Kad kuo mažiau pakenktų savo organizmui, šalčio poveikį
patyrę žmonės jokiu būdu apšalusių kūno dalių neturėtų kišti į karštą vandenį,
glausti prie įkaitusios krosnies, radiatorių, trinti sniegu ar šiurkščiu
audiniu. Staigus temperatūros pasikeitimas organizmui gali būti pavojingesnis
nei pats nušalimas ir jo pasekmes gali tekti ilgiau gydyti nei nušalimą. Ne
mažiau pavojingas ir sušalusios odos pažeidimas ją patrynus sniegu – tai gali
baigtis net kraujo užkrėtimu.
Sušalimą lemia ir žmogaus būklė
Greitosios pagalbos stotyje dirbusi, dabar – Panevėžio apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centrui vadovaujanti gydytoja Irena Prancane pabrėžia, jog nušalimo laipsniai priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, šalčio poveikio trukmės. Sušalimas priklauso ir nuo žmogaus būklės bei jo aprangos.
Veikiamos šalčio siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, jų nebeapšildo atitekantis šiltas kraujas. Dėl šalčio poveikio susiaurėjus kraujagyslėms ir pablogėjus audinių mitybai, oda pabąla, pamėlsta, įsiskausta, sukietėja. Ilgainiui veikiant šalčiui, skausmas išnyksta, o audiniai apmiršta. Jų apmirimas – itin pavojingas reiškinys. Dažnai apmirusią galūnę tenka amputuoti.
Kodėl nušalimas pavojingas?
Nušalimas pavojingas todėl, kad tose vietose atsiveria žaizdos. Dažni atvejai, kai į šias žaizdas pakliūva infekcijos, prasideda uždegimas, jis gali baigtis įvairiomis komplikacijomis. Pavojingas nušalimas dar ir todėl, kad, apmirus audiniams, tas kūno dalis tenka šalinti ir žmonės tampa invalidais.
Nušalimai būna keturių laipsnių. Mažiausiai pavojingas pirmojo laipsnio. Tuomet oda pabąla, o ją sušildžius lieka rausva dėmė. Patyrus pirmojo laipsnio nušalimą reikia kuo greičiau įeiti į šiltą patalpą ir išgerti šilto gėrimo – kavos, arbatos, kompoto. Jokiu būdu nušalusių kūno vietų (kojų, rankų) negalima kišti į karštą vandenį bei trinti.
Patyrusiųjų antrojo laipsnio nušalimą oda pabąla, o ją atšildžius nušalusiose vietose atsiranda pūslių. Tokios būklės žmonės turėtų išgerti karštų gėrimų, nušalusias vietas uždengti tvarsčiu, o reikalui esant – sutvarstyti. Sutvarstytą kūno dalį (kojas, rankas) patariama dar įsukti į šiltą antklodę. Jei jaučiamas skausmas – jį malšinti vaistais. Būtina atsiminti, kad atšildyti sušalusias vietas reikia pamažu!
Trečiojo laipsnio nušalimas būna tada, kai pažeista vieta ne tik pabąla, bet ir pamėlsta, oda pasidaro panaši į marmurinę. Ji susitraukia, sukietėja – tampa nepaslanki. Atšildžius tokią odą, joje atsiranda kraujingų pūslių, žaizdų. Skubant padėti, būtina ant nušalusių vietų dėti tvarsčius, ant jų – dar ir antklodžių, jei jų nėra – pagalvių, šiltų drabužių.
Patyrusiesiems ketvirtojo laipsnio nušalimus paveiktų šalčio kūno dalių audiniai jau būna apmirę. Tokius žmones būtina kuo skubiau gabenti į gydymo įstaigas.
Ko neturėtų daryti patyrusieji nušalimus?
Gydytoja I.Prancane pabrėžia, kad žmonės, patyrę nušalimus, neturėtų bandyti padėti sau vartodami alkoholį. Pasak gydytojos, alkoholio poveikis labai trumpalaikis: jis tik trumpam išplečia kraujagysles, todėl pagreitėja kraujo apytaka ir organizmas pradeda šilti. Tačiau paveiktos alkoholio kraujagyslės ir vėl labai greitai susitraukia, susispazmuoja.
