Iš turizmo rinkos iškritusių Egipto ir Tuniso vietas pasiruošę užimti Pietų Europos šalių kurortai.
Užsitęsus neramumams Egipte ir Tunise, pasauliui teko paskubomis perbraižyti turizmo žemėlapį. Lietuviams tai nieko gero nežada, nes šiemet poilsis šiltuose užjūrio kraštuose gali atsieiti brangiau nei pernai.
Šių metų pradžia viso pasaulio kelionių organizatoriams prilygo katastrofai. Sausį prasidėję neramumai Tunise lyg virusas persimetė į pigių atostogų rojų – Egiptą. Nors demonstracijos ir riaušės kurortų nepasiekė, turizmo bendrovėms teko paklusti savo šalių vyriausybių spaudimui nebeorganizuoti naujų kelionių ir kuo greičiau parvežti turistus namo.
Du didžiausi Lietuvos kelionių organizatoriai taip pat buvo priversti atšaukti visas keliones vasarį. Niūrūs bendrovių „Novaturas“ ir „Tez Tour“ vadovų veidai bene geriausiai atskleidė, ką iš tiesų reiškia atsisakyti keturis kartus per savaitę suplanuotų skrydžių į Egiptą, kur žiemą poilsiauja didžioji dalis turistų iš Lietuvos. „Novaturo“ generalinis direktorius Linas Aldonis pripažino, kad Egiptas yra ne tik Lietuvos, bet ir visų Europos kelionių organizatorių duona. Ir ne veltui. Senojo žemyno gyventojai į Kleopatros gimtinę buvo skraidinami visus metus be jokios pertraukos.
Vasario viduryje atsirado vilties, kad ši duona bus prieinama jau kovo mėnesį. Abu kelionių operatoriai paskelbė atnaujinantys skrydžius į Raudonosios jūros kurortus nuo kovo 5 d. Kol kas planuota skraidyti tik dukart vietoj penkių per savaitę. Lietuvos verslas nusprendė nelaukti, kol valdžią iš kariškių perims demokratiškai išrinkti tautos atstovai – viliamasi, kad kova dėl valdžios neįplieks naujo neramumų laužo, o jau balandį lėktuvai iš Lietuvos kils įprastu grafiku. Tačiau ar Gizos slėnio piramidžių vaizdais taip lengvai pavyks vėl suvilioti ir užsienio turistus, parodys laikas. Gali būti, kad atsargūs užsieniečiai dairysis saugesnio poilsio kitose šalyse.
Ispanijos ir Turkijos triumfas
Posakis „Gera vieta tuščia nebūna“ jau yra tapęs viena rinkos ekonomikos taisyklių. Per porą vasario savaičių Egiptą paliko milijonas turistų, o iš viso per metus jį aplanko apie 12–15 mln. užsieniečių. Tad jeigu šioje arabų šalyje demokratinės santvarkos ir stabilumo paieškos užtruks, panaši minia turėtų pasklisti po kitų šalių kurortus.
Pirmuosius Egipto atstumtus turistus priglaudė Kanarų salos. Čia jau plūsta prancūzai, britai, italai, skandinavai ir olandai. Vien tik vasario mėnesį Kanarų salos sulaukė penktadaliu daugiau turistų nei pernai tuo pat metu. Ispanijai priklausančios salos netoli Afrikos krantų iš karto pranešė, kad viešbučiai pasirūpins 300 tūkst. papildomų nakvynės vietų. Tačiau „ne už bet kokią kainą“. Ispanams, kurie pirmieji nusičiupo prarastą Egipto kozirį, net nereikės pasistengti plačiau reklamuojant „saugaus ir kokybiško poilsio“ paslaugas. Viešbučiai jau kilstelėjo įkainius maždaug dešimtadaliu. Jeigu į turizmo rinką negrįš pagrindinis konkurentas, vasarą ir rudeniop kainos gali dar labiau pakilti.
