Ne šiaip ilgą laiką – amžius stebėję nėščiąsias specialistai sutaria, kad susilaukti berniuko yra sunkiau, nei pagimdyti sveiką mergaitę.
Teigiama, kad pasaulyje pirmine arterine hipertenzija serga nuo 1 iki 5 procentų nėščiųjų. Lyg to būtų negana, dabar mokslininkai įspėja, jog berniuko besilaukiančioms moterims jos grėsmė gali būti dar didesnė.
Kai šiuolaikinė medicina ėmė tyrinėti šį fenomeną, paaiškėjo labai įdomių faktų. Pasirodo, vyriškos lyties vaisius smarkiau keičia būsimos motinos organizmo hormonus. Ypač pažeidžiamos nėštumo laikotarpiu būna raudonplaukės bei I grupės kraują turinčios moterys.
Toksikozė
Jeigu raudonplaukė strazdanota moteris laukiasi sūnaus, toksikozė, anot specialistų, praktiškai neišvengiama. Ji gali pasireikšti ir ankstyvuoju nėštumo periodu, ir paskutiniais mėnesiais, todėl besilaukiančias moteris būtina itin akylai stebėti jau nuo pirmųjų dienų. Pačios mamos taip pat privalo tuo pasirūpinti – reguliariai darytis tyrimus, matuotis kraujospūdi, kontroliuoti kūno svorį. Net mažiausias nukrypimas nuo normos jau turėtų būti priežastis apsilankyti pas gydytoją.
Taip pat tokioms būsimoms mamoms būtina laikytis hipoalerginės dietos. Kaip byloja naujausių mokslinių tyrimų rezultatai, tokia dieta gali sušvelninti toksikozės simptomus ir net visiškai nuo jos apsaugoti. Tad tikrai verta pradėti vartoti mažiau druskos ir cukraus, rinktis nekaloringą maistą, išmesti iš valgiaraščio riešutus, medų ir nevalgyti daug žuvies. Pirmenybę geriau teikti žalios ir geltonos spalvos vaisiams bei daržovėms. Išimtis bus tik citrusai, kurių dienos porcija neturėtų viršyti 200 g. Ir tai su sąlyga, kad prieš nėštumą moteriai niekada nebuvo pasireiškusi alerginė reakcija į apelsinus, mandarinus ar greipfrutus.
Na, o draudžiami laikantis hipoelerginės dietos tie produktai, kuriuose gausu histamino. Ši alergines reakcijas provokuojanti medžiaga didina nėščiųjų toksikozės grėsmę. Taigi nuo jūsų stalo turėtų dingti fermentuotas sūris (ypač rokforas, čederis, griujeras, bri – įskaitant ir kamamberą), pomidorai, alaus mielės, rauginti kopūstai, žuvies konservai, jautienos dešrelės.
Infekcijos
Kaip minėta, išnešioti berniuką sunkiai sekasi moterims, kurių kraujo grupė – pirma. Nėštumo metu nusilpsta jų imunitetas, pastebimas polinkis į infekcijas. Tiesa, su tokiomis bėdomis susiduria tik 5–8 procentai I kraujo grupės moterų. Bet ir kitoms dėl viso pikto patariama visomis išgalėmis saugotis infekcijų, taip pat ir peršalimo.
Nėštumo laikotarpiu geriau šalintis didelių žmonių susibūrimų vietų, tokių kaip prekybos centrai ar visuomeninis transportas. Tačiau jei buvimas žmonėse neišvengiamas, būtina saugotis. Viena galimų apsaugos priemonių – oksolino tepalas, sumažinantis virusų ir užkrato patekimo į organizmą tikimybę (tiesa, kartais pasigirsta ir ne visai palankių nuomonių dėl oksolino naudojimo nėštumo metu, tad bus ramiau, jei pasitarsite su savo gydytoju). Šiuo tepalu patariama tepti nosies gleivinę ir odą po nosimi. Deja, yra vienas niuansas: nuo oksolino oda tampa blizgi, tad moterys skuba tą vietą užpudruoti taip sumažindamos tepalo veiksmingumą. Preparatas turi būti tepamas ant makiažo.
