Aktyvistai nepasirodė
Prieš du dešimtmečius aukso raidėmis į Lietuvos istoriją įrašyto Baltijos kelio žmonės dar nepamiršo, nors tuometės euforijos nebeliko. Trijų Baltijos šalių akcijos jubiliejus minėtas ir žemėje, ir danguje: istorinį kelią pakartojo bėgikai, ratuotais žirgais iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos į Siguldą suvažiavę baikeriai, Baltijos keliu nuo Vilniaus iki Talino skridę aviatoriai.
Tačiau iš Talino per Latviją į Panevėžį Baltijos šalių asamblėjos atvežtą deglą pasitikę patriotiškai nusiteikę panevėžiečiai gūžčiojo pečiais – pagerbti ugnies atėjo tik saujelė prieš dvidešimtį metų vykusios akcijos organizatorių. Asamblėjos padėkų už išskirtinius nuopelnus Baltijos keliui neatvyko atsiimti nė vienas iš 15 pagerbtų tuomečių aktyvistų.
„Baltijos kelyje buvo verta stovėti. Tą dieną prisiminus širdį suspaudžia ir ašara išrieda. Bet matyti, kad išretėjo gretos, keista, kad net akcijos organizatoriai neatėjo į renginį. Gal nežinojo?“ – bernatoniškė Marytė Pazikienė ir panevėžietė Marija Dambrauskaitė ieškojo pateisinimo deglo sutikimo ceremonijoje nedalyvavusiems tuomečiams sąjūdiečiams.
Euforiją slopino
vargetos
Deglą į Panevėžį atvežęs Baltijos šalių asamblėjos prezidentas Mantas Adomėnas, lydimas Estijos, Latvijos bei Lietuvos parlamentarų, kvietė žmones širdyse atnaujinti įžadus, duotus prieš dvidešimtmetį.
„Dabar, kai aplink Lietuvą ir visas Baltijos šalis kaupiasi ekonominės ir geopolitinės grėsmės, sudaromi sandoriai, keliantys pavojų mūsų energetiniam saugumui, reikia ypatingos vienybės. Ypač svarbu iš naujo eiti Baltijos keliu ir saugoti vienybės ugnį“, – teigė M.Adomėnas.
Kol skambant patriotinėms dainoms Panevėžio miesto ir rajono bei Kupiškių merai nuo deglo žiebėsi ugnį vakare tuo pačiu metu laužams įkurti, o susirinkusieji prisiminę dviejų dešimčių metų įvykius braukė susijaudinimo ašaras, skambančiais butelių maišais nešini vargetos maldavo sušelpti pinigų.
Renginyje išmaldos prašiusi moteris tikino negerianti nė lašo, nors veidas bylojo, kad alkoholis ne taip jau ir retai ragaujamas. Paklausta, ką žino apie Baltijos kelią, vargeta gūžtelėjo pečiais ir pareiškė apie tokį negirdėjusi.
Prieš baikerius kėlė
skrybėles
Baltijos kelią panevėžiečiams priminė savaitgalį per miestą riaumojančiais motociklais pralėkusi kelių šimtų baikerių kolona. Prie „Via Baltica“ magistralės įsikūrusios Piniavos gyventojai kone valandą pakelėje lūkuriavo į Siguldą keliaujančių motociklininkų.
Pasveikinti Baltijos kelią pakartojančių baikerių prie magistralės susirinko šeimos su vaikais, vyresnio amžiaus žmonės, pensininkai. Atskubėjo netgi iš gretimo alaus baro išvirtę vyrai su bokalais.
Piniavoje vasarojantis panevėžietis 93 metų Stasys Skrodenis griausmingai pravažiuojančius baikerius sveikino nukeldamas skrybėlę.
Senolis tvirtino, kad ir dabar stotų į Baltijos kelią su tokiu pačiu entuziazmu kaip ir prieš 20 metų.
„Negerai, kad dabar ne vienam materialinė gerovė pasidarė svarbesnė už tėvynę“, – mano S.Skrodenis.
Pasak Panevėžio „Iron X“ baikerių klubo prezidento Laisvio, idėja paminėti Baltijos kelio jubiliejų gimė Estijos baikeriams dar prieš porą metų.
„Pusantrų metų derinome detales. Važiuojame, nes esame entuziastai, nes mums svarbus Baltijos kelias. Gal klystu, bet man atrodo, kad su šituo jubiliejumi bus tas pats, kaip ir su kitais valstybiniais renginiais – išleisti milijonai, o kam – neaišku. Jei ne pačių žmonių entuziazmas ir patriotizmas, Baltijos kelio 20-metis būtų gerokai nykesnis“, – mano Laisvis.