Iki balandžio pabaigos Kanarų salos ketina priimti 4,5 mln. poilsiautojų – 1 mln. daugiau nei pernai. Daugiau turistų čia lankysis ir iš Lietuvos. Tenerifė buvo bene dažniausiai minima mūsų šalies kelionių organizatorių, suskubusių ieškoti alternatyvų kovo ir balandžio mėnesiams. Šilumos ir saulės pasiilgusių tautiečių neišgąsdino, kad ši alternatyva yra kone dukart brangesnė už poilsį Egipte – pirmoje vasario pusėje lėktuvuose jau nebuvo tuščių vietų kelionėms iki kovo vidurio.
Tikrąja alternatyva Egiptui ir pagal kainą, ir pagal paslaugų kokybę taps Turkija. Tiesa, turkai taip pat nepraleis progos užsidirbti daugiau. Vos tik viešbučiuose ėmė daugėti rezervuojamų vietų, ėmė kilti ir paslaugų kainos. „Mes savo kainų dar nepakoregavome, nes buvome iš anksto sudarę kontraktus. Tačiau laisvų vietų viešbučiuose sparčiai mažėja. Ypač Turkijoje. Geriausi Turkijos viešbučiai nebepriima rezervacijų, nes vasarai užsakyti jau visi kambariai. Manome, kad vasarą poilsis populiariausiuose užsienio kurortuose gali brangti apie 5–10 proc. Bijau, kad šiemet nebebus toks palankus kaip anksčiau kainos ir kokybės santykis“, – apie galimas didesnes išlaidas įspėjo „Novaturo“ rinkodaros vadovas Tomas Mikalonis.
„Tez Tour“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė tikino, kad bendrovė neketina keisti kainų politikos, tačiau nesiryžo prognozuoti, ar ateityje užsienio kurortų viešbučiai nepradės brangintis.
Mūsų tautiečiams, nespėjusiems žiemą pasilepinti pigesniu poilsiu Egipte, tokią galimybę vasarą veikiausiai suteiks ir Bulgarijoje. Vien per sausį atostogas prie Juodosios jūros pasirinko 6 kartus daugiau „Novaturo“ klientų nei pernai.
Abu Lietuvos kelionių organizatoriai naujų krypčių neieškojo, o beveik mėnesiu paankstino atostogų Tenerifėje, Turkijoje ir Bulgarijoje pradžią. Šias šalis pasirinko daugiausia lietuvių, kurie buvo priversti atsisakyti kelionės į Egiptą. Tiesa, nuo rudens „Novaturas“ siūlo naują atostogų maršrutą Šiaurės Afrikoje – Maroką.
Į Tunisą – gal tik rudeniop
Dar viena valstybė, pretenduojanti atsiriekti didesnę dalį turizmo pyrago, yra Graikija, o ypač jos salos. Graikai ėmė džiaugtis padidėjusiu turistų skaičiumi jau tuomet, kai Egiptas dar turėjo vilčių neprarasti žiemos turizmo lyderio titulo. Per paskutines sausio dienas dauguma Atėnų viešbučių užimtumas padidėjo iki 70–80 proc., nors paprastai tokiu laiku būdavo užimta apie pusę kambarių. Beje, Graikija gana skaudžiai pajuto, kokie gali būti protestuotojų sukeltų neramumų padariniai. Kai pernai gegužę Atėnuose kilo riaušės ir žuvo keli žmonės, turistai suskubo atsisakyti atostogų Graikijoje, net ir jos salose. Vien Rode buvo rezervuota 20 proc. kambarių mažiau nei įprastai. Šiemet padėtis kardinaliai priešinga – poilsį Graikijos salose pasirinko nemažai Egipto neišvydusių turistų, taip pat ir lietuvių.
Daugiau poilsiautojų jau nuo pavasario tikisi sulaukti ir Pietų Italija, Sicilija, taip pat Portugalija. Tačiau su nerimu turizmo sezono įkarščio laukia Egipto kaimynės ir kitos Artimųjų Rytų šalys – ten užsieniečių srautai tirpsta. Mat iki šiol itin daug turistų vykdavo ne tik į Egiptą, bet ir kartu į Jordaniją, Siriją.
Nuo šių metų sausio globaliame turizmo žemėlapyje nebeliko ir Tuniso. Kai sausio viduryje Tunise po didžiulių protestų iš posto buvo išverstas 23 metus šalį valdęs prezidentas Zine’as El Abidine’as Ben Ali, šalyje iki šiol tebegalioja komendanto valanda.