Tuo pat metu galima naudoti ir natūralias apsaugos nuo infekcijų priemones – pavyzdžiui, bičių pikį. Įsimeskite į burną nedidelį gabalėlį ir kramtykite kaip gumą. Bičių pikyje yra medžiagų junginių, žudančių bakterijas ir virusus, – jos apsaugos jūsų nosiaryklę nuo užkrato. Tik reikia turėti omenyje, kad praktiškai visi bičių produktai potencialiai gali alergizuoti.
Tą patį, ką ir apie bičių pikį, galima pasakyti apie saldymedžio šaknį. Joje yra glicirizino rūgšties, garsėjančios galingu antivirusiniu poveikiu. Jeigu dažnai važinėjate visuomeniniu transporto, kramtykite gabalėlį saldymedžio šaknies – blogiau nuo to tikrai nebus.
Astma
Laukiantis berniuko gana dažnai paūmėja astma. Todėl šia liga sergančioms būsimoms mamoms rekomenduojama kasdienė kvėpavimo gimnastika. Pratimai gali būti įvairūs, išskyrus vieną – privalomąjį, nes jis stiprina kvėpavimo raumenis ir mažina astmos priepuolio tikimybę.
Šiam pratimui derėtų skirti po 5 minutes dukart per dieną. Reikia atsisėsti ant kėdės tiesia nugara, kojas sulenkus pečių plote. Įkvėpti per nosį, sekundę sulaikyti orą ir iškvėpti vėl per nosį. Kiekvieną sykį pauzė tarp įkvėpimo ir iškvėpimo turėtų ilgėti 1–2 sekundėmis. Pratimas baigiamas pasiekus 12 sekundžių pauzę.
Pratimo tikslas – dirbtinai pailginti iškvėpimo laiką. Todėl iškvepiant reikia tarti vieną iš balsių – „a“, „o“ arba „u“, paskui, po kelių minučių, pakeisti garsą į priebalsę „š“, „ž“ arba „z“.
Hipertenzija
Berniukų besilaukiančias moteris dažniau kamuoja ir hipertonija. Jos rizika padidėja, jei prieš pastojant jau būta problemų dėl padidėjusio kraujospūdžio. Sutapus šiems dviem faktoriams, diagnozės „nėščiųjų hipertenzija“ tikimybė būna 30–50 procentų.
Kad išvengtumėte šios grėsmės, teks laikytis specialios dietos. Ir pirmiausia – beveik visiškai atsisakyti druskos. Jos paros dozė neturėtų viršyti 3–3,5 g. Anot specialistų, tokio druskos kiekio kaip tik pakanka suteikti maistui švelnų skonį.
Antrasis tabu – riebūs produktai. Jų – tai yra sviesto, dešros, riebios mėsos ir sūrio, – reikėtų kaip įmanoma vengti.
Galiausiai trečioji taisyklė: daugmaž trečdalį nėščiosios raciono turėtų sudaryti augalinės ląstelienos turtingi produktai – vaisiai ir daržovės. Tarp pastarųjų svarbiausiais laikomi paprasti baltagūžiai kopūstai. Buvo įrodyta, jog kasdien suvalgant 200 g kopūstų mažėja hipertonijos išsivystymo rizika. Taip pat šviežiuose kopūstuose yra ypatingų medžiagų, atpalaiduojančių kraujagyslių ląsteles, taigi skatinančių jas išsiplėsti.
Besivystančią nėščiųjų hipertenziją galima diagnozuoti po 20-os nėštumo savaitės. Ji nustatoma, kai arterinis kraujospūdis viršija 140/90 mmHg. Nors kartais ligos požymiu gali tapti ir normalizavęsis kraujospūdis, todėl hipertenzija įtariama, kai vadinamoji viršutinė kraujospūdžio riba padidėja 20–30 mmHg, palyginti su pradiniu, o apatinė riba – 10 mmHg (arba paprasčiau: jeigu moters kraujospūdis iki nėštumo buvo 80/60 mmHg, o septintą nėštumo mėnesį gydytojai pastebėjo jį pakilus iki 130/90 mmHg).
