Garso inžinieriaus Leono Somovo ir atlikėjos Jazzu duetas pristatė trečiąjį savo albumą „Score“. Tam, kad pajustum visą nuotaikų paletę, jį reikia perklausyti keletą kartų. Rezultatas nenuvilia.
Titulinis „Score“ – pirmasis ir bene stipriausias albumo kūrinys, įtraukiantis į trapią, nuolat dalijamą, tačiau, paradoksas, kartu ir saugią erdvę. Po jo – melancholijos kupinas ir atviras „Time Machine“, kurį lydi blyksnis „Sonnet“, sušildytas šilkinio Justės Arlauskaitės-Jazzu vokalo.
Netikėtai įvairialypį „Phantoms of the Lake“ galima vadinti vienu drąsiausių albumo kūrinių, sakančių, jog nieko nėra amžino.
O triphopo ritmu pulsuojantis „Dirty Fetish“ primena legendinės britų grupės „Portishead“ kompozicijas. Čia nusidriekia šaižūs elektrinės gitaros rifai. To negirdėjome anksčiau.
Tai pirmasis L. Somovo ir Jazzu darbas, kuriame visi kūriniai skamba anglų kalba.
Jame kartais vis dar išlenda trūkumas, atsineštas iš anksčiau, – tai dažnas kreipinio „tu“ naudojimas. Tačiau apskritai tekstų nepavadinsi silpnąja albumo grandimi, beveik visur prabylama apie jausmus.
Kai aš kitur / aš dar čia / tebekuždu tavo eiles / tau į ausį (ištrauka iš „Phantoms of the Lake“).
Visas albumas – tarsi išpažintis, kurią išklausius palengvėja. Jame nėra tokių iš karto įsimenančių ir hitais tapusių baladžių kaip „You’re My Life“ ar „Tik pasilik“. Tai rodo, kad kūrėjų duetas nepasirinko lengviausio kelio. Ir su tuo juos galima pasveikinti.