Trinti nušalusių vietų jokiu būdu negalima, nes sušalusi vieta labai greitai sužeidžiama, o per pažeistas vietas gali patekti infekcija.
Jei nušąla ausys, nosis, skruostai, geriausia juos šildyti priglaudus delnus. Tai daryti gali ir šalia esantis žmogus. O nušalusias rankas geriausia susikišti į pažastis, priglausti prie pilvo, šlaunų. Nušalusias kojas galima šildyti rankomis, siūloma jas susišildyti priglaudus prie kito žmogaus kūno.
Mirštama kūno temperatūrai nukritus iki 30 laipsnių
Ne mažiau pavojingas ir bendras kūno sušalimas. Pavojus prasideda tada, kai temperatūra sumažėjo pusantro laipsnio – t.y. iki 35 laipsnių Celsijaus. Drėgname ir vėjuotame ore žmonės daug greičiau patiria bendrą kūno sušalimą nei sausame šaltame ore. Drėgmė ir šaltis labai greitai paveikia ligų nuvargintus žmones, senukus ir vaikus.
Bendro kūno sušalimo požymiai: atsiradęs abejingumas viskam, mieguistumas, tingulys. Dėl sušalimo sulėtėja kvėpavimas ir širdies veikla. Kūno temperatūrai nukritus žemiau 30 laipsnių Celsijaus, žmogų ištinka mirtis.
Teikiant pagalbą žmogui reikia jį nuvesti ar nunešti į šiltą patalpą, nurengti, jei nukentėjusysis nepraradęs sąmonės, geriausia jį pagirdyti saldžia šilta arbata, įkelti į šiltą vonią. Iš pradžių vonios vanduo neturi būti šiltesnis nei 20 laipsnių. Per pusvalandį vandenį reikia sušildyti iki 37 laipsnių. Jei patalpoje nėra vonios, ant sušalusio žmogaus kūno reikia dėti šilto vandens kompresus. Jie padaromi šiltame vandenyje sumirkius paklodes. Ant kompresų uždėti šiltą antklodę.
I.Prancane pabrėžia, kad atšildant žmogų ypač svarbu laipsniškumas – negalima jo kišti į karštą vonią, dėti karštų kompresų.
Pavojingos ir nuožvarbos
Esant vėjuotam, drėgnam, žvarbiam orui, patiriamos nuožvarbos. Nuožvarbos atsiranda atvirose kūno vietose – veide, plaštakose. Nužvarbusi oda patinsta, perši, būna ypač jautri. Nužvarbusių vietų negalima trinti, masažuoti, šlapinti. Geriausia jas aprišti sausu audiniu.
Vėsiame ore ilgai išbuvus drėgna, sezonui netinkama avalyne, atšąla, aptirpsta ir praranda jautrumą pėdos. Atėjus į šiltą aplinką, nusiavus drėgnus batus sudrėkusias ir atšalusias pėdas pradeda deginti, jos įsiskausta. Jei pėdos šąla ir drėgsta ilgai, jų oda pasidaro blyški, melsva. Kojose gali atsirasti pūslių, kraujosruvų, patinimų.
Sudrėkusių ir sušalusių kojų negalima masažuoti, trinti, kišti į karštą vandenį. Jas reikia nusausinti ir šildyti pamažu.
I.Prancane nurodė dar vieną priežastį, dėl ko sušalus negalima vartoti alkoholio. Gydytoja akcentavo, kad vienas iš būdų organizmui nesušalti, atsiradęs drebulys. Alkoholis drebulį malšina – o tuo pačiu mažina natūralią organizmo apsaugą nuo šalčio.
Gydytoja I.Prancane pabrėžia, kad sušalus negalima lįsti į karštą vonią.
Daiva Baronienė
tel. 511223, daiva@sekunde.com