Daugelis turizmo bendrovių, taip pat ir „Novaturas“, keliones į Tunisą atidėjo iki rudens. Pernai pavasarį ir rudenį Tunise ilsėjosi apie 2 tūkst. mūsų tautiečių. O „Tez Tour“ į šią šalį turistų jau nebeskraidins. „Mūsų veiklos patirtis atskleidė, kad lietuviams Tunisas – „vienkartinė“ šalis. Dėl neišplėtotos turizmo infrastruktūros, prastoko aptarnavimo, netinkamo kokybės ir kainos santykio Lietuvos poilsiautojai nelinkę antrą kartą ilsėtis šioje šalyje“, – priežastis žurnalui IQ vardijo „Tez Tour“ atstovė I. Aukštuolytė.
Demokratijos paieškos gali užtrukti
Lietuvos kelionių organizatoriai Egipto visiškai neišbraukė iš šiųmečių katalogų – kelionės toliau parduodamos, nors jų paklausa sumažėjo kelis kartus. Lietuvos kelionių organizatoriai suskubo paskelbti atnaujinantys keliones iš karto po to, kai Užsienio reikalų ministerija vasario 15 d. sušvelnino poziciją, nors vis dar rekomenduoja susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į šią šalį. Diplomatai nepataria lankytis Kaire, Aleksandrijoje ir kituose didžiuosiuose Egipto miestuose.
Tačiau verslui už diplomatų nuomonę kur kas svarbesnis kitų rinkos dalyvių elgesys – lietuvių operatoriai vėl ėmė reklamuoti kelionę į Egiptą, kai skrydžius atnaujino pirmieji Europos kelionių organizatoriai. Esą buvo atsižvelgta ir į poilsiautojų norus – daugelis bendrovių klientų neatsisakė jau įsigytų kelionių į šią šalį. Vis dėlto dauguma didžiųjų bendrovių vis dar tebėra atšaukusios visas keliones į Egiptą iki kovo pabaigos.
Be to, patys egiptiečiai suinteresuoti kaip įmanoma greičiau susigrąžinti turistus. „Jie puikiai suvokia situaciją, kad turizmas – viena pagrindinių valstybės ekonomikos sričių. Tad, jei pasitikėjimas Egiptu šiuo metu ir susvyravo, tai šalies įvaizdžio gerinimo pirmiausia imsis pati valstybė“, – vylėsi I. Aukštuolytė.
Skrydžius atnaujinusios Lietuvos kelionių bendrovės ketina atidžiai stebėti padėtį Egipte ir yra pasiryžusios operatyviai reaguoti į bet kokius situacijos pasikeitimus šioje šalyje.
Kiek laiko prireiks Egiptui susigrąžinti turistų traukos centro vardą, lems tolesni politiniai įvykiai. Užsienio specialistai prognozuoja, kad tam gali prireikti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Verslas, prisimindamas neseną praeitį, tikisi, kad Egiptas netrukus vėl atgaus pasitikėjimą turistų akyse. Mat kai 1997 metais prie senovės šventyklų Luksore buvo sušaudyti 58 turistai ir 4 egiptiečiai, turizmo apimtys staiga smuko, tačiau gana greitai sugrįžo į ankstesnį lygį ir toliau augo. Tas pats scenarijus kartojosi ir po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykių. Vis dėlto ši šalis pirmą kartą laikys išbandymo demokratija egzaminą, ir klausimas, kiek laiko reikės tam egzaminui pasirengti, yra itin aktualus.
Nuostoliai primins Islandijos ugnikalnį
O kol kas pasaulio turizmo industrija skaičiuoja nuostolius, patirtus dėl užsivėrusių Egipto ir Tuniso sienų. Labiausiai nukentėjo šių Šiaurės Afrikos valstybių turizmo sektorius. Tačiau kuo ilgiau tęsis neapibrėžta padėtis, tuo labiau didės ir kelionių organizatorių nuostoliai.
