Pasaulyje yra daugiau nei milijonas žmonių, sergančių išsėtine skleroze.
Galvos svaigimą, nuovargį, pusiausvyros sutrikimus jaučiantys šios ligos
kamuojami žmonės neretai kenčia ir regėjimo sutrikimus, jiems tirpsta galūnės,
sunku mąstyti. Mokslininkai daug diskutuoja apie išsėtinės sklerozės priežastis,
nėra tiksliai nustatyta, kodėl susergama šia nepagydoma liga.
Kenčia jauni žmonės
Išsėtinė sklerozė yra centrinės nervų sistemos lėtinė liga. Kai nervines skaidulas apsupa tam tikras dangalas – mielinas, sutrinka jų funkcija ir susidaro uždegiminiai židiniai, vėliau jų vietos randėja ir lieka sklerotinės plokštelės. Tai jaunų žmonių liga, ją nustatyti nėra lengva, nes jaučiami kitoms ligoms būdingi simptomai.
Išsėtinės sklerozės simptomai dažniausiai pasireiškia 16–40 metų žmonėms. Jie gali susilpnėti, tad ligonis keletą ar net keliolika metų patiki, kad jau pasveiko, tačiau paaštrėjus ligai komplikacijų pasekmės gali būti labai liūdnos. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo lengvesnė būna jos eiga. Šia liga neserga vaikai, jos simptomai retai pasireiškia vyresniems nei 40 metų asmenims. Pasak Panevėžio sergančiųjų išsėtine skleroze draugijos pirmininko Daliaus Krasausko, tai autoimuninė liga, ji gali prasidėti kaip kitų ligų komplikacija.
„Išsėtinė sklerozė nepagydoma liga. Daug diskutuojama, kodėl ja susergama. Manau, kad man ji prieš dešimt metų prasidėjo kaip gripo komplikacija. Tačiau tai gali būti įvairių ligų padarinys. Sunku apibūdinti šios ligos simptomus, dažnai kiekvienam jie būna skirtingi. Galima sakyti, kad nėra dviejų vienodų ligų. Kai susirgau, atrodė, kokia gali būti sklerozė jaunam žmogui. Kai šiek tiek pasigydžiau, vėl dirbau, savęs netausojau, o paskui liga užklupo itin stipriai“, – „Sekundei“ pasakojo D.Krasauskas.
Ligoniams pasireiškia įvairūs negalavimai, jie gali būti pavieniai ar kompleksiniai. Dažniausiai pastebimi regėjimo, klausos sutrikimai, galvos svaigimas, nuovargis, neaiški kalba, pasunkėjęs mąstymas, motoriniai sutrikimai (galūnių nejudrumas ar net paralyžius).
„Susirgus regėjimas tarsi dvigubinasi, svaigsta galva, tirpsta kai kurios kūno dalys. Būna, kad tirpsta net pusė kūno, kartais atrodo, kad eini su kojūkais. Dažnai stringa atmintis: viską supranti, viskas aišku, tačiau apsisuki ir pamiršti. Paūmėjimo periodu būna labai blogai, pasireiškia įvairūs simptomai, tačiau viską galima įveikti“, – įsitikinęs D.Krasauskas.
Gydymas slopina
simptomus
Sergantieji išsėtine skleroze dažnai vengia pasakoti apie savo ligą.
„Žmonės bijo aplinkinių reakcijos ir dažnai net patys sau nori įteigti, kad yra sveiki. Kadangi liga lėtinė, tai pirmieji simptomai ir paūmėjimai dažnai slepiami nuo aplinkinių. Tai žinau, nes ir pats bijojau pripažinti ligą“, – teigia D.Krasauskas.
Panevėžio sergančiųjų išsėtine skleroze draugijos pirmininkas tikino, kad liga tai atsitraukia, tai vėl užklumpa. Paūmėjimo periodu gali pasireikšti netikėti simptomai. Vyriškis ir pats išgyveno sunkų periodą, kai dėl ligos jam buvo sutrikę ir skonio receptoriai.
