Vertybės už litą
Lietuviams pinigus kadaise atstojęs daugiau nei 100 gramų
sidabro lydinys – tik už litą, tiek pat kainuoja vėlesniais amžiais jį pakeitusi
moneta ar Pirmojo pasaulinio karo laikus menanti fotografija. Muziejininkai
perspėja: litas už istorinę vertybę – ne pokštas, o realybė.
Šalies muziejams nurodyta tik tokia suma įvertinti iki
1993-iųjų įsigytus eksponatus.
Po lito įvedimo pirktų vertybių kainą muziejai privalo
suskaičiuoti iki gegužės. Tokius dar praėjusiais metais gautus Finansų
ministerijos nurodymus muziejininkai vadina nerealiais ir baiminasi, kad juos
įvykdę taps nusikaltėlių taikiniu.
„Jei vagystė, niekas nekels baudžiamosios bylos ir negaiš laiko
ieškant eksponato, įvertinto tik vienu litu. O kaip bus apskaičiuojama žala, jei
muziejaus fondus užlietų vanduo ar kokia kita stichinė nelaimė įvyktų?“ –
ministerijos reikalavimų pagrįstumu abejoja Panevėžio kraštotyros muziejaus
vyriausioji fondų saugotoja Sandra Libikienė.
Muziejininkams skauda širdį
Panevėžio kraštotyros muziejuje saugoma daugiau nei 90 tūkst.
eksponatų. Kiek įsigytųjų po 1993-iųjų, muziejininkai dar skaičiuoja. Tačiau,
pasak S.Libikienės, tokių nebus labai daug – nedidelis, iš Savivaldybės biudžeto
išlaikomas muziejus Lietuvai atgavus nepriklausomybę tik keletą metų galėjo sau
leisti pirkti eksponatus. Didžiąją dalį muziejuje saugomų istorinių vertybių bus
įkainotos tik po litą.
„Prieš šešerius ir daugiau metų eksponatų per metus
nupirkdavome už 2–3 tūkst. litų. Dabar jau kokie penkeri metai, kai įstengiame
tam skirti tik 400–500 Lt. Gerai, kad žmonės kai ką padovanoja. Vertingesnių
daiktų savininkai sutinka palaukti, kol sutaupysime, nors tokius įpirkti gali
tik didieji šalies muziejai, o mes gyvename iš to, ką Savivaldybė duoda, ir
paaukotų 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio“, – pasakojo S.Libikienė.
Jai su kolegomis teks po litą įvertinti Kraštotyros muziejaus
įkūrėjos, vienos garsiausių XIX a. pab.–XX a. pirmosios pusės Panevėžyje Moigių
šeimos relikvijas – sidabrinę segę, servizus. Simboline suma bus įvertintos
Pirmojo pasaulinio karo laikų Panevėžio fotografijos, vertos mažiausiai po 80
Lt. Panevėžio pasididžiavimas, žymaus panevėžiečio botaniko Valerijono
Straševičiaus prieš Antrąjį pasaulinį karą surinkta 5000 drugelių kolekcija,
remiantis Finansų ministerijos nurodymais, bus įkainota tik 5000 Lt, nors,
S.Libikienės teigimu, verta bent dešimt kartų daugiau.
„Skauda širdį, kai vertingus eksponatus reikia litu įvertinti,
ir darosi juokinga tokią pat kainą nurodant ties tiek nevertais“ – pripažįsta
muziejininkė.
Ministerija paskubėjo
Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas
tvirtina neįžvelgiantis biurokratų reikalavimų prasmės.
„Yra toks baisus europinis įstatymas, kurį mūsiškiai perdarė ir
nuo sausio 1-osios visas valstybės turtas privalo būti įvertintas pinigine
išraiška. Bet ta apskaita, kokią muziejai turi atlikti, tėra formali,
neatspindinti tikrosios padėties“, – mano direktorius.
Pasak jo, vieni muziejai vis dar delsia vykdyti ministerijos
nurodymus, kiti jau suskubo savo fonduose saugomas vertybes įvertinti formaliai
– po litą. A.Astramskas abejoja, ar paskubėjusieji nesigailės atsitikus
nelaimei.
To paties baiminasi ir Savivaldybių muziejų bendrijos
pirmininkė Audronė Jakunskienė.
„Kas ieškos pavogto litu įvertinto kad ir sidabro lydinio, nors
realiai toks kainuotų ir kelis tūkstančius?“ – abejoja pirmininkė.
Kol muziejiniai eksponatai dar nenuvertinti, ištikus nelaimei
padarytą žalą skaičiuoja tam sudaryta komisija. Muziejininkai baiminasi, kad
vertybes įkainojus litu tokių komisijų nuomonė nieko nebereikštų.
A.Jakunskienės teigimu, Finansų ministerija, pareikalavusi
eksponatų apskaitos, pernelyg paskubėjo.
„Iš pradžių buvo kalbėta, kad iki 2009-ųjų pabaigos fondai turi
būti įkainoti, dabar atidėta lyg ir iki 2010 m. galo. Kultūros ministerija dar
tik kuria metodiką, kaip nustatyti tikrą eksponatų vertę. Alytaus kraštotyros
muziejus turi apie 70 tūkst. eksponatų. Įvertinti, kiek kiekvienas jų kainuoja,
prireiktų ne metų ir ne dvejų“, – įsitikinusi A.Jakunskienė.
Susiskaičiuoja turtus
Muziejininkų nuogąstavimų Kultūros ministerija neklauso ir
kaltina be reikalo keliant triukšmą.
„Priimtus teisės aktus reikia vykdyti. Negali taip būti, kad
noriu vykdau, noriu – ne. Finansų ministerijos nurodymas įvertinti eksponatus
metams buvo atidėtas dėl muziejininkų argumentų, bet per tą laiką jie vis tiek
nieko nepadarė. Daugiausia triukšmo kelia didieji muziejai, o mažieji,
pavyzdžiui, Tauragės, turintis 8000 eksponatų, jau spėjo juos visus įkainoti“, –
pareiškė Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus
vyriausiasis specialistas Romanas Senapėdis.
Pasak jo, įkainoti istorines vertybes reikalaujama remiantis
Europos Sąjungos direktyva.
„Valstybė turi žinoti, kiek kokio turto turi“, – aiškino
R.Senapėdis.
Plačiau skaitykite 2010 m. balandžio 7 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. Nuvertino. Pagal Finansų ministerijos
nurodymus daugiau nei 100 gramų sveriančius lydinius muziejininkai priversti
įkainoti po vieną litą, nors tikroji jų vertė siekia iki kelių tūkstančių
litų.
