Badmetis. Taip dabartinį laikotarpį galėtų vadinti
šalies kraujo centrų darbuotojai. Vasarą dauguma nuolatinių kraujo davėjų
išvyksta atostogauti. Nacionalinio kraujo centro atstovai priversti vilioti potencialius donorus netradiciniais metodais.
Kvietimas – per futbolo mačą
Tu gali atostogauti, tačiau ligos – ne. Šis Nacionalinio kraujo centro šūkis gyventojus, galinčius tapti donorais, dažnai pasiekia tik tuomet, kai juos pačius suriečia liga. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad lietuviai nėra linkę tapti kraujo donorais.
Net 70 procentų šalies gyventojų nė karto nėra davę kraujo. Be to, nustatyta, kad lietuvius duoti kraujo dažniausiai paskatintų tik artimuosius užklupusi liga arba įvykusi stichinė nelaimė. Tačiau Lietuvos ligoninėse ir be stichinių nelaimių kraujo poreikis yra nemažas. Kasdien Lietuvoje donorų kraujo prireikia 100-120 ligonių. Tam, kad vieną dieną nepritrūktų kraujo ar jo komponentų, kasdien būtina sulaukti 380-400 donorų. Vasarą patenkinti šį poreikį – itin kebli užduotis.
Praėjusios savaitės pabaigoje sostinėje įsikūręs Nacionalinis kraujo centras pranešė žinią: smarkiai trūksta kraujo. Ši informacija buvo skelbiama net per pasaulio futbolo čempionato rungtynes. „Jei vasarą ramiai sėdėtume sudėję rankas, iš karto netektume apie pusės donorų. Dėl to mums kartais būtina priminti apie save“, – paaiškino Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas.
Kraujo centro atstovai ramino, kad aliarmas neskelbiamas paskutinę akimirką – šalies kraujo saugyklos esą niekuomet nebūna tuščios. Tačiau apie pavojų pranešama, kai tam tikros grupės kraujo atsargos sumažėja iki kritinės ribos.
Pastaruoju metu Vilniuje esantis Nacionalinio kraujo centro filialas priminė futbolo sirgalių buveinę. Šio kraujo centro lankytojai ne tik priimamajame, bet ir kone kiekviename kabinete galėjo stebėti aistras kurstančias futbolo rungtynes. Futbolą donorai galėjo žiūrėti net tą akimirką, kai iš venos imamas kraujas. Tiesa, kraujo centre sporto aistruoliai privalo atsisakyti svarbaus sirgimo už mėgstamą komandą komponento – bokalo alaus. Iš apsvaigusių asmenų kraujas neimamas.
Dėmesį futbolui Kraujo centro darbuotojai rodė neatsitiktinai – taip buvo stengiamasi privilioti kuo daugiau lankytojų, ypač jaunimo. Mat vasarą iš didžiųjų šalies miestų atostogauti išvyksta pagrindiniai kraujo davėjai – jaunuoliai, dažniausiai studentai.
Lietuvoje už kraujo davinį šiuo metu atlyginama dvejopai – suvenyrais arba 40 litų išmoka. Nors Nacionalinis kraujo centras jau kelerius metus skatina duoti kraujo neatlygintinai, ši idėja dar neprigijo. Mūsų šalyje už dyką kraujo aukoja tik 16 procentų visų donorų.
Rezervas nebūna tuščias
„Iki šiol buvome nustatę muzikinį televizijos kanalą. Bet donorai pageidavo žiūrėti futbolą – teko perjungti“, – pripažino Nacionalinio kraujo centro sostinės filialo slaugytoja Regina Balionis, kraują iš donorų imanti jau 23 metus. Tąkart futbolo buvo pilna visur. Futbolas koridoriuje, futbolas – laukiamajame, futbolas – kraujo ėmimo kabinete.
Nacionalinio kraujo centro vadovas V.Kalibatas pripažino, kad futbolas padėjo pritraukti naujų donorų. „Žmonės, kurie paprasčiausiai žiūri futbolą, net nesusimąsto, kad gali kuo nors pagelbėti. Toji prabėganti eilutė kai kuriuos priverčia susimąstyti. Mūsų kvietimas per futbolo rungtynes pasiteisino – į kraujo centrą atvyko ir sporto aistruolių“, – pasidžiaugė pašnekovas.
Ar nekyla problemų dėl apsvaigusių nuo alkoholio asmenų? „Jei būsimas donoras vakare išgėrė butelį alaus ir kitą dieną atėjo duoti kraujo, jo tikrai neišvarome. Kitaip prarastume kone visus donorus. Svarbu, kad duodamas kraujo žmogus nebūtų apsvaigęs“, – šypsodamasis aiškino V.Kalibatas.
