ELTA
Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė dalyvavimu Medininkų žudynėmis įtariamo buvusio OMON smogiko Konstantino Michailovo prašymą išleisti jį į laisvę. Teismo nuomone, byloje esanti duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikaltimą, o atgavęs laisvę gali mėginti slapstytis.
K. Michailovas skundė praėjusio mėnesio Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria suėmimo terminas pratęstas iki spalio pabaigos.
Antradienį skelbiant nutartį paaiškėjo, kad ikiteisminiame tyrime remiamasi ir įslaptintų liudytojų parodymais. Tačiau po teismo posėdžio prokuroras Rolandas Stankevičius neatsakė į žurnalistų klausimus, kokios šalies piliečiai yra liudytojai ir kada jie buvo apklausti.
“Negaliu to komentuoti. Konkretizuojamas šis atsakymas nebus”, – sakė R. Stankevičius.
Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas įtarimų K. Michailovui pagrįstumą, pripažino, kad tiesioginių duomenų, jog jis dalyvavo Medininkų žudynėse, nėra, bet įtarimą sutvirtinta netiesioginių duomenų visuma. Šie duomenys užfiksuoti įvykio vietų apžiūros protokoluose, daiktinių įrodymų ir daiktų apžiūrų protokoluose, teismo medicinos, balistinių ir kitų ekspertizių aktuose, tardymo eksperimento protokole, liudytojų parodymuose, nukentėjusiojo apklausos protokole bei kituose bylos dokumentuose. Kartu teismas pabrėžė, kad šioje bylos stadijoje nesprendžiamas asmens kaltės klausimas.
Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į galimo nusikaltimo sunkumą ir gresiančią bausmę, įtariamasis gali bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo. Be to, K. Michailovas pats apklausoje yra pripažinęs, kad anksčiau kasmet lankydavosi Rusijoje. Teismo nuomone, ilgą suėmimo terminą pateisina tai, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties.
K. Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius po teismo posėdžio pripažino nelabai tikėjęsis kitokio teismo sprendimo, nes šiai bylai skirtas didelis visuomenės dėmesys, tačiau tvirtino, kad teismas neišanalizavo nė vieno argumento, o teismo nutartis esanti prieštaringa.
“Mūsų nė vienas argumentas nebuvo išanalizuotas”, – sakė A. Marcinkevičius.
Pernai Latvijoje sulaikytas K. Michailovas (anksčiau – Nikulinas) – vienintelis iš keturių įtariamųjų Medininkų byloje, kuris realiai gali stoti prieš Lietuvos teismą. Kitus du buvusius omonininkus – Česlavą Mlyniką ir Andrejų Laktionovą – Rusija išduoti atsisako, dėl Aleksandro Ryžovo dar laukiama galutinio atsakymo.
Generalinės prokuratūros atstovai yra sakę, kad ikiteisminį tyrimą dėl K. Michailovo tikimasi baigti dar šiemet.
1991-ųjų liepos 31 dieną šaltakraujiškai buvo nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.
Pats K. Michailovas kaltu neprisipažįsta, nors neneigia, kad 1991 m. liepos pabaigoje buvo Lietuvoje.
K. Michailovas skundė praėjusio mėnesio Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria suėmimo terminas pratęstas iki spalio pabaigos.
Antradienį skelbiant nutartį paaiškėjo, kad ikiteisminiame tyrime remiamasi ir įslaptintų liudytojų parodymais. Tačiau po teismo posėdžio prokuroras Rolandas Stankevičius neatsakė į žurnalistų klausimus, kokios šalies piliečiai yra liudytojai ir kada jie buvo apklausti.
“Negaliu to komentuoti. Konkretizuojamas šis atsakymas nebus”, – sakė R. Stankevičius.
Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas įtarimų K. Michailovui pagrįstumą, pripažino, kad tiesioginių duomenų, jog jis dalyvavo Medininkų žudynėse, nėra, bet įtarimą sutvirtinta netiesioginių duomenų visuma. Šie duomenys užfiksuoti įvykio vietų apžiūros protokoluose, daiktinių įrodymų ir daiktų apžiūrų protokoluose, teismo medicinos, balistinių ir kitų ekspertizių aktuose, tardymo eksperimento protokole, liudytojų parodymuose, nukentėjusiojo apklausos protokole bei kituose bylos dokumentuose. Kartu teismas pabrėžė, kad šioje bylos stadijoje nesprendžiamas asmens kaltės klausimas.
Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į galimo nusikaltimo sunkumą ir gresiančią bausmę, įtariamasis gali bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo. Be to, K. Michailovas pats apklausoje yra pripažinęs, kad anksčiau kasmet lankydavosi Rusijoje. Teismo nuomone, ilgą suėmimo terminą pateisina tai, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties.
K. Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius po teismo posėdžio pripažino nelabai tikėjęsis kitokio teismo sprendimo, nes šiai bylai skirtas didelis visuomenės dėmesys, tačiau tvirtino, kad teismas neišanalizavo nė vieno argumento, o teismo nutartis esanti prieštaringa.
“Mūsų nė vienas argumentas nebuvo išanalizuotas”, – sakė A. Marcinkevičius.
Pernai Latvijoje sulaikytas K. Michailovas (anksčiau – Nikulinas) – vienintelis iš keturių įtariamųjų Medininkų byloje, kuris realiai gali stoti prieš Lietuvos teismą. Kitus du buvusius omonininkus – Česlavą Mlyniką ir Andrejų Laktionovą – Rusija išduoti atsisako, dėl Aleksandro Ryžovo dar laukiama galutinio atsakymo.
Generalinės prokuratūros atstovai yra sakę, kad ikiteisminį tyrimą dėl K. Michailovo tikimasi baigti dar šiemet.
1991-ųjų liepos 31 dieną šaltakraujiškai buvo nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.
Pats K. Michailovas kaltu neprisipažįsta, nors neneigia, kad 1991 m. liepos pabaigoje buvo Lietuvoje.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Bendrinti šį straipsnį