Nėščiųjų hipertenzija – pavojinga būklė, dėl to svarbu ją diagnozuoti, kad gydytojas skirtų gydymą specialiais preparatais. Guodžia tai, kad dažnai po gimdymo kraujospūdis tampa normalus savaime. Nors hipertonijos grėsmė vis tiek lieka. Vokietijos ir JAV mokslininkai įrodė, kad moterims, kurioms buvo diagnozuota nėščiųjų hipertenzija, rizika susirgti lėtine hipertenzija yra labai didelė. Ir daugumai ji išsivysto praėjus 10–13 metų po probleminio nėštumo. Tai dar viena priežastis net ir po mažylio gimimo nepamiršti sveikai taisyklingai maitintis: nepiktnaudžiauti druska, gyvulinės kilmės riebalais ir valgyti kuo daugiau šviežių vaisių bei daržovių.
Parengė Sandra Miškinienė
Laikas turi reikšmę
Medikai įvardijo geriausius ir netinkamiausius mėnesius pradėti kūdikiui. O kad galėtų tą padaryti, per dvylika metų ištyrė daugiau kaip 52 mln. nėštumų.
Galutinis specialistų verdiktas toks: tinkamiausi mėnesiai pastoti yra gruodis ir sausis. Kodėl? Pasirodo, žiemą užsimezgęs vaisius paskutiniais nėštumo mėnesiais gauna daugiausia saulės šviesos, o kartu su ja ir vitamino D, nepaprastai svarbaus kiekvienam naujagimiui. Taip pat paskutinį trimestrą ir iškart po gimdymo mamos valgiaraštyje būna gausu šviežių vaisių bei daržovių, kurios gerina pieno kokybę, taigi stiprina mažylio imunitetą artėjant šaltajam metų laikui.
Rudenį gimę vaikai, be kita ko, dar būna ir fiziškai aktyvesni.
Mokslininkai taip pat ištyrė 433 764 dirbtinio apvaisinimo atvejus ir sužinojo, jog moterys, kurioms ši procedūra buvo atliekama gruodžio–vasario mėnesiais, pastodavo sėkmingiau nei visos kitos.
O štai vasarą pradėtiems vaikučiams pirmaisiais vystymosi mėnesiais, kai vaisius yra pats pažeidžiamiausias, kyla daugiau pavojų. Mat jų mamos kvėpuoja pesticidais, dulkėmis ir kenksmingomis išmetamosiomis dujomis, kurių koncentracija per karščius būna dar didesnė.
Tiesa, žiemą nėščiosioms didelė rizika susirgti gripu su komplikacijomis, kas labai pavojinga paskutinį trimestrą.
Įdomus faktas: mokslininkai pastebėjo, jog gimdymų kreivė per XX smarkiai pakito. Pirmaisiais praėjusio amžiaus dešimtmečiais daugiausia vaikų gimdavo kovą, o vėliau pikas tekdavo rudens mėnesiams. Permainos prasidėjo po 1930 metų, kai pasaulyje pradėti plačiai naudoti pesticidai…
Kiek anksčiau specialistai skelbėsi nustatę amžių, labiausiai tinkantį pastoti. Anot jų, jeigu moteris nori turėti didelę šeimą, pirmagimio jai geriau susilaukti iki 23-ejų. Jei moteris mano, jog jai užteks vieno mažylio, patartina jį pagimdyti iki 32-ojo gimtadienio.
Medikai net sudarė savotišką skaičiuoklę, leidžiančią įvertinti vieno ar kito amžiaus moters šansus pastoti.
Jeigu norite turėti tris vaikus:
• Pagimdžius pirmąjį 23-ejų, tikimybė susilaukti dar dviejų lygi 90 procentų.
• Susilaukus pirmagimio 31 metų, ši tikimybė sumažėja jau iki 75 procentų.
• Pirmąkart pagimdžius 35-erių, tikimybė turėti tris vaikus sumažėja iki 50 procentų.
Jei norite turėti du vaikus, pradėti reikia 27-erių.
Jei norite turėti vieną vaiką, galite palaukti ir iki 32 metų.
