Neurolingvistinio programavimo (NLP) meistras Owenas Fitzpatrickas teigia, kad šiandien svarbiausia laisvai kalbėti ne anglų ar kinų, bet įtakos kalba. Kas tai yra ir kaip sekasi su ja supažindinti lietuvius, prieš artėjančią viešnagę Kaune svečias pasakojo IQ apžvalgininkei Viktorijai Vitkauskaitei.
Kaune vyksiančiame forume „Forum One“ skaitysite pranešimą apie lyderio komunikaciją. Kaip turėtume suprasti lyderio sąvoką? Ar kiekvienas gali būti lyderis?
– NLP aiškina, kad lyderis yra žmogus, ką nors darantis labai sėkmingai, sėkmingiau už kitus asmenis. Aš sakyčiau, kad lyderiu gali būti kiekvienas, tik kai kurie žmonės tam reikalingų savybių turi daugiau už kitus.
Verslo pasaulyje dažnai girdžiu sakant: „Aš neturiu lyderio savybių“. Kartais taip atsiliepiama ir apie kitus žmones. Mes greitai nusprendžiame, kas gali būti lyderis, o kas ne. Bet iš tiesų to išmokti gali kiekvienas. Čia yra panašiai kaip sporte: beveik niekas negali būti toks puikus golfo žaidėjas kaip Tigeris Woodsas. Bet juk tai nekliudo išmokti profesionalumo, ar ne? Tad ir tapti savo srities lyderiu gali kiekvienas, bet ne kiekvienas gali būti išskirtinis, unikaliomis savybėmis apdovanotas lyderis.
Viešojoje erdvėje lyderio vaidmens suvokimas kartais supaprastinamas iki šūkio „būk lyderis, o ne nevykėlis“. Ar iš tiesų tiek versle, tiek gyvenime turime tik šias dvi galimybes?
– Tai pirmiausia vėl priklauso nuo to, kaip suprasime sąvoką „lyderis“. Jei kalbėtume apie visuotinai įprastą terminą, naudojamą versle, su tokiu šūkiu nesutikčiau. Aptarnavimo sferoje daugybė žmonių dirba kur kas geriau tada, kai jiems kas nors vadovauja. Tokie asmenys tiesiog puikiai moka sekti jiems parodyta kryptimi. Ir priešingai: yra žmonių, kurie puikūs lyderiai, bet jeigu jiems kas nors vadovautų, savo užduočių jie sėkmingai neatliktų. Taigi versle užtenka vietos ir lyderiams, ir ne (sąvokos „nevykėlis“ apskritai nevartočiau).
Jei kalbėsime ne apie verslą, tai kiekvienam žmogui svarbu būti savojo gyvenimo lyderiu. Turėtume galvoti, kaip dar efektyviau valdyti, vesti savo gyvenimą.
Modernioji visuomenė šiandien labiausiai akcentuoja individualumą: individo poreikius, teises, norus. Kaip manote, ar tokiai visuomenei, kuri pagrįsta visai ne bendruomeniškumo principais, dar reikės lyderių?
– Jei kalbėtume apie Šiaurės Ameriką, visiškai sutikčiau. Čia visuomenė iš tiesų vis labiau tampa individualistinė. Tačiau Indonezijoje, Japonijoje, Tailande ir kitų Azijos šalių visuomenėse daug daugiau bendruomeninės dvasios.
Manau, kad lyderių reikės ir labiau į individualumą, ir labiau į bendruomenę orientuotose visuomenėse. Tačiau individualistinėje visuomenėje lyderis gali labiau suvokti kiekvieno asmens norus ir poreikius. Be to, čia lyderis reikalingas tam, kad padėtų sėkmingiau dirbti individualistų komandai. Tokie žmonės, sėkmingai vadovaujami, dirbdami drauge, vis tiek gali nuveikti daug daugiau, nei veikdami po vieną. O Azijos šalių visuomenėje lyderis turi galimybę įkvėpti, motyvuoti žmones ir padėti ugdyti jų talentus. Tad nemanau, kad lyderio vaidmuo ateityje išblės.
Lietuvoje lankysitės jau ketvirtą kartą. Mūsų šalyje esate vedęs mokymus įvairioms įmonėms. Ar skiriasi mūsų NLP suvokimas ir taikymas praktikoje nuo kitų Europos šalių?
– Rytų Europos šalyse man teko dirbti palyginti nedaug. Tačiau pastebėjau, kad čia esama panašumų į mano gimtąją Airiją. Lietuvoje ir Airijoje yra daug daugiau cinizmo nei, pavyzdžiui, Italijoje ar Ispanijoje, jau nekalbu apie JAV ar Azijos šalis. Tuo Lietuva ir Airija išsiskiria iš visų šalių, kuriose man teko dirbti. Čia turi ypač pasistengti norėdamas patraukti žmones į savo pusę. Lietuviai nėra tie žmonės, kurie greitai tampa motyvuoti ir per mokymus susijaudinę šokinėja aplink laimingais veidais. Jie daug praktiškesni, daug tvirčiau stovintys ant žemės.
