Kiek ilgai dar plis pavojinga infekcija priklauso nuo to, kiek užkrėstų daržovių dar liko sandėliuose.
Escherichia coli (E. coli) bakterijos sukeliamai žarnyno infekcijai pareikalaujant vis naujų aukų, Rusija uždraudė šviežių daržovių importą iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių. Tuo metu kai kurie mokslininkai spėja, kad infekcijos protrūkį greičiausiai sukėlė salotos.
„Mes įvedame importo draudimą, nes situacija yra nevaldoma. Situacija pastaruoju metu blogėja, o šaltinis, iš kurio plinta bakterijos – dar neišaiškintas“, – ketvirtadienį sakė Rusijos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Genadijus Oniščenko.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė teigė, kad, jeigu draudimas į Rusiją įvežti daržoves iš ES šalių užsitęstų, Lietuvoje pirmiausia nukentėtų derlių jau netrukus imsiantys ankstyvųjų kopūstų ir ankstyvųjų bulvių augintojai.
„Šiai dienai aktualiausia produkcija į Rusijos rinką būtų buvusios ankstyvosios bulvės. Rusija buvo uždraudusi importuoti bet kokią augalinę produkciją iš Ispanijos ir Olandijos. Iš Olandijos į Rusiją paprastai importuojama daugiausia bulvių. Be to, dėl rastos karantininės ligos rusai uždraudė importuoti ankstyvąsias bulves iš Egipto. Tai lietuviams toks startas būtų buvęs palankus“, – sakė Z.Cironkienė.
Tačiau paklausta, kiek gali siekti bulvių augintojų nuostoliai, pašnekovė sakė, kad dar neaišku, kokia rinkoje bus bulvių kaina ir jų paklausa, todėl nuostolius skaičiuoti dar anksti.
Bijodamos infekcijos, importo draudimą iš šalių, kuriose plinta infekcija, yra įvedusios ir kitos šalys. Tačiau ES sveikatos ir vartotojų reikalų komisaras Johnas Dalli teigia, kad Europos Komisija (EK) oficialios informacijos apie importo draudimus kol kas neturi.
Tęsis mėnesius?
EK iki šiol oficialiai patvirtino 10 žarnyno infekcijos sukeltų mirčių. Tačiau Europos naujienų agentūros skaičiuoja, kad E. coli jau pareikalavo 17 gyvybių – 16 Vokietijoje ir vienos Švedijoje.
Iš viso pavojinga bakterija, sukeliančia hemolizinį ureminį sindromą (HUS), yra užsikrėtę maždaug 1500 žmonių. Daugiausia jų yra Vokietijoje. Tačiau apie susirgimus pranešama vis iš naujų valstybių: JAV gydomi du užsikrėtę pacientai, kurie lankėsi Hamburge. Vienas atvejis užfiksuotas Čekijoje.
Anksčiau pranešta apie sergančius Austrijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Visi sergantieji arba neseniai lankėsi Vokietijoje, arba ten gyvena.
Vokietijos sveikatos pareigūnai teigia, kad infekcijos protrūkis gali tęstis ne vieną mėnesį, o šaltinis, iš kurio paplito bakterijos, gali taip ir nepaaiškėti. „Sergančiųjų skaičius sumažės, bet aš negaliu pasakyti, kada tai įvyks. Tai gali įvykti po kelių savaičių, gali ir po kelių mėnesių“, – sakė Roberto Kocho instituto prezidentas Reinhardas Burgeris.
Kiek ilgai dar plis infekcija esą priklauso nuo to, ar užkrėstų daržovių dar liko sandėliuose, ir nuo to, ar dar aktyvus jas skleidžiantis šaltinis.
Bando raminti
Rytų Anglijos universiteto sveikatos apsaugos profesorius Paulas Hunteris teigia nenustebęs, kad vokiečių ekspertams ir EK teko pripažinti, kad agurkai čia niekuo dėti.
„Agurkai dažniausiai nebūna susiję su apsinuodijimo protrūkiais. Juos lengva nuvalyti, todėl bakterijoms sunku rasti saugų kampą“, – sakė jis. Tačiau salotos, profesoriaus žodžiais tariant, dažnai sukelia tokias ir panašias infekcijas.
Savo ruožu EK, oficialiai „išteisinusi“ ispaniškus agurkus, mėgina raminti įsiaudrinusią ir panikuojančią Europą. „Pagal naujausią iš Vokietijos gautą informaciją, atrodo, kad protrūkis rimsta. Per paskutines dienas į ligoninę buvo paguldyta mažiau žmonių nei anksčiau“, – tikino J. Dalli.
Tą patį sako ir mūsų šalies Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau Vokietijos ligų kontrolės centras trečiadienį pranešė apie naują susirgimų bangą – buvo nustatyti 365 nauji žarnyno infekcijos atvejai.
J. Dalli tikino, kad šiuo metu intensyviai mėginama išsiaiškinti bakterijų papiltimo šaltinį ir ragino ES valstybes nares, ypatingai Vokietiją, tam skirti kuo daugiau pastangų.
