Įprasta manyti, kad sąnarių pažeidimai ir ligos –
sunkiausiai medicinos įveikiama sritis, kad kartą rimčiau sužalotas ar susirgęs
sąnarys vargu ar kada bebus lankstus ir neskausmingas, o senatvėje būtinai ims
braškėti, tinti, krypti.
– Netiesa, – tam prieštarauja mūsų kolega Jonas Račkauskas,- tai tik pesimisto mintys. Tai – likimas žmonių, kurie nedaro nieko arba daro per mažai, kad išsivaduotų nuo juos varginančių sąnarių skausmų ir net žiloje senatvėje galėtų gana žvaliai sukinėtis namuose, žingsniuoti gatve ir džiaugtis gyvenimu.
Gydytojas Jonas Račkauskas dirba Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, turinčioje seniausias kaulų ir sąnarių ligų gydymo tradicijas Lietuvoje. Per dvidešimt trejus savo darbo metus spėjęs apsilankyti daugelyje Europos šalių klinikų, susipažinęs su moderniausiomis kaulų ir sąnarių gydymo technologijomis ir įdiegęs jas savo praktikoje, šiandien gydytojas drąsiai teigia, kad yra šimtas ir vienas būdas pagelbėti kenčiantiesiems sąnarių skausmus.
– Kokie tie būdai?
– Jie išties gana įvairūs. Tačiau tai, kas tinka vienam, dažnai netinka kitam, – aiškina gydytojas. Gydymas visų pirma priklauso nuo to, kas sukėlė sąnarių skausmą: trauma, uždegimas ar sąnarinės kremzlės susidėvėjimas. Jei sąnarį maudžia arba jis sustingo dėl to, kad buvo patempti jo raiščiai arba paprasčiausiai jis buvo sumuštas, puikiais rezultatais tikriausiai džiaugsitės pritaikę reikalingas fizioterapines procedūras, kartais – gal kokį įtvarą arba įtrynę kai kuriuos tepalus. Tačiau tokios priemonės bus bejėgės, jeigu raištis visiškai nutrūko arba beviltiškai susidėvėjo, jei plyšo kelio meniskas arba peties rotatorių manžetė. Šiais atvejais be chirurgijos jau neapsieisite. Nutrūkusį raištį reikia kažkaip suremontuoti arba iš kitų žmogaus audinių padaryti naują; menisko atplaišą – šalinti, o į stuburo kanalą įsirėžusią disko išvaržą iškrapštyti.
– O ką daryti, jei susidėvėjo sąnario kremzlės?
– Jeigu jos susidėvėjo, nieko daug nepadarysi; kas prarasta, to nebeatgausi. Jei kremzlių nebėra, ir pats sąnarys jau sukrypęs, išeitis tik viena – protezavimas, t.y. susidėvėjusio sąnario pakeitimas nauju. Tai jums kelia nerimą? Suprantu, operacija – ne iš paprasčiausių, tačiau Lietuvos ortopedai turi jau išties didžiulę patirtį ir sąnario protezavimo rizika, galima teigti, minimali.
Antra vertus, būtų gerai susirūpinti savo sąnariais daug anksčiau, kai jie tik pradeda “girgždėti”.
Šiuolaikinė farmacijos pramonė gali pasiūlyti anaiptol ne tik preparatus nuo skausmo. Esant reikalui, gydytojas būtinai paskirs vaistus, slopinančius uždegimą, gerinančius sąnario mitybą ar naujausios kartos chondroprotektorius – preparatus, kurie apsaugo sąnario kremzlę nuo tolesnio susidėvėjimo ar net skatina jos augimą, kas dar prieš keletą metų atrodė neįmanoma.
Pastaraisiais metais vis plačiau vartojami naujos paskirties vaistai: suleisti į sąnarį jie pasiskleidžia ant susidėvėjusių sąnarių paviršių sudarydami apsauginį sluoksnį, kuris leidžia lengvai slysti ir kartu saugo kremzles nuo tolesnio susidėvėjimo.
Kitaip gydomi pacientai, kenčiantys sąnarių skausmus dėl kitų organizmo sistemų ligų: reumato, podagros, cukrinio diabeto ir kt.
Be to, svarbu atsiminti, kad išsaugoti sąnarius dažnai yra daug paprasčiau negu juos gydyti. Šiuolaikinis labai užsiėmęs ir nuolat skubantis žmogus retai skiria pakankamai dėmesio tokiems dalykams, kaip visavertė mityba, kova su antsvoriu, kasdienė mankšta, geras poilsis, papildomas mineralų bei vitaminų vartojimas, peršalimo vengimas ir t.t. Pagaliau ir užsiimančiam visa tuo, ką čia suminėjau, dar nėra garantijos, kad sąnariai išliks sveiki, tačiau, pasitelkus visas šiuolaikines gydymo priemones ir bendras paciento bei gydytojo pastangas, net jei liga ir labai pakenkė jūsų sąnariams, dauguma atvejų galima tikėtis, jog skausmą įveikti pavyks. Iki žilos senatvės išsaugokite sąnarių lankstumą.
Daiva Visockienė