Tačiau kai jau lietuvius įtikini, nugali jų skeptiškumą, jie tampa nuostabia auditorija. Tuo džiaugiuosi kaskart atvykęs į Lietuvą. Be to, jų fantastiškas humoro jausmas. Man patinka lietuviškas tikrumas, tai, kad jie neapsimetinėja – tuo esate panašūs į airius. Jei vedi mokymus lietuviams, įvairių motyvavimo priemonių perteklius ne visada pasiteisina. Tai, ko reikia – praktiškos, paprastos, bet protingos priemonės, kurios jas išbandžiusiems žmonėms leidžia pajusti aiškų pokytį gyvenime.
Tad cinizmo nelaikote trūkumu?
– Ne. Nors, pripažįstu, tam tikrose gyvenimiškose situacijose cinizmas gali tapti kliūtimi. Pavyzdžiui, jis gali užkirsti kelią išmokti naujų naudingų dalykų. Bet šiuo atveju lietuviams tai negalioja: kai jau jiems atveri duris, protai atsiveria ir sugeba pasiimti tą naudą, kurią siūlai. Tačiau protingai naudojamas cinizmas sukuria filtrą, apsaugantį nuo metimosi paskui bet kokias naujas tendencijas ir leidžiantį jomis naudotis protingai ir efektyviai.
Kaip NLP praktiką ir požiūrį į šią metodiką pasaulyje pakeitė ekonominė krizė?
– NLP visai nepasikeitė, tik dėl krizės tapo dar reikalingesnis nei kada nors anksčiau. NLP padėjo keisti žmonėms jų elgesį ekonominės krizės metu pirmiausia pradėdamas nuo jų mąstymo, požiūrio į pasikeitusią situaciją. Ekonominė krizė parodė, kad šiandien ypač svarbu pasinaudoti asmenine charizma ir sugebėti efektyviai komunikuoti. O tam, kad sugebėtum efektyviai komunikuoti su žmonėmis, ir reikalingas NLP.
Savo praktikoje daugiausia dirbu su verslininkais ir organizacijomis. Vesdamas mokymus padedu gerinti ne tik savo kaip lyderio savybes, bet ir pardavimo įgūdžius. Juos gerinant svarbiausia įsisąmoninti, kad tavo kalbėjimas turi daryti įtaką kitiems žmonėms. Visiškai nesvarbu, ar kalbi lietuviškai, ar angliškai, ar japoniškai. Svarbiausia, ar tavo kalba yra įtakos kalba. Jei sugebi ja kalbėti, gali paveikti ne tik savo darbuotojus efektyviau dirbti (nors tai irgi labai svarbu). Bet kalbėdamas įtakos kalba gali efektyviau pasiekti ir savo klientą.
Globaliame pasaulyje susiduriame ne tik su bendrais ekonominiais iššūkiais, bet ir su itin konkurencinga aplinka. Joje labai svarbu išsiskirti, rasti unikalų bruožą, kuris tave padėtų atskirti nuo minios kitų. Todėl kalba, kuria kreipiesi į savo darbuotoją ar vartotoją, tampa ypač svarbi. Būtent apie tai ir kalbėsiu Kaune rengiamame forume: kokie tie esminiai raktažodžiai, kuriuos turi žinoti, kad efektyviai paveiktum kitą žmogų, kokia įtikinančios kalbos paslaptis ir apskritai – kaip reikia kalbėti, kad patrauktum kito asmens širdį ir pinigus.
Kokių iššūkių NLP sukėlė sparti technologijų kaita?
Nesakyčiau, kad besikeičiančios technologijos šiai metodikai sukėlė kokių nors didelių iššūkių. Akivaizdu, kad geriausias komunikacijos būdas buvo ir yra asmeninė komunikacija. Bet jei nori gebėti komunikuoti elektroniniu paštu ar socialinėje medijoje, tam yra daugybė NLP įrankių, padedančių tai daryti efektyviau.
Vienintelis iššūkis, kurį pastebiu, yra tai, kad dabar vis daugiau žmonių gali konkuruoti NLP scenoje. Dėl to vis sunkiau ieškantiems kokybės. Žmonėms tampa vis svarbiau mokėti atsirinkti, kas yra kas. Nes kuo labiau dalykas tampa populiaresnis, masiškesnis, tuo žemiau gali kristi jo kokybės standartai.
Kaip manote, ar iš tiesų vis tobulėjančios technologijos visais atvejais tik palengvina mūsų komunikaciją?
– Ši tendencija turi dvi puses. Viena vertus, technologijos tikrai palengvina mūsų komunikaciją. Šiais laikais tapo gerokai paprasčiau palaikyti trumpus pokalbius su žmonėmis, perduoti jiems nesudėtingą žinutę.
Kita vertus, technologijos kartais apriboja perduodamą informaciją. Tai akivaizdu kalbant apie kūno kalbą, balso toną ir daugybę kitų svarbių niuansų. Virtualioje erdvėje mes kuriame savo asmenybes, savo prekės ženklus. Bet visa tai gali labai skirtis nuo to, kokie esame iš tiesų jau ne virtualiame pasaulyje. Todėl svarbu suvokti tą skirtumą ir kuo labiau jį sumažinti. Save ar savo prekės ženklą elektroninėmis priemonėmis turime stengtis pristatyti taip pat, kaip ir asmeniškai.