„Kadangi ligos simptomai klajojantys, tad kaskart gali būti vis kiti. Vienu metu nejaučiau jokio skonio. Net valgydamas citriną nejaučiau rūgštumo. Tokiu metu gali suvalgyti bet ką ir nieko nejausi“, – pasakojo „Sekundės“ pašnekovas.
Kalbos sutrikimai, regėjimo silpnumas, ūžesys galvoje, svaigimas, judesių koordinacijos sutrikimai – ligai paūmėjus kaskart galima sulaukti vis kitokių požymių. Kadangi išgydyti ligos kol kas neįmanoma, tad slopinami simptomai. Ligai progresuojant gali pasireikšti įvairios komplikacijos. Po kelerių ar keliolikos metų ligonius gali ištikti paralyžius, jie dažnai nelaiko šlapimo, o dėl netinkamos slaugos kai kuriems atsiranda pragulų.
„Ligai prasidėjus kartais sunku suprasti, kuo sergi. Iš pradžių man atrodydavo, kad ranka nustoja klausyti, negaliu net tinkamai pasirašyti. Galvojau, kad tai dėl to, jog vartoju per mažai skysčių, išgerdavau arbatos, atrodo, padėdavo. Deja, nuo ligos nepabėgsi. Paūmėjimai dažnai būna vienas po kito. Dabar, kai einu, svaigsta galva, kojos neklauso. Tokius žmones dažnai kankina ir depresija. Labai svarbu, kad artimieji suprastų, tik gyvenant šeimoje tai labai sunku, būna visokių situacijų, o sergantiesiems išsėtine skleroze reikia vengti streso, vartoti profilaktinių priemonių, valgyti visaverčius maisto produktus, lankyti masažus, mankštintis, kad nors kiek susilpnintų simptomus, kitaip liga gali paguldyti į lovą“, – patarė D.Krasauskas.
Susibūrė į draugiją
Panevėžio sergančiųjų išsėtine skleroze draugija gyvuoja aštuonerius metus ir vienija beveik šešiasdešimt įvairaus amžiaus narių. Iš jų beveik dešimt asmenų negali vaikščioti, yra ir tokių, kurie buvo paguldyti į slaugos ligoninę. Draugijos pirmininkas pasakojo, kad nariams itin svarbus bendravimas, tad rengiamos įvairios vakaronės, lankomasi namuose. Žmonės planuoja įvairius susitikimus, kad ligoniai nesijaustų tarsi paskendę savo problemose.
Draugija bendrauja su Panevėžio kolegijos Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakulteto studentais. Jau keletą metų studentai per praktiką ligoniams atlieka masažus, juos moko mankštos pratimų. Būsimieji kineziterapeutai padeda sergantiesiems išsėtine skleroze, o draugijos nariai itin dėkingi už šią vertingą paramą.
„Rūpinantis savimi, bendraujant galima daug pasiekti. Svarbu, kad nesijaustum pavargęs gyventi ir žinotum, kad aplink yra tave suprantančiųjų. Kartais labai svarbu pabendrauti su tokio pat likimo žmonėmis. Segantieji vyrai, moterys kartais susiduria su skirtingomis problemomis, yra įvairių situacijų, tad būtina pabendrauti su tos pačios lyties sergančiuoju, jis galbūt padės rasti išeitį iš keblios padėties, nenugrimzti į depresiją, galės pasidalinti geromis žiniomis, patirtimi. Pats būdamas geresnės nuotaikos rašau eilėraščius, kiekvienas turi kokių nors gabumų, o mėgstama veikla padeda nepulti į depresiją“, – tikino D.Krasauskas.
Sergantieji išsėtine skleroze gali jungtis į draugiją, kurioje jau yra įvairaus amžiaus vyrų ir moterų. Draugijos Panevėžio skyrius įsikūręs Nevėžio g. 38-ajame name. Informacijos galima teirautis tel. (8-618) 60455.
Neringa SIRTAUTIENĖ
