Bankroto byla bankui „Snoras“ buvo iškelta praėjusių metų gruodį.
Vienas Seimo opozicijos lyderių socialdemokratas Algirdas Butkevičius pradėjo priešrinkimines kovas ir paskelbė, kad po banko „Snoras“ bankroto bylos iškėlimo vieno valdančiosios daugumos atstovo giminaičio įmonė banke laikytu didesniu nei 350 tūkst. litų indėliu galėjo padengti jame turėtą paskolą.
Tai paneigė tiek Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, tiek „Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis. Tačiau paaiškėjo, kad įstatymas, kuriame numatytas apribojimas indėliams, kuriais galima padengti turėtas paskolas, teoriškai galios atgaline data. Tokia teisinė painiava esą susidarė todėl, kad anksčiau galiojęs įstatymas nenumatė valstybės garantuojamos sumos – 345 tūkst. litų – grąžinimo tiems, kas turi ne tik indėlį, bet ir paskolą banke.
Vienas įstatymas sako vienaip
„Galiu pasakyti, kad kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, kad ji atliktų patikrinimą tų dokumentų, kurie yra mums pateikti iš „Snoro“. Dabar mes nuo komentaro trumpam susilaikome. Kai gausime Generalinės prokuratūros atsakymą, kad tai yra tikri dokumentai, pratęsime diskusiją šiuo klausimu“, – IQ.lt aiškino parlamentaras.
Jis dėstė, kad „Snore“ laikytu indėliu galima padengti paskolą ne didesne suma nei 345 tūkst. litų. „Tuose dokumentuose nurodyta didesnė suma. Atrodo, 635 tūkst. litų. Ten firma, o ne asmuo“, – aiškino parlamentaras.
Tačiau valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorius Raimundas Žilinskas sakė, kad apribojimai įskaitymams nenumatomi.
„Jeigu jūs atidžiai skaitėte tą įstatymo dalį, kurioje nurodoma, kam nemokamos draudimo išmokos, tai ten yra sakoma aiškiai, kad draudimo išmokos yra nemokamos banko paskolos gavėjams, jeigu jų indėliai yra ne didesni už jų negrąžintas paskolas su palūkanomis,“ – sakė R. Žilinskas.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme teigiama, kad „jeigu banko, kredito unijos ar įmonės paskolos gavėjo indėlis ar įsipareigojimai investuotojui yra didesni už šio gavėjo įsipareigojimus (negrąžintas paskolas su palūkanomis), draudimo suma skaičiuojama iš indėlio ar įsipareigojimų investuotojui atimant gavėjo įsipareigojimus, bet negali būti didesnė negu nurodyta šio Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje“. T.y. – 100 tūkst. eurų arba 345 tūkst. litų.
Tai, anot R. Žilinsko, reiškia, kad draudimo išmoka skaičiuojama nuo to, kas lieka iš paskolos sumos atėmus indėlio sumą, ir būtent draudimo išmoka negali būti didesnė nei 100 tūkst. litų. Tačiau indėlio suma, kuria galima dengti paskolą, esą nėra ribojama.
Kitas įstatymas sako kitaip
Tačiau šių metų pradžioje įsigaliojęs pakoreguotas Bankų įstatymas numato apribojimus įskaitomoms sumoms.
Įskaitoma suma (o jeigu indėlininkui buvo išmokėta draudimo išmoka, – įskaitoma suma kartu su draudimo išmoka) neturi viršyti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo išmokų indėlininkams dydžio (iki 100 tūkst. eurų atitinkančios sumos litais, teigiama Lietuvos banko IQ.lt atsiųstame paaiškinime.
„Klaidinga teigti, kad Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas leido ar draudė įskaitymus bankroto byloje. Jeigu asmenys buvo paėmę paskolas ir turėjo indėlius, iškėlus bankroto bylą paaiškėjo, kad už indėlius, kuriuos buvo apdraudusi, valstybė išmoka ne visą draudimo sumą (100 tūkst. eurų), bet tik tą dalį, kuria indėlis viršijo paskolą. Tą dalį, kuri nebuvo išmokama, asmuo ir toliau liko skolingas. Su nauju įstatymu buvo bandoma taisyti padėtį“, – aiškino „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijai talkinantis advokatas Irmantas Norkus.
Jis pateikė pavyzdį, kad 600 tūkst. litų indėlį ir 500 tūkst. litų paskolą „Snore“ turėjęs žmogus iš draudimo atgaus 100 tūkst. litų. Likusia draudimo suma – 245 tūkst. litų – bus padengta dalis jo turėtos paskolos ir taip žmogus bankui liks skolingas 255 tūkst. litų.
Prieš pakeičiant Bankų įstatymą, gyventojas esą būtų atgavęs tik 100 tūkst. litų skirtumą tarp paskolos ir indėlio sumos. Tačiau jis ir toliau būtų skoloje bankui 500 tūkst. litų, nes įstatymai jokių įskaitymų nenumatė.
Tiesa, Bankų įstatymas įsigaliojo šiemet, o „Snoras“ veiklos licencijos neteko ir bankroto byla jam buvo iškelta pernai. Paklaustas, ar nesusidaro tokia situacija, kad pakeistas Bankų įstatymas galios atgaline tvarka, I. Norkus aiškino, kad įstatymas „galioja dabartiniams santykiams ir jeigu įskaitymas (minėtas skolos sumažinimas) vyksta dabar, jis atliekamas pagal galiojantį įstatymą“.
„Aiškinant siaurai galima teigti, kad yra įstatymo galiojimas atgal, tačiau didžioji dalis atsiskaitymų vyksta tik po to, kai įstatymas buvo priimtas. Aš čia nematau konstitucinės problemos“, – sakė I. Norkus.
I. Degutienė taip pat kreipėsi į prokurorus
TV3 žinios ketvirtadienį vakare rėmėsi opozicijos pateikta informacija ir paskelbė, kad Seimo pirmininkės sunaus Gedimino Degučio vadovaujama bendrovė „Snore“ laikytomis lėšomis padengė tame pačiame banke paimtą kreditą ir taip neva buvo pažeistas įstatymas.
„Atvirai pareiškiu, kad mūsų įmonės „Novotersa“ einamojoje sąskaitoje „Snoro“ banke, tuo metu, kai jis buvo nacionalizuojamas, buvo 343 tūkst. litų. Iki šios dienos šioje sąskaitoje tebėra 343 tūkst. litų“, – sakė G. Degutis.
Opozicijos kaltinimus paneigė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Ji dėl A. Butkevičiaus paviešintos informacijos, kreipėsi Generalinę prokuratūrą.
„Manau, kad padorus Seimo narys, kokiu laikiau A. Butkevičių, gavęs tokią informaciją ar dezinformaciją apie galimus neteisėtus veiksmus bankrutavusiame banke turėjo iškart kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kuri atlieka tyrimą dėl „Snoro“ banko bankroto ir yra pareiškusi įtarimus jo buvusiems savininkams“, – sakė I. Degutienė.
Tiesa, pats A. Butkevičius, kalbėdamas su IQ.lt, tikino G. Degučio ir jo vadovaujamos įmonės viešumoje neminėjęs. „Aš apie asmenis nekalbėjau, aš kalbėjau apie valdančiąją daugumą“, – sakė Seimo narys.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas penktadienį patikino gavęs banko „Snoras“ bankroto administratoriaus Neilo Cooperio patvirtinimą, kad jokių nelegalių paskolų ir indėlių įskaitymų nebuvo.