Sigulda savaitgalį tapo trijų Baltijos šalių baikerių meka. Skaičiuojama, kad vien iš Lietuvos į Latviją nuskriejo apie 1000 motociklininkų, taip pažymėjusių Lietuvai svarbią istorinę datą.
Aviatoriai liko
patriotais
Tik iš entuziazmo Baltijos kelio jubiliejų minėjo ir Panevėžio aviatoriai. Nors Vyriausybė įpareigojo Panevėžio aeroklubą prisidėti prie Baltijos kelio renginių, tačiau lėšų tam nebuvo skirta.
„Jaučiame pareigą įprasminti šventę, nors tam pinigų ir negavome. Likome tokie patys patriotai, kokie buvome ir prieš 20 metų“, – teigė aeroklubo viršininkas Bronius Zaronskis.
Prieš du dešimtmečius lakūnai kilo ir virš gyvosios grandinės skraidino akcijos organizatorius, apie trijų Baltijos valstybių istorinį įvykį pasauliui pranešinėjusius žurnalistus. Maskvos įsakymo, uždraudusio oro skrydžius, nepaisę pilotai suvokė, kad Baltijos kelio dieną pakilimas į orą gali būti paskutinis jų gyvenime.
Kad peržengusiems ribas pasigailėjimo gali nebūti, sovietai jau buvo pademonstravę Azerbaidžane – tautos siekį savo valią įrodyti per Liaudies fronto akciją bandyta slopinti kulkosvaidžiais suvarpant lėktuvus aerodromuose.
„Tuomet bijojome, kad tas nepasikartotų ir Lietuvoje, bet rizikavome. Vis tiek į orą pakilo trys lėktuvai“, – prisimena B.Zaronskis.
Suvežė glėbius gėlių
Baltijos kelio skrydį pilotai pakartojo po dvidešimties metų. Iš Vilniaus vakar pakilę lakūnai dėl netinkamų oro sąlygų buvo priversti leistis Molėtuose. Panevėžį pilotai pasiekė valanda vėliau, nei buvo planuota. Prie vilniečių prisijungus panevėžiečiams į Taliną išskrido septyni orlaiviai.
Jų pilotams rūpesčių kėlė ne tik subjuręs oras, bet ir milžiniškos krūvos ryškiaspalvių gėlių. Nuo pat ankstyvo ryto į Panevėžio aeroklubą suko panevėžiečių, kupiškiečių, pasvaliečių automobiliai su pilnomis bagažinėmis žiedų. Kaip ir prieš 20 metų gėlės buvo išbarstytos iš lėktuvų, skrendančių virš Baltijos kelio.
„Nesitikėjome, kad žmonės atneš tiek gėlių. Man didžiulė garbė atlikti šį skrydį, primenantį tai, ką Lietuva išgyveno prieš 20 metų“, – teigė majoras Robertas Mažylis. Jo pilotuojamu lėktuvu An-2 skridusiems aštuoniems žurnalistams teko gerokai susispausti: orlaivis buvo grūste prigrūstas į dėžes suguldytų rožių, žmonių suvežtų astrų, zinijų, saulainių, gvazdikėlių bei kitų rudeninių ryškiaspalvių žiedų.
Iš Pasvalio rajono Šimonių kaimo dviem automobiliais, prikimštais gėlių, atvažiavusios Daiva ir Gražina Sakalauskienės pasakojo žiedus rinkusios su karučiais važinėdamos po kaimynų kiemus.
Anot jų, nė vienas šimoniškis neatsisakė praretinti savo gėlynų.
„Pas ką tik bebuvom užsukę, visi prisiminė, kurioje Baltijos kelio vietoje stovėjo prieš 20 metų. Bet tuo, kaip dabar gyvena, labai nesidžiaugia. Baltijos kelias minimas su pačiomis įvairiausiomis nuotaikomis, ne paslaptis, kad yra ir pesimizmo“, – pasakojo moterys.
Iš sodybos Pumpėnuose gėlių priskynusi panevėžietė Jadvyga Stasiūnienė, prisiminusi Baltijos kelią, negalėjo sulaikyti ašarų.
„Labai piktinuosi tais, kurie kalba, kad neverta buvo stovėti Baltijos kelyje. Aš pensininkė, bet man visko užtenka. Baltijos kelio dvidešimtmetis man – didelė šventė“, – tvirtino J.Stasiūnienė.
Plačiau skaitykite 2009 m. rugpjūčio 24 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
T.Kavaliausko nuotr.
Vienijo ugnis. Baltijos kelio jubiliejų mininčias valstybes sujungė iš Talino per Panevėžį į Vilnių atkeliavęs deglas.
