Apsipirko skolon
Pirmąją naujųjų metų darbo dieną į policijos pareigūnus kreipėsi dviejų lizingo bendrovių darbuotojai ir pranešė apie išperkamosios nuomos sutartis sudariusius, bet savo įsipareigojimų nesilaikančius nenustatytus asmenis. Kaip įtariama, jie pateikė ne savo dokumentus ir įsigijo prekes, tačiau už jas nemoka.
Bendrovės „Snoro lizingas“ Specialiųjų paskolų departamento darbo su nuostolingais aktyvais skyrius pranešė, kad iš parduotuvės Ukmergės gatvėje paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson T290i“. Jį įsigijęs žmogus pasinaudojo 56-erių B.P. anketiniais duomenimis ir bendrovei skolingas 300 litų. Baldų komplektą iš parduotuvės Klaipėdos gatvėje išsivežęs asmuo pasinaudojo 64-erių Z.J. duomenimis ir „Ūkio banko lizingui“ nesumokėjo 4172 litų. Tai pačiai bendrovei skolingas ir dar vienas pirkėjas. Jis suklastojo anketinius duomenis ir iš Vilniaus gatvėje esančios parduotuvės išperkamąja nuoma įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung E760“. Pagal visus šiuos pranešimus pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Žalą patiria lizingo
bendrovės
„Jeigu klientas laiku nesumoka, nuostolį patiria tarpininkaujanti bendrovė, – išperkamosios nuomos subtilybes aiškino „Ūkio banko lizingo“ inspektorė Audrė Kuznecovienė. – Mes parduotuvei už prekę sumokame“. Taigi įmokų negrąžinantis pirkėjas, pasak inspektorės, žalą daro ne parduotuvei, o tarpininkavusiai bendrovei. Tačiau A.Kuznecovienė negali teigti, kad tokių atvejų padaugėjo. „Kuo daugiau sutarčių, tuo didesnė galimybė, kad bus neapmokėta. Jei vienas klientas sudaro daug išperkamosios nuomos sutarčių, rizika nesumokėti padidėja“, – įsitikinusi darbuotoja.
Pasak A.Kuznecovienės, lizingo bendrovė negalinčius susimokėti klientus skirsto į nemokius ir linkusius sukčiauti. Žmonės negrąžina pinigų dėl to, kad netenka darbo ar kitų priežasčių, bet pasitaiko atvejų, kai pasinaudojama kito asmens dokumentais. Apie sukčiavimo atvejus kalbėjo ir bendrovės „Snoro banko lizingas“ Specialiųjų paskolų departamento darbo su nuostolingais aktyvais skyriaus juristė Rūta Grigaliūnaitė. Darbuotoja pripažino, kad pasinaudojama pamestais ar pavogtais dokumentais. „Seniau darytoje nuotraukoje žmogus atrodo kitaip, o ir parašą sukeverzoti sugeba“, – kaip vieną sukčiavimo būdų nurodė juristė. Pasak moters, tokių nusikaltimų padidėjimo nepastebėta. Sutarčių daugėja, tad ir tokios nusikalstamos veikos pasitaiko dažniau, bet vidurkis lieka toks pat.
„Kartais žmonės nusprendžia, kad sumokės kitą mėnesį. Tai, kad jie neatsiskaito, ne visada būna dėl to, jog neteko pajamų“, – įsitikinusi R.Grigaliūnaitė.
„Visi, kurie liko skolingi bent centu, vis tiek daro žalą, – teigė bendrovės „Ūkio banko lizingas“ direktorius Antanas Grigaliauskas. – Mes planuojame išlaidas, skolinamės patys“. Pasak direktoriaus, laukiama, kol pirkėjas geranoriškai susimokės, jei to jis nepadaro, tenka imtis priemonių. A.Grigaliauskas sakė, kad dauguma bendrovės klientų – fiziniai asmenys, perkantys buities daiktus. Direktorius nepanoro atskleisti, kokia žala pernai padaryta įmonei, nes tai – komercinė paslaptis.
Ieško nesurandamųjų
Pasak Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko Nerijaus Kurkliečio, į pareigūnus lizingo bendrovės kreipiasi tada, kai pačios nebegali surasti savo skolininkų ar kyla įtariamas, kad buvo sukčiauta. „Pirmiausia sudaroma sutartis, o paskui nustojama mokėti. Tada bendrovės pradeda ieškoti, kaip atgauti pinigus“, – pasakojo N.Kurklietis.
Tokios paieškos, viršininko teigimu, kartais užtrunka ne vieną mėnesį, kartais dar bandoma laukti ir pusmetį. Kai nebelieka kito kelio, įmonės kreipiasi į policijos pareigūnus. Už sukčiavimą ar klastojimą, pasak N.Kurkliečio, numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pasitaiko atvejų, kai pilietis nenori prisipažinti pirkęs prekę arba pasinaudojęs ne savais dokumentais. Viršininkas pasakojo, kad būna ir aplaidžių vadybininkų – pirkėjas pateikia svetimą pasą, bet jie nepastebi. Aiškinantis tokius nusikaltimus į pagalbą pasitelkiami ir rašysenos specialistai, nes pasitaiko, kad žmogus nenori pripažinti savo parašo. Be to, tenka aiškintis, ar pirkimo sutartyje esantis parašas nepadirbtas.
Dalia
MEŠKONYTĖ
