl ji nutarė varžybų rytą išgerti menstruacijas skatinančio preparato dufastono, kurį gydytoja jai buvo išrašiusi dar 2003 metais.
„Europos čempionate bėgdama 22-ąjį kilometrą pajutau, kad susirgau mėnesinėmis. Tuo metu hormonai susijaukia ir santykis gali pasikeisti. Pirmą kartą taip sutapo, kad susirgau varžybų dieną. Gali būti, kad tai ir turėjo įtakos tyrimo rezultatams. Noriu pasakyti, kad esu nekalta. Nevartojau ir nevartosiu dopingo“, – tuomet tikino IAAF sprendimu laikinai suspenduota Ž. Balčiūnaitė.
Sportininkė ir jos treneris Romas Sausaitis spėjo, kad būtent dufastono vartojimas gali paaiškinti intervenciją, kurią įtaria IAAF antidopingo kontrolieriai, nustatę normas viršijantį testosterono ir epitestosterono santykį.
Ši Ž. Balčiūnaitės versija įdėmesnius stebėtojus iš karto privertė kilstelti antakius. Ypač prisiminusius, kad po pergalingo finišo Barselonoje maratonininkė plačiai šypsojosi, neminėjo jokių kamavusių problemų ir tikino, kad bėgo lengvai, pasišvilpaudama, o distancijos pradžioje net vos neužmigo.
Tiesa, dviejų naratyvų, papasakotų skirtingomis aplinkybėmis ir vyraujant priešingoms emocijoms, nesutapimas dar nereiškia, kad Ž. Balčiūnaitė meluoja.
Pirmas ir logiškas klausimas, kuris gali padėti lietuvei, yra labai paprastas: kam maratono bėgikei neva reikėtų vartoti kažką, kas padidintų testosterono kiekį?
Didieji klaustukai
Čia derėtų kiek stabtelėti ir išsiaiškinti svarbiausias technines detales. Testosteronas – vyriškas hormonas, kurio yra kiekvieno žmogaus organizme. Nesportuojančių žmonių testosterono ir epitestosterono santykis paprastai būna apylygis, bet sportininko organizme pirmasis dažniausiai pranoksta antrąjį. Šiaip ar taip, jis negali viršyti tam tikros normos, o jei ji viršijama, kontrolieriai įtaria įsikišimą iš šalies.
Ne vieno sportininko atvejis parodė, kad tas įsikišimas iš šalies dažniausiai reiškia anabolinių steroidų vartojimą. Jie vartojami norint padidinti raumenų jėgą ir agresyvumą. Nors šie preparatai gana paplitę, vis dėlto jie nėra labai populiarūs tarp ištvermės reikalaujančių sporto šakų atstovų. Ž. Balčiūnaitei būtų visiškai nelogiška sukčiauti ir didinti testosterono kiekį organizme. Nebent ji būtų sprinterė…
Tada kodėl testosterono ir epitestosterono santykis viršija normą? Specialistai iš dalies patvirtino, kad testosterono kiekis gali padidėti per menstruacijas. Be to, sportininkių organizme testosterono lygis apskritai būna gerokai didesnis nei įprasta.
Tai galėtų būti vienas iš svarbiausių Ž. Balčiūnaitės argumentų, todėl ji atliko papildomus tyrimus, kurių rezultatai bus įtraukti į paaiškinimą Tarptautinei lengvosios atletikos federacijai.
Jei šie rezultatai įtikins IAAF, liks paaiškinti intervenciją. Dufastono Ž. Balčiūnaitė neįtraukė į vartojamų vaistų sąrašą, sudaromą prieš dopingo testus. „Visa, kas susiję su sportu, surašiau. Bet šiuo atveju tai buvo visai kas kita“, – teisinosi maratono bėgikė.
Ši klaida Ž. Balčiūnaitei jau atsirūgo viešai nuaidėjusiais įtarimais ir nemažos dalies žmonių abejonėmis. Tikėtina, kad tai turės įtakos ir renkant geriausią šių metų Lietuvos sportininką, bet pačiai maratonininkei dabar svarbiausia sausai išlipti iš balos ir tikėtis, kad jos pateikti argumentai įtikins IAAF valdininkus. Tai nebūtų didelė naujiena. Nors pareikštus įtarimus dažniau seka diskvalifikacija, vis dėlto yra istorijoje atvejų, kai pavyksta įrodyti savo teisybę.
Teisybę įmanoma įrodyti
Vienas naujausių sportininko triumfo prieš dopingo medžiotojus pavyzdžių – Richardas Gasquet. Jam padėjo būtent tai, ko reikia Ž. Balčiūnaitei, – įtikinami paaiškinimai.
2009 metų gegužės mėnesį Prancūzijos sporto dienraštis „L’Equipe“ pranešė, kad po dopingo testo tenisininko kraujyje aptikta kokaino. Profesionalų teniso asociacija (ATP) laikinai nušalino R. Gasquet nuo varžybų, bet jam pavyko įrodyti, kad kokaino nevartojo. Narkotikas į sportininko organizmą pateko bučiuojantis su jo vartojusia moterimi viename Majamio naktiniame klube.
Po kelių mėnesių R. Gasquet grįžo į teniso aikštynus. Tiesa, jam iki šiol sunkiai sekasi susigrąžinti tokią sportinę formą, kokia galėjo pasigirti prieš dopingo skandalą.
Kontroversiškai iki šiol vertinama italo Alessandro Petacchi istorija. Prieš kelerius metus šis dviratininkas buvo nei apkaltintas, nei išteisintas. A. Petacchi dopingo testas buvo teigiamas per 2007 m. „Giro d’Italia“ lenktynes: jo organizme aptiktas pernelyg didelis kiekis salbutamolio – preparato, skiriamo gydytis nuo astmos. Nors Italijos sportininkui pavyko įrodyti, kad vaisto jis perdozavo netyčia, Sporto arbitražo teismas 2008-aisiais diskvalifikavo jį 10 mėnesių. Teismas pripažino, kad A. Petacchi veiksmai nebuvo tyčiniai, bet kartu pabrėžė, kad vartodamas vaistus sportininkas „nebuvo pakankamai apdairus“. Pats A. Petacchi iki šiol tvirtina tapęs aplinkybių auka.
Lengvojoje atletikoje sportininkams taip pat ne kartą pavyko išsipainioti iš įtarimų vartojus dopingą. Bene garsiausi pavyzdžiai – legendiniai Čekijos dešimtkovininkai Tomašas Dvoržakas ir Romanas Šebrle. Įtariamaisiais daugiakovininkai buvo tapę po 2005 m. pasaulio čempionato Helsinkyje: IAAF kontrolieriai įtarė, kad jiems buvo padarytos intraveninės injekcijos. Bet dopingo atletų mėginiuose neaptikta, todėl R. Šebrle išsaugojo savo iškovotą sidabro medalį, o T. Dvoržakas – 8 vietą.
