„Geriausias galimas susitarimas“, – taip suderėtą 960 mlrd. eurų dydžio 2014–2020 m. ES biudžetą po bemaž 36 bemiegių valandų vadino Bendrijos lyderiai. Jie ragino Europos Parlamentą (EP) elgtis atsakingai ir biudžetą patvirtinti. Ar šis tai padarys – nežinia.
Europos Komisija (EK) siūlė 1,025 trln. eurų dydžio 2014–2020 m. biudžetą. Vėliau jis buvo sumažintas iki 973 mlrd. eurų, o galiausiai iki 960 mlrd. eurų.
Numatytas apkarpymas turės įtakos transporto, energetikos ir telekomunikacijų projektams. Jiems finansavimas sumažintas nuo 40 mlrd. iki 29 mlrd. eurų. Lėšos ES pareigūnų darbo užmokesčiui ir įvairiems priedams nurėžtos 1 mlrd. eurų. Tačiau suma kaimo vietovėms buvo padidinta 7,5 mlrd. eurų siekiant patenkinti Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos reikalavimus.
Pirmą kartą mažėjo
„Turime subalansuotą ir į augimą orientuotą biudžetą likusiai dešimtmečio daliai“, – po dvi dienas Briuselyje trukusių derybų, kuriose kiekvienos valstybės lyderis norėjo išplėšti savitą pergalę, kalbėjo ES Tarybos vadovas Hermanas Van Rompuy.
Jis pabrėžė, kad tai – pirmas kartas, kai daugiametis ES biudžetas mažesnis nei ankstesnį periodą. 2014–2020 m. finansavimas, palyginti su 2007–2013 m. skirtomis lėšomis, 3,5 proc. mažesnis.
„Šis biudžetas – saikingas. Mes negalėjome ignoruoti ekonominių sunkumų valstybėse narėse ir jose vykstančios konsolidacijos. Tad biudžetas privalėjo būti taupesnis“, – kalbėjo ES Tarybos vadovas.
Jam pritarė EK vadovas José Manuelis Barroso: „EK būtų labiau patikęs susitarimas, artimesnis pirminiam siūlymui. Tačiau politiniu atžvilgiu šis susitarimas yra geriausias, koks galėjo būti pasiektas vienbalsiai.“
Lietuva gaus daugiau
Nors bendras ES biudžetas buvo apkarpytas, Lietuva 2014–2020 m. išsiderėjo 44,5 mlrd. litų. Tai – 4 mlrd. litų daugiau nei 2007–2013 m.
„Įvertinant, kaip mažėjo visas ES biudžetas ir sunkumus, su kuriais susiduria Europa, tai – geriausias rezultatas, kokio galėjo tikėtis Lietuva. Daugiau nei 44 mlrd. litų septyneriems metams – tikrai didelė injekcija Lietuvos ekonomikai“, – išplatintame pranešime teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lietuvai numatyta daugiau nei 25 mlrd. litų, arba 1 mlrd. litų daugiau nei 2007–2013 m., struktūrinės paramos. Parama žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir tiesioginėms išmokoms sudarys 17,2 mlrd. litų. Tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams didės 70 proc. ir iki 2020 m. pasieks 676 litus už hektarą.
Be to, nebus apriboti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo finansavimo terminai. IAE uždaryti numatyta 1,5 mlrd. litų. Taip pat 1,03 mlrd. litų nepanaudotų lėšų perkeliama iš dabartinės finansinės perspektyvos.
EP nori daugiau išlaidų
ES lyderių suderėtą biudžetą dar turi patvirtinti EP. Tačiau šis pirmą kartą turi teisę vetuoti Europos Vadovų Tarybos patvirtintą projektą.
Jungtiniame pagrindinių politinių grupių pranešime, išplatintame pasibaigus deryboms, buvo teigiama, kad tokiam biudžetui jos pritarti negali. EP vadovas ir socialdemokratų frakcijos lyderis Martinas Schulzas teigė, kad siekis apkarpyti finansavimą – nepriimtinas. Tačiau situaciją bandė taisyti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ji tikino kalbėjusi su EP partijomis ir žadėjo, kad šios nepateiks staigmenos.
Tiesa, ES lyderių susitarime tėra numatyti pagrindiniai skaičiai ir didieji prioritetai. Kai dokumentą patvirtis EP, šis dar turės virsti į maždaug 70 dokumentų. Dėl jų vėl derėsis ministrai ir EP. Jeigu EP nesispyrios ir neatsiras kitų kliūčių, galutinis balsavimas turėtų įvykti balandį ar gegužę.
Skirtingos nuomonės – tradicija
Svarstydamos ES biudžetą už taupymą įprastai pasisako šalys, kurių įnašai į jį didžiausi, o už didesnes išlaidas – valstybės, gaunančios daugiausia paramos. Panaši situacija susiklostė iš šįkart.
Už griežtą taupymą pasisakė Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas, kurio derybines pozicijas kiek sustiprino žadamas referendumas dėl šalies narystės ES. Neviršyti 1 trln. eurų ribos spaudė ir Vokietijos kanclerė A. Merkel.
Jiems turėjo nusileisti Prancūzijos prezidentas François Hollande’as, nors anksčiau atkakliai tvirtino, kad taupus biudžetas nepaskatins ekonomikos atsigavimo. F. Hollande’ui teko pripažinti, kad pasiektas geriausias galimas susitarimas.
