Ne tik Savivaldybės vadovų politiniams oponentams, bet ir per duobes besikratančių Tinklų g. įsikūrusių įmonių darbuotojams peršasi mintis, kad į Dembavą, kur gyvena Savivaldybės administracijos direktorė, vedantis Pajuostės plentas kelininkų sulaukė neatsitiktinai.
Pasirinko ne prasčiausią
Įkyrėjo duobėta gatvė? Tapkite valdininku arba jo kaimynu! Tokia mintis peršasi ne tik Savivaldybės vadovų politiniams oponentams, bet ir per duobes besikratančių Tinklų g. įsikūrusių įmonių darbuotojams. Bene baisiausia Panevėžio gatvė nelopoma jau kone dešimtmetį, tačiau finansinės injekcijos sulaukė geresnės būklės Pajuostės plentas, vedantis į Dembavą, kur gyvena Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.
Direktorei kelionė į darbą ir namo dabar bus lengvesnė. Neseniai atnaujinę Velžio kelio, J.Biliūno, Vilniaus g., Pajuostės plento sankryžą kelininkai toliau triūsia Pajuostės plente. Iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos gautųjų 621 tūkst. litų keliui į Dembavą sutvarkyti miesto Tarybos narių balsų dauguma skirta daugiau nei pusė sumos – 380 tūkst. Lt.
Dar 120 tūkst. Lt politikai sutiko atseikėti J.Tilvyčio gatvei lopyti, dar maždaug tiek pat palikta visų kitų duobėtų miesto gatvių remontui.
Kviesis į kaimynystę
Tarybos opozicijoje esantys politikai mano, kad Pajuostės plentas išskirtinio dėmesio nusipelnė ne dėl savo būklės, nors ir ji nėra gera.
„Ta gatvė – nei miesto centras, nei išvažiavimas į Vilnių ar Kauną, kad reikėtų taip susirūpinti įvaizdžiu. Būkim biedni, bet teisingi – dėmesio ji nusipelnė, nes ten į Dembavą važinėja K.Vareikienė“, – įsitikinusi liberalsąjūdininkė Zita Kukuraitienė.
Tokia pati mintis peršasi ir valdininkų neprisišaukiantiems miesto verslininkams.
„Dembavoje gyvena nemažai įtakingų žmonių, tai reikia ir kelią į ją susitvarkyti. Gyventų direktorė Tinklų g., gal ir čia duobes užlygintų“, – svarsto Tinklų g. įsikūrusios įmonės „Ekoproduktas“ direktorius Vaidas Raila.
Verslininkai nusivylė
Tinklų gatvėje esančių įmonių vadovai dar gegužę kreipėsi į merą ir Savivaldybės administracijos vadovus prašydami paremontuoti ties avarinės būklės riba balansuojančią gatvės atkarpą. Atsakymas juos nuvylė – Savivaldybės vadovai pasiteisino neturintys pinigų pagerinti sąlygas į miesto iždą solidžius mokesčius kasmet sumokantiems verslininkams.
„Manome, kad Panevėžio vadovai tikrai nebūtų patenkinti, jei kiekvieną dieną tektų į darbą važiuoti apie 800 metrų Tinklų gatve, o mes privalome kiekvieną dieną laužyti savo automobilius. Suprantame, kad šioje gatvės atkarpoje nėra nė vieno gyventojo, tik įmonės. Bet ar ne iš jų miestas gauna didžiausias pajamas?
Gal kartais Panevėžio vadovams reikėtų tenkinti ne tik savo tiesioginio elektorato poreikius“, – teigė Tinklų g. įsikūrusios bendrovės „Ekoproduktas“ direktorius Vaidas Raila.
Prarado nuomininkus, išgąsdino japonus
Verslininko teigimu, dėl blogos Tinklų g. būklės auga įmonių nuostoliai – pirkėjai, potencialūs investuotojai ir svečiai iš užsienio, metų metus matydami Savivaldybės vadovų požiūrį į jos teritorijoje esančias per mokesčius miestą išlaikančias įmones, nebenori turėti verslo reikalų.
„Neseniai lankęsi japonai negalėjo suprasti, kaip įmonė, mokanti gana nemažus mokesčius į miesto biudžetą, palikta likimo valiai. Dėl to, kad įsikūrę tokioje gatvėje, mūsų prestižas labai prastas“, – įsitikinęs V.Raila.
Jis teigia dėl duobėtos gatvės patiriantis nemenkus nuostolius ne tik todėl, kad laužomi įmonės ir asmeniniai automobiliai. Bendrovė prarado maždaug po 7000–8000 litų kas mėnesį mokėjusius nuomininkus, nes šie, kentę penkerius metus ir veltui rinkę bei Savivaldybei teikę parašus, išsikraustė dėl prasto privažiavimo.
