Italijos premjeras M.Montis teigia, kad sėkmingi aukcionai jį kiek nuramino.
Italijos skolinimosi kaina išlieka itin aukšta. Ketvirtadienį šalis išplatino iš viso 7 mlrd. eurų vertės vidutinės trukmės ir ilgalaikių obligacijų. Dešimties metų obligacijų pelningumas nukrito iki 6,98 proc.
Paklausa viršijo pasiūlą santykiu 1,36 prieš vieną, o ankstesniame aukcione santykis siekė 1,34 prieš vieną.
Italija nuo kovo iki balandžio turės gražinti 161 mlrd. eurų skolų, kurias visas turės finansuoti iš naujo skolindamasi.
Po aukciono euras palyginti su JAV doleriu nukrito į žemiausią per 15 mėnesių lygį (iki 1,287 dolerio) ir į žemiausią lygį nuo 2001 metų lyginant su Kinijos jena.
Nors skolinimosi kaina sumažėjo daugiau nei puse procentinio punkto, ekonomistai tikėjosi didesnio kritimo. 6,98 proc. pelningumas laikomas netvariu, tačiau pabrėžiama, kad svarbiausia, jog šaliai apskritai pavyko rasti skolos pirkėjų, BBC portalui teigė „Credit Suisse“ ekonomistas Neville‘as Hillas.
Italijos šalies trumpalaikio ir vidutinės trukmės skolinimosi kaina sumažėjo smarkiai. Už trejų metų trukmės obligacijas Italija mokės 5,62 proc. palūkanas. Prieš mėnesį jos siekė 7,89 proc.
Trečiadienį šalis išplatinusi šešių mėnesių trukmės obligacijas pasiskolino 9 mlrd. eurų už 3,251 proc. palūkanas, o lapkritį jos siekė 6,504 proc.
Naujasis Italijos premjeras Mario Monti sakė esąs nuramintas sėkmingų ketvirtadienio ir trečiadienio aukcionų, tačiau, pasak jo, „finansinė turbulencija jokiu būdu nesibaigė“.
Šie aukcionai buvo pirmieji po to, kai Europos centrinis bankas žemyno kreditoriams prieš pat Kalėdas trejiems metams paskolino 489 mlrd. eurų. Maždaug pusė šios sumos buvo panaudota atsiskaityti už esamas bankų skolas, taigi liko apie 190 mlrd. laisvų eurų, kuriuos jie galėjo panaudoti ir valstybių skolos pirkimui. Tai galėjo turėti įtakos ir Italijos trumpalaikio skolinimosi kainos sumažėjimui.
