Kojų venų poodiniu mazginiu išsiplėtimu, reikalaujančiu
gydymo, serga daugiau nei 5 procentai visų Žemės gyventojų. Ši liga yra
paveldima, jos atsiradimą lemia elastinio audinio nepakankamumas kojų venų
sienelėse. Didesnio fizinio krūvio metu ar esant antrai nėštumo pusei kojų venos
būna perpildytos kraujo, jų sienelės simetriškai išsiplečia.
Elastinės skaidulos, esančios venose, priverčia jas grįžti į pradinę būklę, neleidžia dideliam kraujo slėgimui deformuoti venų sienelių ir sutrikdyti venose esančių vožtuvų veiklą. Kai yra paveldimas šių skaidulų defektas, venų sienelės išsipučia negrįžtamai, atsiranda didelių veninių mazgų, sutrinka venų vožtuvų veikla. Todėl ne visas kraujas iš kojų gali grįžti atgal į širdį, jis užsistovi kojose, jos pradeda tinti, jų odoje medžiagų apykaitą nebebūna visavertė. Ilgainiui mazgai didėja, oda kojų apačioje pradeda ruduoti, kietėti, gali įvykti tromboflebitas, atsiverti trofinės opos.
Vienintelis efektyvus išsiplėtusių poodinių venų gydymo būdas, pripažintas ir taikomas visame pasaulyje, yra poodinių venų šalinimo operacijos. Kompresinė terapija elastinėmis kojinėmis ar bintais taip pat taikoma, tačiau kaip profilaktinė priemonė laukiant operacijos arba tais atvejais, kai operuoti negalima dėl kitų pavojingų ligų.
Pats tinkamiausias laikas operuoti išsiplėtusias kojų venas yra tada, kol neprasidėjo šios ligos sukeltos komplikacijos, t. y. kol dar nėra tromboflebitų (veninių mazgų uždegimų dėl juose susidariusių kraujo krešulių), trofinių odos žaizdų, rožių. Kadangi esant pradinei ligos stadijai didelių nusiskundimų nebūna, ligoniai būna nepatenkinti tik kojų estetine išvaizda. Operacija dar nėra būtina, bet reikėtų žinoti, jog kuo daugiau atsiras mazgų ir kuo didesni jie darysis, tuo sunkiau bus per operaciją taikyti estetinės chirurgijos metodus, kitaip sakant, tuo bus didesni pooperaciniai randai.
Kojoms pradėjus tinti, atsiradus skausmui, operacija darosi reikalinga ne tiek dėl estetikos, kiek dėl sutrikusios kojų veninės kraujotakos. Kai liga yra šios stadijos, itin padidėja kraujo krešulių, uždegimų tikimybė. Tada operuojant pooperaciniai rezultatai yra labai geri, dažniausiai pavyksta išvengti didesnių pjūvių, po operacijos praėjus keletui mėnesių kojos ne tik gražiai atrodo, bet ir būna visiškai sveikos.
Kadangi po operacijos reikia keletą mėnesių mūvėti kompresines kojines, planuojant venų operacijas patogiausias metų laikas yra ruduo, žiema ar ankstyvas pavasaris.
Ligai perėjus į komplikacijų stadiją, kai kojų oda yra kieta, parudavusi, matoma, kad buvo uždegimų ar yra atsivėrusios trofinės opos, operacijos rezultatų reikia laukti ilgiau. Nesveiki audiniai daug ilgiau gyja, dažnesnės operacinių žaizdų pūlingos komplikacijos. Operuojant tokios būklės apie estetinės chirurgijos metodus kalbėti nebetenka, randai lieka dideli, nes svarbu išgydyti opas ar neleisti joms atsiverti.
Išsiplėtusių poodinių kojų venų operacijos bendrąja prasme yra labai saugios, jeigu klinika, kurioje jos atliekamos, naudoja tinkamą operacijų ir pooperacinio periodo slaugos metodiką. Kaip ir kiekvienoje chirurgijos srityje, taip ir čia labai svarbu patirtis, gera diagnostika, kuri leidžia aptikti pažeistus venų kamienus bei venines jungtis ir juos pašalinti, paliekant sveikas venas nepaliestas. Pooperaciniu periodu labai svarbus yra tinkamas kompresijos elastiniais bintais taikymas, kraują skystinančių ir giliųjų venų trombozės pavojų mažinančių vaistų vartojimas.
Teisingai diagnozuojant, operuojant ir slaugant poodinių venų mazginis išsiplėtimas yra nesunkiai pagydoma liga.
Arūnas GRIGAITIS