Injekcija į biudžetą
Verslininkai ragina Savivaldybę gatvės remontui skirti nors dalį nuo Tinklų g. įmonių į miesto iždą sumokėtų mokesčių. Pasak V.Railos, vien „Ekoproduktas“ per savo veiklos metus yra sumokėjęs daugiau nei 3 mln. Lt mokesčių. Dvidešimt darbuotojų turinti bendrovė į Savivaldybės kišenę per metus sumoka apie 12 tūkst. Lt už žemės nuomą ir 72 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio.
V.Raila skaičiuoja, kad duobėtoje Tinklų g. atkarpoje įsikūrusios maždaug 12 įmonių. Kai kurios jų gerokai didesnės už „Ekoproduktą“, vadinasi, jų finansinis įnašas į miesto iždą irgi žymiai didesnis.
„Neprašome Savivaldybės skirti papildomų lėšų Tinklų g. remontuoti. Tegul visų čia įsikūrusių įmonių per metus surinktus mokesčius tam skiria ir turėtume čia tokį gerą kelią, kad remontuoti nebeprašytume ilgai ir nuobodžiai“, – išeitį siūlo verslininkas.
Asfalto neberas
Dabar Tinklų g. įmonės gatvę simboliškai remontuoja už savo lėšas.
„Kai palyja, čia pasidaro tokia tarka, kad neįmanoma pravažiuoti. Todėl po kiekvieno lietaus patys greideriuojam – lupame nuo šonų žemes ir užpilam duobes. Taip kokį 20 kartų per metus. Jei Savivaldybė dar lauks, asfalto čia visai nebeliks“, – teigė V.Raila.
Prieš dešimtmetį įmonės susidėjusios pinigus kreipėsi į Savivaldybę, kad nors dalimis gatvę sutvarkytų. Kelininkai šiek tiek palopė ir nuo tada į šią Tinklų g. atkarpą jie kojos nebėra įkėlę.
Teks sekti politikus
Iš Automobilių kelių direkcijos gautas lėšas skirsčiusiai Savivaldybės tarybai Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius paaiškino, esą verslininkai prašo lėšų ne Tinklų g., o įvažiavimo į įmonių teritoriją remontui. Toks valdininko pareiškimas verslininkus papiktino.
„Turbūt Panevėžio ūkį valdantis žmogus nelabai orientuojasi mieste. Mes turime suteiktus adresus ir priklausome Tinklų g. Įvažiavimą patys susitvarkome“, – stebisi V.Raila.
Verslininkas ironizuoja, kad nematantiems reikalo tvarkyti Tinklų g. valdininkams derėtų į ją užsukti prieš varant asmeninius automobilius į techninę apžiūrą.
A.Karalevičiaus teigimu, J.Tilvyčio g. ir Pajuostės plentą tvarkyti pasirinkta, nes į jas reikia įdėti mažiausiai darbo. Anot vedėjo, sparčiai suktis verčia tik spalio pradžioje iš Automobilių kelių direkcijos gauti pinigai.
Jei iki metų pabaigos Savivaldybė nespės jų įsisavinti, teks grąžinti į valstybės biudžetą. Numatytos gatvės privalo būti sutvarkytos vėliausiai iki gruodžio vidurio.
Vedėjas tvirtina nesistebintis keliamomis prielaidomis, kad Pajuostės plentas tvarkomas dėl K.Vareikienės asmeninių interesų.
„Kaip gali būti visi žmonės patenkinti, jei Panevėžyje iš viso yra 150 kilometrų asfaltuotų gatvių, o tvarkoma tik pusė kilometro. Garbės žodis, nežinau, kur koks politikas gyvena. Jei būtų tokia situacija, turėčiau visus politikus sekti, kuriomis gatvėmis jie važinėja“, – pareiškė A.Karalevičius.
Politikai kenkia miestui
Šįmet Savivaldybės biudžete gatvėms lopyti lėšų neskirta. Vairuotojus išgelbėjo vasarą iš Automobilių kelių direkcijos gauti 3,6 mln. litų.
Pasak A.Karalevičiaus, visoms duobėms užlyginti Panevėžiui reiktų bent 10–15 mln. Lt.
Tinklų g. netvarkoma, vedėjo teigimu, nes joje per mažas eismo srautas.
„Nesakau, kad nereikia ten tvarkyti, bet renkamės gatves, kur didesnis judėjimas, kur važinėja visuomeninis transportas. Be to, ten važinėja sunkiasvorė technika, reikalingas kapitalinis remontas, jis drąsiai „suvalgytų“ milijoną“, – teigė vedėjas.
Įžvelgiantiems viešųjų ir privačių interesų konfliktą K.Vareikienė atsikerta, kad Panevėžyje neturėtų būti tvarkomos net ir centrinės gatvės, mat jomis važinėja visi miesto Tarybos nariai.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
