Viena iš dažnesnių apakimo priežasčių yra glaukoma.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, glaukomos paplitimas tarp vyresnių
nei 40 metų žmonių – 1 proc., vyresnių kaip 50 metų – 2 proc., per 60 metų – 3
proc. Manoma, kad Lietuvoje yra apie 23-30 tūkstančių žmonių, sergančių
glaukoma, o per pastaruosius 10 metų dėl šios ligos apakusiųjų padaugėjo nuo 6
iki 32 proc.
Ši liga paprastai išsivysto dėl kokios nors kilmės bendros (taip pat – ir akies) kraujotakos sutrikimų, juos dažniausiai lemia padidėjęs kraujospūdis, kraujagyslių ateroskleroziniai pažeidimai ir kt. Liga gali vystytis ir nesant šių problemų, o sutrikus kraujotakai vien tik akyje, pvz., po traumos. Susirgus glaukoma dėl akies kraujotakos sutrikimų padidėja akispūdis, todėl vystosi negrįžtami akies nervo pakitimai ir pamažu silpsta regėjimas.
Kai liga yra ankstyvos stadijos, žmogus niekuo nesiskundžia. Jai progresuojant, pradeda kartotis pablogėjusio matymo epizodai: akis lyg užtraukia rūkas. Dažniau tai įvyksta rytais. Šie epizodai dažnėja, kol tampa nuolatiniai, daiktų kontūrai tampa neryškūs, gęsta spalvos – taip pamažu išsivysto visiškas apakimas.
Liūdna, kad gydymas gali būti efektyvus tik pradėjus jį anksti, kai dar niekuo nesiskundžiama. Visiems žmonėms ir ypač tiems, kurių giminėje yra ar buvo sergančiųjų glaukoma, sulaukus 40 metų reikėtų kartą per metus apsilankyti pas akių gydytoją tam, kad būtų galima išsaugoti svarbiausią jutimą – regėjimą.
Daina Šatienė, gydytoja
