ELTA
Medininkų žudynėmis įtariamas buvęs OMON smogikas Konstantinas Michailovas (Nikulinas) prašo Lietuvos apeliacinio teismo išleisti jį į laisvę. Teismas sprendimą paskelbs ketvirtadienį.
Trečiadienį į teismo posėdį su knyga “Hobitas” atėjęs K. Michailovas tvirtino nusikaltimo nepadaręs.
“Aš nežudžiau, tad ir įrodymų jokių negali būti, nes mano kaltės nėra. Iki sulaikymo aš nesislėpiau, turėjau oficialų darbą Latvijoje. Prašau mane paleisti teismo salėje”, – kalbėjo K. Michailovas.
K. Michailovo gynėjas Arūnas Marcinkevičius taip pat teisme tvirtino, kad jokių įrodymų, kad jo ginamasis galėjo dalyvauti Medininkų žudynėse, nėra. Pasak advokato, įrodymai liudija, kad buvo padarytas kraupus nusikaltimas, bet jo nesusieja su K. Michailovu.
“Prokuratūra dirbo labai intensyviai, buvo apklausta daugybė liudytojų. Nei vienas jų konkrečiai K. Michailovo neminėjo”, – teismo posėdyje sakė A. Marcinkevičius.
Pasak gynėjo, įtarimai K. Michailovui grindžiami spėjimais, o ne įrodymais. Advokatas taip pat pažymėjo, kad K. Michailovas būdamas Latvijoje nesislapstė nuo teisėsaugos. Tai, advokato teigimu, rodo ir dienraštyje “Respublika” išspausdintas straipsnis “OMON smogiko Lietuvai nereikėjo”.
Advokato manymu, teismas pasisakęs apie “realią labai griežtą bausmę K. Michailovui” pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.
Prašyme K. Michailovas ir jo gynėjai tvirtina, kad skirdamas kardomąją priemonę teismas turėjo įvertinti ne tik tai, kad įtariamojo su Lietuva nesieja jokie socialiniai ryšiai, bet ir tai, kad K. Michailovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir oficialų darbą Latvijoje, turi šeimą ir mažametį sūnų.
Gynėjai ir K. Michailovas teisme atkreipė dėmesį, kad jam inkriminuojamiems nusikaltimams jau yra suėjęs senaties terminas.
Su tuo nesutiko Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas. Pasak valstybės kaltintojo, dėl to neskundžiamą nutartį jau priėmė Vilniaus apygardos teismas. Senaties terminas pasibaigs 2011 metais.
Prokurorai teisme taip pat pažymėjo, kad K. Michailovas yra įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Įtariamasis Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, turi ryšių užsienyje, taip pat ir Rusijoje, kur slapstosi kiti įtariamieji, yra du kartus teistas Latvijoje.
K. Michailovui Vilniaus apygardos teismas kardomąją priemonę suėmimą trims mėnesiams yra skyręs spalio 27 dieną. Ji įsigaliojo nuo spalio 28 dienos. Prokurorai mano, jog per šios kardomosios priemonės laikotarpį jiems pavyks užbaigti ikiteisminį tyrimą.
Pernai Latvijoje sulaikytas K. Michailovas (anksčiau – Nikulinas) – vienintelis iš keturių įtariamųjų Medininkų byloje, kuris realiai gali stoti prieš Lietuvos teismą. Kitus du buvusius omonininkus – Česlavą Mlyniką ir Andrejų Laktionovą – Rusija išduoti atsisako, dėl Aleksandro Ryžovo dar laukiama galutinio atsakymo.
Generalinės prokuratūros atstovai yra sakę, kad ikiteisminį tyrimą dėl K. Michailovo tikimasi baigti dar šiemet.
1991-ųjų liepos 31 dieną šaltakraujiškai buvo nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.
Pats K. Michailovas kaltu neprisipažįsta, nors neneigia, kad 1991 m. liepos pabaigoje buvo Lietuvoje.
Trečiadienį į teismo posėdį su knyga “Hobitas” atėjęs K. Michailovas tvirtino nusikaltimo nepadaręs.
“Aš nežudžiau, tad ir įrodymų jokių negali būti, nes mano kaltės nėra. Iki sulaikymo aš nesislėpiau, turėjau oficialų darbą Latvijoje. Prašau mane paleisti teismo salėje”, – kalbėjo K. Michailovas.
K. Michailovo gynėjas Arūnas Marcinkevičius taip pat teisme tvirtino, kad jokių įrodymų, kad jo ginamasis galėjo dalyvauti Medininkų žudynėse, nėra. Pasak advokato, įrodymai liudija, kad buvo padarytas kraupus nusikaltimas, bet jo nesusieja su K. Michailovu.
“Prokuratūra dirbo labai intensyviai, buvo apklausta daugybė liudytojų. Nei vienas jų konkrečiai K. Michailovo neminėjo”, – teismo posėdyje sakė A. Marcinkevičius.
Pasak gynėjo, įtarimai K. Michailovui grindžiami spėjimais, o ne įrodymais. Advokatas taip pat pažymėjo, kad K. Michailovas būdamas Latvijoje nesislapstė nuo teisėsaugos. Tai, advokato teigimu, rodo ir dienraštyje “Respublika” išspausdintas straipsnis “OMON smogiko Lietuvai nereikėjo”.
Advokato manymu, teismas pasisakęs apie “realią labai griežtą bausmę K. Michailovui” pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.
Prašyme K. Michailovas ir jo gynėjai tvirtina, kad skirdamas kardomąją priemonę teismas turėjo įvertinti ne tik tai, kad įtariamojo su Lietuva nesieja jokie socialiniai ryšiai, bet ir tai, kad K. Michailovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir oficialų darbą Latvijoje, turi šeimą ir mažametį sūnų.
Gynėjai ir K. Michailovas teisme atkreipė dėmesį, kad jam inkriminuojamiems nusikaltimams jau yra suėjęs senaties terminas.
Su tuo nesutiko Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas. Pasak valstybės kaltintojo, dėl to neskundžiamą nutartį jau priėmė Vilniaus apygardos teismas. Senaties terminas pasibaigs 2011 metais.
Prokurorai teisme taip pat pažymėjo, kad K. Michailovas yra įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Įtariamasis Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, turi ryšių užsienyje, taip pat ir Rusijoje, kur slapstosi kiti įtariamieji, yra du kartus teistas Latvijoje.
K. Michailovui Vilniaus apygardos teismas kardomąją priemonę suėmimą trims mėnesiams yra skyręs spalio 27 dieną. Ji įsigaliojo nuo spalio 28 dienos. Prokurorai mano, jog per šios kardomosios priemonės laikotarpį jiems pavyks užbaigti ikiteisminį tyrimą.
Pernai Latvijoje sulaikytas K. Michailovas (anksčiau – Nikulinas) – vienintelis iš keturių įtariamųjų Medininkų byloje, kuris realiai gali stoti prieš Lietuvos teismą. Kitus du buvusius omonininkus – Česlavą Mlyniką ir Andrejų Laktionovą – Rusija išduoti atsisako, dėl Aleksandro Ryžovo dar laukiama galutinio atsakymo.
Generalinės prokuratūros atstovai yra sakę, kad ikiteisminį tyrimą dėl K. Michailovo tikimasi baigti dar šiemet.
1991-ųjų liepos 31 dieną šaltakraujiškai buvo nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.
Pats K. Michailovas kaltu neprisipažįsta, nors neneigia, kad 1991 m. liepos pabaigoje buvo Lietuvoje.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
Bendrinti šį straipsnį