Jo teigimu, kraujo Lietuvoje netrūksta – trūksta tik donorų. Nacionalinis kraujo centras prašo žmonių pagalbos tik tuomet, kai nepakanka tam tikros grupės kraujo. Tačiau žmonės dažniausiai kviečiami duoti visų grupių kraujo.
„Atrodo, galėtume nuolat priminti apie donorystę, bet nenorime tuo piktnaudžiauti. Žmonių pagalbos prašome tik tada, kai dviem trims paroms prognozuojame kraujo atsargų sumažėjimą ir jo iš tikrųjų labai reikia“, – tvirtino V. Kalibatas. Tam tikrą kiekį kraujo papildomai kaupia šalies ligoninės. Pasak V.Kalibato, Kraujo centras iš savo rezervo gydykloms visada gali suteikti bent tam tikrą kiekį kraujo vienetų.
Dėl kraujo atsargų mažėjimo vasarą Kraujo centro darbuotojai dažniau pas donorus vyksta patys, o ne laukia jų kabinete. Tokiu atveju gelbsti nuolatiniai donorai.
Pinigai ar suvenyrai?
Šalies kraujo centrai kaip įmanydami stengiasi prisijaukinti naujų donorų. Daugiau dėmesio skiriama jauniems asmenims – mat tyrimais nustatyta, kad didžiausią norą padėti neatlygintinai rodo tie, kurie kraujo duoda pirmą kartą. Tačiau tyrimų duomenys ir realybė kartais šiek tiek prasilenkia.
„Artėja šventės – reikia pinigų. Kraujas yra mano, tad kodėl negalėčiau už jį gauti atlygio?“ – kalbėjo Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos pirmo kurso studentas Eduardas Osipovas.
Nacionalinio kraujo centro priimamajame jaunuolis, kraujo davęs pirmą kartą, prisipažino, kad 40 litų parama – nėra dideli pinigai. Bet ir jie praverčia. „Jei mokėtų daugiau, ir eilės būtų didesnės“, – dėstė E.Osipovas. Jo kurso draugas Povilas aiškino paprasčiau: esą jei už kraują galima gauti pinigų – kodėl jų nepaimti? „Juk ne už blogą darbą pinigų gauni“, – pridūrė jaunuolis.
Tiesa, ne visi kraujo centro lankytojai yra linkę pasipinigauti. „Jei kraujo duosi nemokamai, gal gyvenimas atseikės kelis kartus daugiau. Tai nėra uždarbio šaltinis“, – tvirtino 28 metų vilnietė Miglė Pumputytė. Vaikų slauge dirbanti moteris kraujo davė penktą kartą. M.Pumputytė pripažino, kad jaučiasi nemaloniai, kai į kraujo centrą norėdami prasimanyti pinigų užsuka asocialių ir linkusių išgerti asmenų. „Bet donorai per pastaruosius metus keičiasi. Anksčiau buvo daugiau asocialių asmenų – dabar daugėja tokių, kurie kraujo duoda už dyką“, – kalbėjo pašnekovė.
Nacionalinis kraujo centras nemokamą donorystę skatina jau nuo 2003 metų. Tačiau ekspertai pripažįsta, kad permainoms dar reikia laiko. Kol kas nemokamai kraujo paaukoja vos daugiau kaip kas dešimtas donoras. Senosiose Europos Sąjungos (ES) šalyse seniai įvesta nemokama kraujo donorystė. Ten jos rodiklis svyruoja nuo 98 iki 100 procentų.
„Mums lieka belstis į žmonių sąžinę. Be to, juk niekada negali žinoti, kada pačiam prireiks kraujo. Žmonės kartais tik po nelaimingų įvykių susivokia, kad kraujas – ne tirpalas, kurio gali pagaminti tiek, kiek nori“, – teigė V.Kalibatas.
Nacionalinis kraujo centras ir šalies Sveikatos apsaugos ministerija užsibrėžė tikslą pereiti prie neatlygintinos donorystės iki 2015 metų. To reikalauja ES direktyvos. Kai kurios naujosios ES šalys jau dabar gudrauja: oficialūs pranešimai, kad šalyje įvesta neatlygintina donorystė, kartais neatitinka tikrovės.
„Vienas tokių pavyzdžių – Latvija. Kiek mums žinoma, už kraujo davinį donorui ten skiriami 5 latai (apie 25 litus)“, – teigė V.Kalibatas. O lietuviai nemokamą donorystę bando skatinti nedidelėmis dovanomis. Tai leidžia ES direktyvos. Nesusigundę 40 litų donorai už kraują mainais gauna šokolado plytelę ir bilietą į kiną.
Nuotr. Šalies kraujo centrai kaip įmanydami stengiasi prisijaukinti naujų donorų.
