Projektui iškasta
duobė
Įstatymų barikados neįgaliesiems neįveikiamos. Kurtiesiems atverti kelią į žinių visuomenę panorusi Aukštaitijos televizija liko aklavietėje. Teisės aktams neleidžiant biudžetinėms įstaigoms finansuoti privačių įstaigų projektų, paramos negaunanti televizija verčiamas į gestų kalbą žinias kol kas transliuoja tik iš altruizmo. Apskrities viršininko administracija dangstosi įstatymo raide ir prieš neįgaliuosius užmerkia akis.
Tylos pasaulyje gyvena 306 panevėžiečiai, rajone – 70, Panevėžio apskrityje – 742. Jau keletą mėnesių Aukštaitijos televizijos vykdomas projektas „Aš irgi noriu žinoti“, pagal kurį ji savo lėšomis kartą per savaitę rengia žinias, verčiamas į gestų kalbą, gali pakibti ant plauko dėl valdininkų nesugebėjimo rasti projekto finansavimo būdų.
Remti atsisakė
Televizijos direktorė Olga Dragašienė dar rudenį kreipėsi į apskrities viršininkę Gemą Umbrasienę, miesto ir rajono savivaldybių vadovus prašydama finansiškai paremti neįgaliųjų integracijos projektą, atveriantį kurtiesiems kelią į žinių visuomenę. Tuo metu valdininkai tik sveikino tokį televizijos žingsnį. Abiejų savivaldybių vadovai pažadėjo šių metų biudžete surasti lėšų. G.Umbrasienės atsakymas nebuvo palankus projekto iniciatoriams. „Apgailestaujame, tačiau biudžetinės įstaigos pagal labdaros ir paramos įstatymą negali teikti paramos. Apskrities viršininko administracija neturi asignavimų programos, kurioje būtų numatyta galimybė finansuoti neįgaliųjų integracijos projektus“, – televizijai atsiųstame rašte viršininkė aiškino, kodėl projekto negali paremti daugiau nei 14 tūkst. litų suma – po 20 litų kiekvienam klausos negalią turinčiam apskrities gyventojui.
„Tikėjomės, kad keletą mėnesių projektą vykdysime tik už savo lėšas ir taip įdėsime savo indėlį, kad klausos negalią turintiems žmonėms būtų prieinama ta pati informacija, kaip ir sveikiesiems, o nuo šių metų pradžios laukėme, kad prie mūsų prisidės ir valdininkai“, – teigė O.Dragašienė. Pasak jos, apskrities valdžia aiškinasi, kad prie projekto įgyvendinimo prisideda tuo, jog televizijai nemokamai žinias į gestų kalbą verčia apskrities Gestų kalbos vertėjų centro darbuotoja. „Už šias paslaugas mes galime sumokėti, netgi siūlėme su vertėja sudaryti autorinę darbo sutartį“, – aiškino televizijos direktorė.
Riboja įstatymas
G.Umbrasienė teigė suprantanti projekto reikalingumą, tačiau prie jo prisidėti galimybių nemato. „Savivaldybių ir apskrities finansai skirtingai tvarkomi. Savivaldybės gali laisvai disponuoti savo biudžetais, o apskrities viršininko administracijos turi aiškias asignavimo programas, o iš jų nėra nė vienos, pagal kurią būtų galima remti neįgaliųjų integravimo projektus“, – aiškino viršininkė. Tačiau, anot jos, apskritis turi teisę finansuoti tik kultūrinius projektus.
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Genovaitė Paliušienė pritarė, kad dabartiniai teisės aktai apriboja biudžetinių įstaigų galimybes finansiškai paremti neįgaliesiems skirtus projektus. „Savivaldybės, turėdamos laisvę skirstyti biudžetą, gali rasti lėšų ir tokiems projektams remti. O apskritis finansuoti privačių struktūrų neturi teisės“, – apie paradoksalią situaciją kalbėjo G.Paliušienė. Pasak jos, teikti finansinę paramą privačioms įmonėms Apskrities viršininko administracija galbūt galėtų nebent organizuodama viešųjų pirkimų konkursus tam tikroms paslaugoms pirkti – šiuo atveju versti televizijos laidas į gestų kalbą. Tačiau, G.Paliušienės nuomone, prieinamesnis kelias – siekti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos. „Galbūt savivaldybės, Apskrities viršininko administracija, televizija galėtų bendradarbiauti kaip partneriai rengiant projektą“, – išeitį siūlė G.Paliušienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Pasak O.Dragašienės, keletą
mėnesių tik savo lėšomis rengusi verčiamas į gestų kalbą žinių laidas,
Aukštaitijos televizija tikėjosi sulaukti finansinės paramos ne tik iš
savivaldybių, bet ir Apskrities viršininko administracijos.
