Laipioti nebegali
Seime sėdinčių politikų kuriami įstatymai kartais prasilenkia su sveika logika. Vieni iš jų atveria kelius pačioms netikėčiausioms išimtims, kuriomis drąsiai naudojasi įtakingi valdžios vyrai, kiti nenumato nė mažiausio nukrypimo į šalį net ir esant išskirtiniams atvejams.
Negailestingų įstatymų auka tapo 48-erių panevėžietė Larisa Voropajeva. Dėl silpnos širdies beveik visiškai darbingumo pastaruoju metu netekusi moteris, auginanti penkiolikmetį sūnų – irgi sunkų ligonį, laukiantį širdies persodinimo operacijos, neturi jokios galimybės be eilės gauti socialinio būsto.
87-a neįgalių asmenų šeimų eilėje esanti panevėžietė, 1996 metais išsituokusi su antruoju vyru, bet gyvenanti jo iki santuokos įgytame bute, sako nebegalinti ten daugiau būti.
Pastogės su sūnumi jai reikia ne tik dėl
to, kad buvęs vyras ragina išsikraustyti, bet ir dėl sveikatos.
Medikai nustatė, kad L.Voropajevai dėl ligos nebegalint vaikščioti reikalinga nuolatinė slauga. Ją slaugyti ir atsisakyti darbo teks 22 metų neįgaliosios dukrai, neakivaizdžiai studijuojančiai universitete. Moteris ateityje galės judėti tik sėdėdama neįgaliojo vežimėlyje. Daug vaikščioti negali ir jos sūnus, pas jį mokytojai ateina į namus.
Eilė – svarbiausia
Pas svetimus žmones registruota, bet iki šiol neturinti kur išsikraustyti iš penktame aukšte esančio buvusio sutuoktinio buto, L.Voropajeva tvirtina, kad jai verkiant reikia gyvenamojo ploto pirmame aukšte. Prieš kurį laiką miesto Savivaldybė, anot pašnekovės, jai siūlė neremontuotą butą J.Janonio gatvėje. Dėl to, kad jame nebuvo sudaryta galimybė registruotis, be to, netvarkyto buto šildymas būtų kainavęs gana brangiai, panevėžietė jo sako atsisakiusi. Į eilę dėl socialinio būsto moteris teigia užsirašiusi prieš penkerius metus.
Kai po kurio laiko vėl pasiteiravo, ar jai Savivaldybė negali pasiūlyti kito būsto, pasak neįgaliosios, paaiškėjo, kad iš eilės yra išbraukta.
„Kai paklausiau kodėl, man buvo atsakyta: manyta, kad pagerinau gyvenimo sąlygas ir būsto man nebereikia. Tada vėl iš naujo buvau įrašyta į eilę“, – pasakoja L.Voropajeva.
Panevėžietė teigia nesuprantanti, kur dedami socialiniam būstui remontuoti skiriami valstybės pinigai, jei dviejų sunkios negalios žmonių šeimai siūlomas nesutvarkytas būstas. Arba vieniems duodami suremontuoti, o kitiems – ne.
L.Voropajeva tikina, kad jos šeimos padėtis dabar labai sunki, tačiau į tai neatsižvelgė net miesto meras Vitas Matuzas, pas jį moteris sako nuvykusi gruodžio pradžioje. Buvę atsakyta, kad būstai skiriami pagal eilę, o ši jai dar neatėjusi.
Delsė užsirašyti
Neįgalioji prisimena: tuomet, kai jos dešimtmetis sūnus įkišo vinį į kištukinį lizdą ir vaiką nupurtė elektra, jis tapo sunkiu širdies ligoniu, pagalbą šeimai buvo žadėjęs vicemeras Petras Luomanas, tuo laiku direktoriavęs mokykloje. Moteris viliasi, kad galbūt kaip tik dabar jis galėtų ištiesti pagalbos ranką.
Pasiteiravus, kaip L.Voropajevos situaciją vertina miesto Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyrius, jo Turto valdymo poskyrio vyresnioji specialistė Veronika Juškienė patikino, kad viskas skirstant socialinį būstą daroma griežtai pagal įstatymą.
Įstatymai, pasak specialistės, nenumato jokių išimčių. Be to, neįgalių šeimų eilės pradžioje įrašyti asmenys yra ne mažesni ligoniai nei L.Voropajeva.
Šią moterį V.Juškienė sako seniai pažįstanti. Savivaldybės atstovė tikina, kad neįgalioji tik 2006-aisiais užsirašė į eilę būstui gauti. Iki tol ji kažkodėl delsusi tai padaryti. Pašnekovė pasakoja, kad L.Voropajevai anksčiau buvo pasiūlytas manevrinis butas, bet tokio ji nenorėjo. Paskui moteris dvejus ar trejus metus tylėjo ir tik užpernai vėl kreipėsi. Nuo 2003-iųjų, pasak V.Juškienės, keitėsi ir įstatymai. Iki tol nebuvo nuolatinės socialinio būsto eilės.
Specialistė leido suprasti mananti, kad minėtos moters šeimoje nėra viskas tiksliai taip, kaip ji pasakoja. V.Juškienė nesileido į diskusijas, ar tikrai būsto skyrimą reglamentuojantis įstatymas yra geras. Įstatymų specialistė teigė nekomentuojanti.
Įstatymas skausmui
kurčias
V.Juškienė informavo, kad šių metų sausio 1 d. eilėje socialiniam būstui gauti įrašyta 516 panevėžiečių. Jaunų iki 35 m. šeimų eilėje registruota 153, tris ir daugiau vaikų auginančiųjų eilėje – 15. Socialinio būsto taip pat laukia 27 našlaičiai ar be tėvų globos likę asmenys, 133 neįgalių asmenų šeimos. Bendrajame sąraše užsiregistravęs 171 panevėžietis, eilėje dėl gyvenimo sąlygų pagerinimo – 17 žmonių.
Pernai, anot specialistės, buvo išnuomoti 6 butai ir pustrečio milijono litų valstybės lėšų panaudota ne būstams pirkti, bet Staniūnų g. esančiam pastatui rekonstruoti. Atnaujintame pastate netrukus apsigyvens per 40 šeimų, buvusių eilėje dėl būsto. Pašnekovė pažymėjo, kad kasmet gaunama vis daugiau panevėžiečių prašymų įrašyti juos į eilę socialiniam būstui.
Plačiau skaitykite sausio 31 d.
„Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Nuolat ligoninėje gydoma ir 85 proc.
darbingumo netekusi L.Voropajeva tvirtina, kad jai su neįgaliu sūnumi žūtbūt
reikalingas butas pirmame aukšte, bet nei meras, nei Savivaldybės darbuotojos to
nenori suprasti.