Lietuvos operatoriai visą patirtą žalą, skaičiuojamą šimtais tūkstančių, ketina įvertinti tada, kai paaiškės, kiek ilgai teks pamiršti Egipto kurortus. „Tez Tour“ atstovai pripažįsta, kad nuostoliai bus dideli – vien turistų grąžinimas iš Hurgados ir Šarm el Šeicho kurortų pridarė apie 0,5 mln. litų nuostolių. Vilčių, kad Egipto krizės pridaryti nuostoliai nebus tokie skausmingi, teikia aktyvesnis nei bet kada domėjimasis Turkijos kurortais.
Estijos bendrovės „Novatours“ vykdomasis direktorius Andree Uustalas pareiškė, kad dėl neramumų Egipte turizmo sektorius patirs tokių pat didelių nuostolių, kokių patyrė pernai išsiveržus Islandijos ugnikalniui. Jis akcentavo, kad net apie pusę klientų, užsisakiusių keliones į Egiptą, nepanoro pasirinkti kitos šalies kurortų ir susigrąžino pinigus. Dėl to bendrovė patyrė 200 tūkst. eurų nuostolių.
Lietuvos bendrovės tikina, kad klientų, susigrąžinusių pinigus, buvo vos keliasdešimt. Pavyzdžiui, iš 600 „Tez Tour“ klientų dauguma pasirinko alternatyvias keliones į Turkiją ir Tenerifę. Likusieji nusprendė atidėti atostogas vėlesniam laikui, kai vėl bus galima keliauti į Egiptą. Vasarį poilsio planus turėjo keisti ir 1 500 „Novaturo“ klientų. Vien pernai jų šioje Afrikos valstybėje apsilankė per 16 tūkstančių.
„Tez Tour“ tikisi, kad Egipto krizės padarytą žalą pavyks kompensuoti per vasaros sezoną, o praeitais metais dėl ugnikalnio išsiveržimo patirtus nuostolius pavyko padengti iki metų pabaigos. Tiesa, tai pavyko pasiekti ir ne be konkurentų pagalbos – kai rugsėjį veiklą nutraukė kelionių organizatorius „Star Holidays“, poilsis užsienyje iš karto pabrango.
Didžiosios Britanijos kelionių operatorius „Thomas Cook’s“ pranešė, kad dėl atidėtų kelionių į Egiptą ir Tunisą įmonės nuostoliai gali siekti 20 mln. svarų sterlingų (80 mln. litų). Kasmet šis kelionių organizatorius parduoda apie milijoną kelialapių į Egiptą ir 600 tūkst. į Tunisą. „Thomas Cook’s“ vadovai tikisi, kad nuostolius pavyks sumažinti įkalbėjus keliautojus rinktis kitus maršrutus.
Didžiausias Europos kelionių organizatorius „TUI Travel“ dėl neramumų abiejose Šiaurės Afrikos valstybėse skaičiuoja patirsiantis apie 30 mln. svarų sterlingų (120 mln. litų). Jeigu skrydžiai nebus atnaujinti visą vasarą, nuo pelno teks nurėžti dar 20 mln. svarų sterlingų (80 mln. litų).
Pinigus praranda net ir tos įmonės, kurios neorganizuoja kelionių į Egiptą, ir tie žmonės, kurie neplanavo ir neplanuoja ten vykti. Mat dėl neramumų ėmė kilti naftos kainos. Nors Egiptas išgauna nedaug juodojo aukso, šalis valdo Sueco kanalą, kuris yra vienas pagrindinių naftos tiekimo kelių. Naftos kainas kaitina ir pačių naftos eksportuotojų komentarai – Venesuela pasvarstė, kad jeigu bus uždarytas Sueco kanalas, nafta gali brangti iki 200 JAV dolerių (508 litai) už barelį. Tiesa, vėliau Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) ir Tarptautinė energetikos agentūra unisonu pareiškė, kad net ir uždarius kanalą būtų atrasta alternatyvių maršrutų.
Paskui naftos kainas ėmė brangti ir degalai, o kai kurios didžiosios pasaulio skrydžių bendrovės padidino vadinamąjį degalų mokestį. Taigi akivaizdu, kad krizė Šiaurės Afrikoje dar labiau įsuko globalų kainų kilimo ratą, kurio pagreitį jaus ne tik išvarytieji iš Egipto rojaus.
