Įprasta manyti, kad sąnarių pažeidimai ir
ligos – sunkiausiai medicinos įveikiama sritis, kad kartą rimčiau sužalotas ar
susirgęs sąnarys vargu ar kada bebus lankstus ir neskausmingas, o senatvėje
būtinai ims braškėti, tinti, krypti.
„Netiesa, – prieštarauja gydytojas Jonas Račkauskas, – tai tik pesimisto mintys. Tai – likimas žmonių, kurie nedaro nieko arba daro per mažai tam, kad išsivaduotų nuo varginamų sąnarių skausmų ir net gilioje senatvėje galėtų gana žvaliai sukinėtis namuose, žingsniuoti gatve ir džiaugtis gyvenimu.
Gydytojas Jonas Račkauskas dirba Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, turinčioje seniausias ir giliausias kaulų ir sąnarių ligų gydymo tradicijas Lietuvoje. Per dvidešimt trejus savo darbo metus spėjęs apsilankyti daugelyje Europos šalių klinikų, susipažinęs su moderniausiomis kaulų ir sąnarių gydymo technologijomis ir įdiegęs jas savo praktikoje, specialistas drąsiai teigia, kad yra šimtas ir vienas būdas pagelbėti kenčiantiems sąnarių skausmus.
Kokie tie būdai?
„Jie išties gana įvairūs. Tačiau tai, kas tinka vienam, dažnai netinka kitam, – aiškina gydytojas. – Gydymas visų pirma priklauso nuo to, kas sukėlė sąnarių skausmą: trauma, uždegimas ar sąnarinės kremzlės susidėvėjimas. Jei sąnarį maudžia arba jis sustingo dėl to, kad buvo patempti raiščiai arba buvo sumuštas, puikiais rezultatais tikriausiai džiaugsitės pritaikę reikalingas fizioterapines procedūras, kartais – gal kokį įtvarą arba įtrynę kai kuriuos tepalus. Tačiau tokios priemonės bus bejėgės, jeigu raištis nutrūko arba beviltiškai susidėvėjo, jei plyšo kelio meniskas arba peties rotatorių manžetė. Šiais atvejais be chirurgijos jau neapsieisite. Nutrūkusį raištį reikia „suremontuoti“ arba iš kitų žmogaus audinių sudaryti naują; menisko atplaišą – šalinti, o į stuburo kanalą įsirėžusią disko išvaržą – iškrapštyti lauk“.
„O ką daryti, jei susidėvėjo sąnario kremzlės?“
„Jeigu jos susidėvėjo, nieko daug nebepadarysi: kas prarasta, to nebeatgausi. Jei kremzlių nebėra ir pats sąnarys jau sukrypęs, suiręs, išeitis tik viena – protezavimas, t.y. susidėvėjusio sąnario pakeitimas nauju. Tai jums kelia nerimą? Suprantu, operacija – ne iš paprasčiausių, tačiau Lietuvos ortopedai turi jau išties didžiulę patirtį ir sąnario protezavimo rizika, galima teigti, minimali.
Tačiau būtų gerai susirūpinti savo sąnariais kur kas anksčiau, kai jie tik pradeda „girgždėti“. Šiuolaikinė farmacijos pramonė gali pasiūlyti anaiptol ne tik preparatus nuo skausmo. Prireikus gydytojas būtinai paskirs vaistus, slopinančius uždegimą, gerinančius sąnario mitybą ar naujosios kartos chondroprotektorius – preparatus, kurie apsaugo sąnarinę kremzlę nuo tolesnio susidėvėjimo ar net skatina jos ataugimą. Dar prieš keletą metų tai atrodė neįmanoma.
Pastaraisiais metais vis plačiau vartojami naujos paskirties vaistai: suleisti į sąnarį jie pasiskleidžia ant susidėvėjusių sąnarių paviršių ir sudaro apsauginį sluoksnį. Jis leidžia lengvai slysti ir saugo kremzles nuo susidėvėjimo.
Kitaip gydomi pacientai, kenčiantys sąnarių skausmus dėl kitų organizmo sistemų ligų: reumato, podagros, cukrinio diabeto ir kt.
Be to, svarbu atsiminti, kad išsaugoti sąnarius dažnai yra kur kas paprasčiau, negu juos gydyti. Šiuolaikinis labai užsiėmęs ir nuolat skubantis žmogus retai skiria pakankamai dėmesio tokiems dalykams, kaip visavertė mityba, kova su antsvoriu, kasdienė mankšta, geras poilsis, papildomas mineralų bei vitaminų vartojimas, peršalimo vengimas ir kt.
Tačiau dar nėra garantijos, kad sąnariai išliks sveiki, bet, pasitelkus visas šiuolaikines gydymo priemones, bendras paciento bei gydytojo pastangas, net jei liga ir gerokai pakenkė jūsų sąnariams, dažniausiai galima tikėtis, kad skausmą įveikti pavyks. Iki gilios senatvės išsaugokite sąnarių lankstumą.
Daiva Visockienė
